2015-ieji. Metai transportininkų akimis (II dalis)
Kokiais įrašais 2015-aisiais savo dienoraščius margino Lietuvos vežėjai? Kurios permainos ir verslo aplinkos naujovės buvo pačios svarbiausios? Kokių problemų sprendimo transportininkai taip ir nesulaukė? CargoNews.lt tęsia svarbiausių metų įvykių apžvalgą ir primena, kaip buvo sprendžiamos egzistencinės problemos užsidarius daugeliui tradicinių maršrutų į Rytus.
EK – veidu į vežėjus
Kilus ekonominiam karui tarp Rusijos ir Europos, pirmieji apie savo nuostolius prakalbo ūkininkai. Užtrenkus duris vakarų šalyse pagamintiems maisto produktams, jie iš tiesų susidūrė su rimtomis problemomis. Tačiau faktas, kad nemažai transporto kompanijų, dirbusių būtent su maisto pramonės sektoriumi taip pat per vieną dieną neteko kone visų užsakymų, kažkodėl liko nepastebėta. Greičiau priešingai – Senojo žemyno vežėjai, pasistengė padaryti viską, kad Rytų rinkose darbo netekę kolegos negalėtų sudaryti konkurencijos Vakaruose.
Priminsim, kad sausį Vokietijoje įsigaliojo reikalavimas, jog minimalų valandinį 8,5 €/val. darbo užmokestį privalo gauti visi dirbantys šioje šalyje. „Dirbančiais“ įstatymų leidėjai įvardijo ir visų užsienio transporto kompanijų žmones, kurie čia atsiduria tarnybiniais reikalais. T. y. vairuotojas, gabenantis krovinius į ar iš Vokietiją turi gauti minėtą 8,5 €/val. darbo užmokestį. Apie mokamą būtent tokią – kone penkiskart viršijančią Lietuvoje fiksuotą minimalią valandinę algą – privaloma informuoti atitinkamas Vokietijos institucijas. Vien už šių reikalavimų nesilaikymą numatoma bauda iki 30 000 eurų, o už nusižengimą mokėti mažiausiai 8,5 €/val. darbo užmokestį vokiečiai numatė net 500 000 eurų baudą.
Šie dalykai transportininkų bendruomenėje sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Visų šalių, kurių krovininiai automobiliai yra priversti kirsti Vokietijos teritoriją, vežėjai pradėjo atakuoti IRU ir Europos Komisiją, prašydama išnagrinėti ar minėtas minimalios algos įstatymas, akivaizdžiai didinantis vežėjams tenkančią finansinę ir administracinę naštą, nepasilenkia su kitais Europos Sąjungos teisės aktais.
Protekcionistinius Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos sprendimus, susijusius su minimalaus valandinio atlygio, keletą kartų viršijančių ES narių-naujokių standartus ir pragyvenimo lygį, nustatymu ES politikai pastebėjo ir įvertino kaip prieštarauja pamatiniams Europos Sąjungos principams. T. y. dabar tik laiko klausimas, kada šie klausimai bus išspręsti mūsiškiams vežėjams palankiu būdu. Europos Komisija Vokietijai išsiuntė Formalųjį įspėjimą, kuris yra pirmas pažeidimo procedūros etapas. Iki vasaros Berlynas turėjo pateikti oficialų atsakymą, tačiau aiškumo nepadaugėjo ir prasidėjus žiemai.
Tas pats nutiko su 2015 metų viduryje įsigaliojusiu Belgijos ir Prancūzijos reikalavimu jų teritoriją kertantiems sunkvežimių vairuotojams nakvoti viešbučiuose. ES biurokratai jokių sprendimų nepriėmė.
Norvegiškas akibrokštas
Dar viena nuotaiką gadinusi vasaros naujiena – Norvegija nuo šių metų liepos 1-osios įvedė prievolę mokėti minimalų (158,32 norvegiškų kronų arba 18,23 euro/val.) valandinį darbo užmokestį kelių transporte dirbantiems vairuotojams.
IRU sekretoriatas pareiškė detaliai analizuojantis įvedamą reikalavimą bei jo taikymo teisėtumą tarptautiniame kelių transporte, taip pat galimus administracinius reikalavimus vežėjams ir minimalaus valandinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Tai daroma, bendradarbiaujant su Norvegijos asociacija, kuri yra IRU narė.
Pirminė analizė rodo, kad įstatymas Norvegijoje bus taikomas vietiniam transportui (įskaitant kabotažą) ir vežėjams, kurie turi sutartis su Norvegijoje registruotais ūkio subjektais, bei kerta Norvegijos sieną.
Tikėtina, kad įstatymas nebus taikomas vairuotojams (norvegams bei užsieniečiams), dirbantiems norvegiškoje ar užsienio kompanijoje, tuo atveju, jeigu transporto užsakovas, užsakantis pervežimą vietiniais maršrutais (kabotažas) arba tarptautiniais maršrutais (kertant Norvegijos valstybinę sieną), yra registruotas užsienyje.
Sunkvežimiai tapo nusikaltėlių įrankiais
Praėjusią vasarą pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų cunamis, užgriuvęs Europą, palietė ir transportininkus.
Labiausiai pasaulyje fotografuojamas transporto priemone praėjusį rugpjūtį tapo nedidukas „Volvo“ sunkvežimis-šaldytuvas, priklausęs žmonių kontrabanda besivertusiai gaujai. Dėl kol kas neatskleistų priežasčių viena jų „operacija“ baigėsi tuo, kad 71 žmogus (tarp jų 4 vaikai) užduso šios mašinos krovinių skyriuje po to, kai nusikaltėlių padedami bandė pabėgti nuo mirtinų pavojų Sirijoje. Vengrijoje registruotas sunkvežimis su yrančiais nelaimėlių kūnais buvo paprasčiausiai paliktas vienoje Austrijos greitkelio šalikelėje.
Prabėgus vos kelioms dienoms nuo šio skandalo, Austrijoje buvo sulaikyta dar viena „mirties mašina“ su krovinių skyriuje slepiamais 26 žmonėmis. Trijų čia buvusių vaikų būklę medikai taip pat pavadino „kritine“.
Koks šios istorijos moralas? Visų pirma akivaizdu, kad nusikaltėliams į savo arsenalą įtraukus sunkvežimius, greičiausiai bus siūloma griežtinti tokių transporto priemonių kontrolę. Tai, savo ruožtu, reikš verslo sąlygų komplikacijas ir sąžiningai dirbantiems vežėjams. Antra – šaldytuvai ant ratų nėra pritaikyti žmonių transportavimui, todėl kiekviena tokia kelionė gali baigtis tragiškai. Jei vairuotojas sąmoningai ryšis bendradarbiauti su nusikaltėliais, labai gali būti, kad vėliau bus teisiamas ne už gyvąją kontrabandą, o už žmogžudystę.
Migracijos rykštė
Advokatų kontora „JUREX“ nemokamai mokė vežėjus kaip išvengti dar vienos rūšies nemalonumų, primenančių stichinę nelaimę – apsisaugojimą nuo pabėgėlių. Afrikiečių, bandančių pakliūti į Didžiąją Britaniją, skaičius pastaraisiais metais išaugo 60 proc. Nelegalai kaip skėriai puola krovininius automobilius, pjausto tentus, gadina krovinius, o kai kuriais atvejais netgi kelia grėsmę vairuotojų gyvybei. Jei jiems pavyksta apmulkinus vilkikų vairuotojus pasilėpti transporto priemonėje, baudos už migracijos taisyklių pažeidimą beveik garantuotos. Už vieną tokį „keleivį“ paprastai skiriama iki 2000 svarų bauda tiek bendrovei, tiek vairuotojui.
Greta tradicinių būdų ir techninių priemonių, padedančių apsisaugoti nuo tokių problemų, verslo ginčų advokatais pataria imtis ir kai kurių administracinių gudrybių: parengti instrukcijas vairuotojams, kaip elgtis važiuojant į JK, mokymo planus ir panašius dokumentus, įrodančius, kad prevencijai skiriamas dėmesys. Nors tokie dalykai panašūs perteklinį „popierizmą“, tačiau būtent tai susidūrus su JK Pasienio tarnyba padeda net 70-90 proc. sumažinti baudas ar visai jų išvengti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.