Transporto savaitė (spalio 26 – lapkričio 1 d.)
Vežėjų veiklai svarbūs sprendimai praėjusią savaitę buvo priiminėjami aukščiausiu įmanomu lygiu: ES užsienio reikalų ministrai paskelbė pristabdantys daugumos sankcijų Baltarusijai galiojimą, o A. Lukašenkos diplomatai notomis aiškinosi dėl sankcijų Lietuvos vežėjams. T. y. veiksmų, kuriais buvo pažeista dvišalė Lietuvos-Baltarusijos sutartis „Dėl automobilių transporto“ bei kai kurie kiti tarptautiniai susitarimai.
Verslo klimato atšilimas?
Reaguodama į tai, kad autoritariškasis prezidentas Aleksandras Lukašenka paleido visus politinius kalinius, Europos Sąjunga pristabdė sankcijų Baltarusijai ir pasidžiaugė „gerėjančiais santykiais“. ES šalių vyriausybės keturiems mėnesiams suspenduoja lėšų įšaldymo ir kelionių draudimo sankcijas 170 fizinių asmenų ir lėšų įšaldymą trims Baltarusijos organizacijoms. Šis sprendimas reiškia, kad Baltarusijos bendrovės, prieš kurias buvo taikomos sankcijos, galės gauti finansavimą iš Europos investicijų banko, bus prieinamos Europos kapitalo rinkos, kas reiškia, kad Rusija jau nėra vienintelis Baltarusijos finansavimo šaltinis.
Tai turėtų būti netik solidi pagalba kaimyninės šalies ūkiui, bet ir stimulas pačiai Baltarusijai elgtis civilizuotai. Kol kas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valdininkai priversti savo kolegoms siuntinėti notas ir prašyti laikyti tarptautinių įsipareigojimų. Parėjusią savaitę Vilnius gavo atsakymą dėl galimai pažeidinėjamos dvišalę Lietuvos-Baltarusijos sutarties „Dėl automobilių transporto“ bei Lietuvos vežėjams taikomų sankcijų. Baltarusija į tai atsakė, kad Muitų Sąjungos teisė nedraudžia laikinai įvežamų užsienio transporto priemonių naudojimo tarptautiniuose pervežimuose, prasidedančiuose ir baigiančiuose Muitų Sąjungoje, tik nustato tvarką tokioms transporto priemonėms taikyti galiojančias muitinės procedūras. Šiuo atveju už transporto priemones turi būti sumokėti nustatyti importo muitai ir mokesčiai. Baltarusiai vis dar laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai užsienio vežėjai imasi pervežimu, prasidedančių ir pasibaigiančių Muitų Sąjungoje, tokai veikla laikoma ne dvišalio Lietuvos-Baltarusijos susitarimo, o Muitų Sąjungos teisės aktų pažeidimu. T. y. Kremliaus „muzika“ Minskui vis dar malonesnės.
Rusijos svarba mąžta
„Danske“ banko analitikai savo ruožtu pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1,8 proc. Tai – geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-2009 metų krizės. Ekonomistai akcentuoja, kad didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rytų rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams. Iš viso šiais metais vietinės kilmės produktų eksportas į Rusiją smuko 55 proc., o reeksportas – beveik 40 procentų. Tačiau šviežiausi statistiniai duomenys liudija, kad Lietuvos eksportas pradėjo gerėti dėl atsiradusių naujų prekybos partnerių. Šį rugpjūtį Lietuvos maisto perdirbėjai didino savo pardavimus 8 proc. (lyginant su pernai metais) ir beveik visiškai sugrįžo į 2013-ųjų lygį.
Prognozuojama, kad metų pabaigoje visiškai išnyks drastiško paklausos susitraukimo Rusijoje poveikis Lietuvos ekonomikai. Dėl to ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio augimas turėtų paspartėti iki 2,1 proc. Tai reikštų, kad bendras ekonomikos augimas šiemet sudarytų 1,7 proc. Tačiau jau kitąmet tikimės 2,8 proc. sieksiančio augimo, o 2017 m. ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3,2 procento.
Trečiųjų šalių vairuotojai
Prajusią savaitę asociacijos „Linava“ žmonės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Migracijos departamento bei Darbo biržos specialistais nagrinėjo problemas, susijusias su vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūroms. Vežėjai atkreipia dėmesį, kad pastariesiems ir toliau pernelyg ilgai tvarkomi dokumentai. Asociacijos prezidentas E. Mikėnas teigė, kad apie vairuotojų trūkumo problemas diskutuoti jau nebeužtenka – būtina kuo greičiau jas konkrečiai spręsti.
Minėtų valdžios institucijų atstovai savo ruožtu teigė, kad spartesnį užsienio įdarbinimą stabdo ir personalo, tvarkančio užsieniečių įdarbinimo dokumentus Darbo biržoje, trūkumas, bei vykdoma Migracijos departamento reorganizacija. Padėtis turėtų pastebimai keistis dar iki metų pabaigos kaip bus galutinai suderinta sutartis tarp Migracijos tarnybos ir Darbo biržos dėl duomenų keitimosi.
Vežėjai atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiųjų šalių vairuotojui negali pateikti dokumentų laikinai gyventi Lietuvoje, kol nesibaigė D kategorijos vizos galiojimo terminas, o gavę nacionalinę vizą – negali dirbti. Be to, vairuotojui pakeitus darbovietę, jis privalo kreiptis dėl naujo leidimo dirbti, o tai vėl užtrunka.
Nauja miškovežių karta
Lietuvos keliuose pradėjo važinėti saugūs, galingi, nauji miškovežiai automobiliai, galintys gabenti 8 tonomis sunkesnį krovinį nei buvo leidžiama lig šiol (t. y. bendra masė darba gali būti 48 tonos). Privačių miško savininkų asociacijos vadovai pastebi, kad ne vienerius metus diskutuotas ir net po priėmimo neveikęs įstatymas, padidinęs šalies keliais važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių svorį nuo 40 iki 48 tonų, pradeda veikti.
Tikimasi, kad tai pagerins ekologinę būklę, nes naujų transporto priemonių emisija kur kas mažesnė nei medienai vežti nepritaikytų ir atgyvenusių sunkvežimių, kurie važinėjo iki šiol. Ypač svarbu tai, kad šios mašinos negadins asfalto dangos – siekiant apsaugoti kelius nuo apkrovų, į modernius miškovežius montuojamos papildomos ašys ir ratai.
Tikimasi, kad ateityje šalies keliais galės važiuoti ir dar sunkesni miškovežiai. Norvegijos miškų savininkų federacijos ir Norvegijos medienos technologijų instituto atlikti tyrimai rodo, kad miškovežiai, kurių bendroji masė siekia 48 tonas, aplinką teršia 25 procentais daugiau, nei miškovežiai autotraukiniai, kurie sveria iki 60 tonų. Daugelyje užsienio šalių jau dabar galima važinėti gerokai sunkesniais miškovežiais. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje maksimalus leidžiamas miškovežio su kroviniu svoris siekia 52 tonas, Danijoje – 54 tonas, o Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje – 60 tonų. Stichinių nelaimių metu medieną miškovežiais Švedijoje galima gabenti autotraukiniais, kurių bendroji masė su kroviniu yra ne didesnė nei 85 tonos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.