Transporto savaitė (rugsėjo 14-20 d.)
Per pastaruosius metus vežėjai įprato, kad kertant valstybių sienas, ypač į vakarus nuo Lietuvos esančiose šalyse, gaišaties būdavo minimaliai. Todėl praėjusios savaitės žinios, jog kai kurios Europos valstybės atnaujina kontrolę pasienyje, privertė sunerimti.
Juk transporto ir logistikos bendrovės pasienyje papildomai sugaišto laiko faktoriaus beveik nebenaudojo. Kiek teks stovėti? O jeigu pabėgėliai užtvers kelią ir nesitrauks? Kokius kitus maršrutus geriau rinktis? Visa tai dar kartą įrodė, kad net preciziškai suplanuotame versle netikėtumo faktorius gali atsirasti bet kurią dieną.
Sienos uždaromos ir vėl atidaromos
Tūkstančiai pabėgėlių norėtų įsitvirtinti Europoje. Ar šį žemyną jie pavadins antraisiais namais, ar tiesiog tarpine stotele, kurioje galima užsibūti dėl paslankių socialinių išmokų, parodys ateitis. Faktas, kad iš vargingų, karų ir nacionalinių konfliktų kamuojamų valstybių plūstantys žmonės turi konkrečius tikslus – turtingiausias Europos šalis. Bet perplaukęs Viduržemio jūrą tiesiai, pavyzdžiui, Vokietijoje, neatsidursi.
Todėl Kroatijos, Serbijos, Vengrijos, Austrijos vadovai ėmėsi veiksmų, kuriuos Europa buvo jau primiršusi. Spygliuotos tvoros pasienyje, aukščiausiu parengties režimu dirbantys valstybių pasienyje esantys punktai, griežtesnė patikra… Europos Sąjungos valstybių tarpusavio supratimo išbandymu tapusi pabėgėlių krizė privertė imtis netradicinių sprendimų. Tačiau pirmai bangai kiek atslūgus, jau savaitgalį Vengrijos ir Serbijos vidaus reikalų ministrai drauge vėl leido naudotis Chorgošo-Reskės perėja, kuri beveik savaitę buvo uždaryta bet kokiam pėsčiam ar ratuotam žmogui. Pabėgėliai iš Artimųjų Rytų, Azijos ar Afrikos šalių net neslepia, kad jie pasirengę keliauti iki savo pagrindinio tikslo – turtingiausių ES valstybių, nes, pavyzdžiui, Kroatijoje iš kelių tūkstančių pabėgėlių sutiko pasilikti tik viena moteris su vaikais.
Kokie bus tolesni ES valstybių pareigūnų veiksmai, kol kas sunku prognozuoti. Nes akivaizdu, kad reikės reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tačiau, kad ši pabėgėlių krizė baigtųsi per keletą dienų – tikrai nerealu. O tai reiškia, kad vežėjams su papildoma gaišatimi teks susidurti dar ne vieną savaitę, gal net ir ne vieną mėnesį. Būkite atidūs, mėginkite sekti informaciją, nes nežinojimas jums gali tiesiog brangiai kainuoti – banalu, tačiau tai tiesa.
„Mirties kelio“ rekonstrukcija – Aukščiausiojo teismo rankose
Kasmet daug tragiškų avarijų įvyksta vienoje judriausių šalies magistralių – kelyje „Via Baltica“. Kalbos, jog tokios svarbos kelias turi būti ir platesnis, ir geriau apšviestas, kad jo infrastruktūra turi būti atitinkamo lygio pasigirsta po kiekvienos skaudžios avarijos „mirties keliu“ pavadintame ruože. Tačiau geri ketinimai kuo greičiau sulaukti atitinkamų darbų ir rezultatų dabar priklausys nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Jis priėmė nagrinėti kelių ir tiltų statybos bendrovių „Latvijas tilti“ ir „Kauno keliai“ pateiktą kasacinį skundą dėl 39 mln. eurų vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Garliavos iki Mauručių (nuo 17,34 iki 23,4 km) rekonstrukcijos darbų viešojo pirkimo.
Į teismus persikėlę ginčai meta dar vieną šešėlį: rekonstrukcijos konkurso laimėtoju buvo paskelbta įmonė, pasiūliusi penktadaliu – arba 8 mln. eurų – daugiau, nei už tuos pačius darbus siūlė „Latvijas tilti“ ir „Kauno kelių“ konsorciumas, kurių siūloma kaina buvo 31 mln. eurų. Vis dėlto bendrovės iš konkurso buvo pašalintos.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, AB „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ yra dvi daugiausia direkcijos skelbtų viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės – nuo 2010 m. su jomis sudaryta po 64 ir 53 sutartis, už kurias bendrovėms sumokėta atitinkamai 159 mln. eurų ir 153 mln. eurų. Būtent šioms bendrovėms ar jų konsorciumams patikėti 8 iš 10 didžiausios vertės Lietuvos kelių sektoriaus užsakymų, kuriuos administruoja Automobilių kelių direkcija. Bendras direkcijos nuo 2010 m. iki dabar (be naujausių konkursų) viešiesiems pirkimams, neskaičiuojant mažos vertės pirkimų, išleistas biudžetas siekia 413 mln. eurų: „Panevėžio keliai“ ir „Kauno tiltai“ laimėjo tris ketvirtadalius – arba 76 proc. – visų konkursų, skaičiuojant pagal vertę.
CargoNews.lt nesiima spręsti, kas šioje situacijoje teisus. Mūsų redakcijai aktualiau, kad kelias, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, kuo greičiau atsikratytų tos itin prastos reputacijos. O kai tokios bylos pasiekia teismus, rezultatas paprastai būna vienas – greitų sprendimų nesulauksite. Vadinasi, vežėjams ir čia dar pakentėti…
Ir čia trūksta reglamentavimo
Dar vienas kasdienis vežėjų galvos skausmas – sunkiasvorių bei didžiagabaričių krovinių palyda. Šiuo metu Lietuvoje minėtų krovinių palydos paslaugą teikia Lietuvos kelių policija. Pasak „Linavos“ atstovų, pasitaiko situacijų, kuomet Kelių policija neturi patrulių kroviniui lydėti, dėl to stringa krovinio pakrovimo ir gabenimo procesas. „Linavos“ Teisinių ir organizacinių reikalų komiteto nariai vieningai sutarė, kad krovinių palydos paslaugas turėtų galimybę teikti ir privačios įmonės (kaip šiuo metu yra Lenkijoje ir kitose šalyse), o Kelių policija ir Valstybinė kelių transporto inspekcija turėtų atlikti tik kontrolės funkciją. Sutarta išsiaiškinti, ar valstybinėse institucijose yra rengiama didžiagabaričių krovinių palydos tvarka, gauti jos projektą ir teikti pasiūlymus. O jeigu tokios tvarkos projekto nėra (kas labiausiai tikėtina), „Linava“ ketina inicijuoti jos sudarymą. Kad tik šie darbai neužtruktų.
Susitvarkykite žibintus
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktais duomenimis, pernai mūsų šalies techninės apžiūros centruose buvo patikrinta 38 419 N3 kategorijos sunkvežimių. Dažniausiai pasitaikantis trūkumas – nesureguliuoti priekiniai žibintai. Dėl jų techninių apžiūrų specialistai „išbrokavo“ 18 procentų įvairaus amžiaus vilkikų. Beje, ši problema aktuali ir beveik naujiems (1-2 metų), ir senesniems nei 10 metų sunkvežimiams – būtent priekinių žibintų problemos įrašytos pirmuoju numerių bet kurios amžiaus grupės sunkiosios technikos trūkumų „tope“. Netolygiai stabdantys ratai ir skysčių nuotėkis patenka į šito garbės nedarančio trūkumų sąrašo 2 ir 3 vietas.
Vairuodami didelį vilkiką turbūt pakeiksnojate lengvųjų automobilių vairuotojus, kurie akina jus tamsiuoju paros metu. Juk lengvųjų automobilių žibintai – irgi viena dažniausių problemų techninių apžiūrų centruose. Bet pradėkite nuo savęs – patikrinkite, ar jūsų sunkvežimio žibintai tinkamai sureguliuoti. Ne tik todėl, kad geriau matytumėte kelią – juk rudenį tamsos jūsų kasdienėse kelionėse bus daugiau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.