Transporto savaitė (rugpjūčio 28 – rugsėjo 6 d.)
Prieš keletą metų atgaivinta Kelių transporto darbuotojų diena, minima pirmąjį rugsėjo šeštadienį, šįkart nebuvo itin džiugi. Šventės išvakarėse girtas sunkvežimio vairuotojas pražudė kelyje patruliavusią jaunutę policijos pareigūnę ir sukėlė diskusijų bangą apie tai, kam dar tenka atsakomybė dėl tragedijos – valdžiai, įmonių vadovams ar pačiai vairuotojų bendruomenei?
Žmogiškojo faktoriaus svarba
Rugsėjo pradžioje policija paskelbė savaitę truksiančią greitį viršijančių vairuotojų „medžioklę“ su nuliniu tolerancijos lygiu (paprastai stacionarūs greičio matuokliai fiksuoja leistiną greitį viršijančius daugiau nei 23 km/val.) ir jau po pirmosios šios akcijos dienos paskelbė nelinksmą statistiką: vien rugsėjo 1 dieną nufotografuota 18 tūkstančių greičio viršijimo atvejų. Tiesa, apie 70 proc. užfiksuotų atvejų – nustatyto greičio viršijimas iki 10 km/val., už ką numatomas tik įspėjimas. Taip pat nėra tiksliai aišku, kiek tarp nufotografuotų greičio mėgėjų buvo sukiojo transporto vairuotojų, tačiau kad pastariesiems tokios „nuodėmės“ yra kasdienybės dalis – neginčijamas faktas.
Kodėl apie tai kalbame? Skirtingai nei absoliuti dauguma visažinių interneto komentatorių, po sunkvežimių sukeltų avarijų reikalaujančių „tvarkos nepadarančių“ valdžios veikėjų galvų, manome, kad įvairių apribojimų vežėjams jau numatyta per akis: technikos būklė tikrinama kasmet, prie vairo leidžiama sėstis tik esant visiškai blaiviems, o baudos už pastarojo reikalavimo nepaisymą – bemaž pusė vidutinio statistinio atlyginimo. T. y. didžioji problema tikrai glūdi ne pernelyg švelniose sankcijose, o pačių žmonių galvose. Aludarių asociacijos iniciatyva atliktas tyrimas parodė, kad tik 16 proc. piliečių aktyviai reaguoja (skambina policijai ar bando sulaikyti) akivaizdžiai neblaivų prie vairo ketinantį sėsti veikėją, o likę 84 proc. paprastai dramos „įžangą“ tik stebi.
Pastarųjų metų Lietuvos avaringumo statistika liudija, kad beveik 10 proc. visų mūsų šalyje nutinkančių eismo nelaimių dalyvauja krovininės transporto priemonės, tačiau šiuose incidentuose pasiglemžiama maždaug ketvirtadalis gyvybių. Taip yra todėl, kad sunkvežimis sveria iki 20 kartų daugiau nei bet kuris lengvasis automobilis, jam reikia maždaug 40 proc. ilgesnio stabdymo kelio, todėl klaidų pasekmės beveik visada tragiškos.
Pabėgėlių problema
Kaip CargoNews.lt ir prognozavo, dėl didžiausios pabėgėlių krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai kuriose Pietų Europos valstybėse pradėta stiprinti transporto priemonių ir keliaujančiųjų kontrolė. Austrijos vidaus reikalų ministerija parengė 5 punktų programą, kuria ne tik įvedama griežtesnė kontrolė, bet kartu su Teisingumo ministerija teisinėmis priemonėmis bus kovojama su tais, kurie perveža nelegalius migrantus. Visi gabenantys „gyvuosius krovinius“ bus sulaikomi ir turės reikalų su kriminalinės tarnybos pareigūnais, o bausmės ir baudos už nelegalų migrantų gabenimą bus pastebimai sugriežtintos.Europos politikos lyderiai pareiškė maną, kad vežantieji nelegalius migrantus, yra suinteresuoti pelnu, o ne pabėgėlių gerove, dėl to bus laikomi nusikaltėliais.
Kol kas nėra žinių, kad Lietuvos vežėjams būtų tekę dėl šios krizės patirti nuostolių, tačiau asociacijos „Linava“ vadovai primygtinai ragina įspėti vairuotojus važiuojant per Vengriją-Austriją nepriimti jokių pakeleivių.
Tarptautiniai rebusai neišspręsti
Praėjusią vėl buvo prisiminta nuo metų pradžios vežėjų galvos skausmu tapusi Vokietijos minimalaus atlyginimo bei Prancūzijos ir Belgijos reikalavimo vairuotojų kassavaitinio poilsį ne vilkikų kabinose problemos. Jas „Linavos“ vadovybė aptarė su Transporto atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Gyčiu Mažeika. Pastarasis pripažino atsiradus tam tikriems konkurencinės kovos su Vakarų Europos vežėjais iškraipymai, tačiau tikino, kad artimiausiu metu tikėtis mūsiškiams palankaus sprendimo neverta. Esą Europos Komisija nori vežėjų problemas spręsti platesniame kontekste kompleksiškai, kad visoje ES reikalavimai būtų vienodi. Tikėtina, kad permainų receptas bus pasiūlytas tik kitų metų II-ame pusmetyje.
G. Mažeika negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, kokiais įstatymais – Lietuvos ar ES – turėtų vadovautis vežėjai, tačiau ragino „Linavos“ atstovus nedelsiant pranešti, jei vežėjai gautų baudų (dėl minėtų vokiečių-prancūzų-belgų reikalavimų) ar susidurtų kitais reikalavimais, prasilenkiančiais su įprasta tvarka. ES pareigūno teigimu, derantis dėl vežėjams palankesnių sąlygų labai reikalingi konkretūs skaičiai ir duomenys, be kurių tolimesnės derybos labai apsunkėja. Asociacijos vadovai pažadėjo surinkti ir pateikti reikiamą informaciją.
Gerų naujienų laikas
Kalbant apie vežėjų nuotaikas praskaidrinusias naujienas reiktų paminėti kainų atoslūgį degalų rinkoje. Per pastarąjį mėnesį kuro kainos Lietuvos degalinėse nukrito maždaug dešimtadaliu, o ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiu metu jos kris dar labiau. Dyzelino litrą dabar nesunku nusipirkti mokant mažiau 1euro. Pagrindinė atpigimo priežastis iki rekordinių žemumų nusileidusi naftos kaina. Nors perdirbėjams tradiciškai „brangias“ žaliavas sunaudoti užtrunka kur kas ilgiau nei „pigias“, visgi dabartinės tendencijos leidžia tikėtis tolesnio kainų mažėjimo.
Kitas sveikintinas dalykas – „Linavoje“ pasibaigęs nežinomybės ir ginčų, kam bus patikėta eiti asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, laikas. Šis postas atiteko Vytautui Milėnui. Birželį vykusiuose „Linavos“ prezidento rinkimuose V. Milėnas antrame ture nežymiai nusileido kolegai Erlandui Mikėnui. Prajusią savaitę paskelbta asociacijos revizijos komisijos ataskaita liudija, kad „Linava“ vis dar neracionaliai tvarkosi savo ūkyje ir nesilaiko tokios finansinės „dietos“, kokią rekomenduoja specialistai. Akivaizdu, kad naujajam sekretoriui teks priimti nepopuliarių sprendimų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.