Kibk, draudžiamoji žuvele!
Pasklidus informacijai apie tai, kad Rusijos federalinė veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnyba („Россельхознадзор“) įsakė naikinti patekusius į Rusijos teritoriją draudžiamus maisto produktus, internete pasirodė Rusijos piliečių peticija, raginanti atsisakyti šio sprendimo. Peticiją pasirašė daugiau nei 350 tūkst. žmonių. Atsakydamas į peticiją, „Россельхознадзор“ oficialiai pranešė, kad per penkias dienas nuo šios „akcijos“ pradžios sunaikinta beveik 500 tonų maisto produktų.
Tikėtina, kad peticiją iniciavę ir ją pasirašę Rusijos piliečiai tiesiog nesuvokia, jog tokiu būdu jie kėsinasi į korupcinius Rusijos biurokratijos pamatus. Ekspertų, stebinčių šią situaciją, nuomone, šioje draudžiamų produktų naikinimo istorijoje keistai persipynė ideologiniai vingiai ir korupciniai kai kurių asmenų bei struktūrų interesai.
Aleksandras Kynevas, Aukštosios ekonomikos mokyklos politikos departamento docentas, atkreipė dėmesį į Rusijos vyriausybės analitikos centro ataskaitą, kurioje kalbama apie pasirinkto modelio, kaip ir kuo pakeisti nebeimportuojamus maisto produktus, trūkumus. Ataskaitoje teigiama, kad pasirinktas modelis skatina kainų augimą ir nekokybiškų maisto produktų paplitimą rinkoje. Tačiau ekspertas mano, jog Rusijos biurokratai demonstratyviai naikins maisto produktus, nekreipdami dėmesio į neigiamas ekonomines ir politines tokių veiksmų pasekmes.
„Tuos, kurie inicijavo tokius veiksmus, mažiausiai domina ekonomika, kuri civilizuotame pasaulyje laikoma vienu svarbiausių valstybės galios požymių. Jiems svarbesnės geopolitinės fantazijos ir mitai. Aš manau, kad visuomenės pasipiktinimas stiprės, tačiau valdininkai savo sprendimų laikysis iš paskutiniųjų“, – teigia A. Kynevas.
Šią mintį palaiko ir Konstantinas Kalačiovas, „Politinės ekspertų grupės“ vadovas. „Šią temą jau gana aktyviai „stumia“ Rusijos komunistų partija, nesunku nuspėti, kad ją pasigaus ir kitos partijos. Bet man regis, kad mūsų šalyje nėra tradicijos įsiklausyti į visuomenės nuomonę, todėl aš manau, kad šioje situacijos jokių pokyčių tikėtis nereikia. Paprasčiausiai suinteresuotos produktų naikinimu jėgos atliks atitinkamą „aiškinamąjį darbą“ ir įrodys, kodėl „tokios priemonės yra būtinos“. Vargu ar galima tikėtis, kad konfiskuoti maisto produktai pasieks senelių, vaikų namus ar dar kažką, kam iš tiesų yra reikalingi“, – sako ekspertas.
K. Kalačiovas priminė, kad pasak vienos iš versijų, mintis naikinti maisto produktus kilo Rusijos žemės ūkio ministro administracijoje. „Kai kurie stebėtojai mano, jog Rusijos žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas yra ne tik ministras, bet ir šeimos, kuri aktyviai verčiasi žemės ūkiu, galva. Todėl šiuo atveju galimi tam tikri interesai, siekiant pašalinti konkurentus. Yra tokia versija, tačiau sunku pasakyti, kiek ji pagrįsta ar išgalvota“, – pažymėjo politologas.
Apie galima korupcines schemas kalba ir Kirilas Kabanovas, Nacionalinio antikorupcinio komiteto vadovas. Jo manymu, „naikinama“ produkcija po kurio laiko stebuklingu būdu atsiras prekybos vietose, t.y. bus perparduodama.
„Tokia praktika naudojama nebe pirmą kartą. Buvo istorija su mobiliaisiais telefonais – paskelbus, kad jie kenkia sveikatai, mobilieji telefonai buvo konfiskuojami ir neva sunaikinami. Panašių pavyzdžių mačiau ir dirbdamas valstybės saugumo struktūrose – muitinė neva sunaikindavo maisto produktus, alkoholio gaminius, tačiau iš tikrųjų šie produktai nebuvo naikinami“, – pasakoja NAK vadovas.
Kirilas Kabanovas atkreipė dėmesį į tai, jog įvežtų į Rusiją draudžiamų produktų kiekiai yra milžiniški. „O mums bando įrodyti, kad tokiems kiekiams sunaikinti reikia vos kelių „deginimo gamyklų“. Žodžiai visiškai neatitinka realybės. Jeigu bus pradėtos statyti utilizavimo gamyklos, atsiras papildomos sąnaudos, reikės finansavimo iš biudžeto. Deginimas nėra efektyvus utilizavimo būdas. Pakaktų produktus konfiskuoti ir utilizuoti sąvartynuose“, – tikina ekspertas.
K. Kabanovas taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingą draudžiamų produktų patekimo į Rusijos rinką „logistikos schemą“. „Mums pasakoja, kad visi uždrausti produktai patenka iš Kazachstano. Tačiau įvežti į Rusiją greitai gendančius europinės kilmės maisto produktus, tarkim, pieno produktus, iš Kazachstano neįmanoma, jei gerai dirba muitinė. Gal tokiu atveju būtų paprasčiau sustiprinti muitinės kontrolę, o ne užsiimti draudžiamų produktų paieška ir konfiskavimu šalies viduje? Kita versija – draudžiami produktai įvežami iš Baltarusijos. Tokiu atveju vertėtų aktyvinti bendradarbiavimą su kontroliuojančius Baltarusijos institucijomis. Mano manymu, produktų naikinimas neduos laukiamo rezultato. Aš įžvelgiu kitą dalyką – jei tokiomis priemonėmis „Россельхознадзор“ norėjo įgyti papildomu funkcijų, galima drąsiai teigti, kad jis tas funkcijas gavo. Dabar iš esmės bet koks turgaus prekeivis gali būti tikrinamas „Россельхознадзор“ net ir neturint tam pagrįstų pretenzijų“, – pabrėžė K. Kabanovas.
Regis, pastarasis teiginys jau pasitvirtino. Viename Voronežo srities prekybos tinklų konfiskuotos ir sunaikintos beveik 3 tonos draudžiamų vaisių. Regioninė „Россельхознадзор“ valdyba pranešė, kad prekybos tinklas bus patrauktas administraninėn atsakomybėn.
Tuo tarpu „Maxima Legal“ teisininkė Natalija Zelencova sako, kad pagal įstatymą, draudžiamas produktų įvežimas, bet ne jų realizavimas. „Šią poziciją patvirtino atitinkama Sankt-Peterburgo ir Leningrado srities arbitražinio teismo nutartis“, – pabrėžė teisininkė. Jos teigimu, kontroliuojančių institucijų valdininkai patys nesilaiko įstatymų ir stengiasi patraukti atsakomybėn prekybininkus. „Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra vienas straipsnis, kurį valdininkai visaip stengiasi užmauti ant savo kurpalio. Kalbu apie ATPK straipsnį 14.2. „Neteisėtas prekių, kurių realizavimas apribotas arba uždraustas, pardavimas“. Tokių prekių sąrašas yra nurodytas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose. Tai – narkotinės medžiagos, alkoholis, tabako gaminiai. Įstatyme nieku nekalbama apie šiuo metu draudžiamus produktus, todėl mūsų manymu, bausdamos prekybininkus pagal ATPK 14.2. straipsnį, kontroliuojančios institucijos veikia neteisėtai“, – teigia teisininkė.
Parodomoji maisto produktų naikinimo kampanija gali būti ne kas kita, kaip neblogas būdas neteisėtai praturėti tiems, kas yra pratęs gaudyti žuvį drumstame vandenyje.
Tarsi sustiprindamas savo sprendimų teisėtumą, „Россельхознадзор“ pranešė, kad planuoja sukurti vieningą draudžiamų produktų elektroninę duomenų bazę, kuri galiotų ne tik Rusijoje, bet taip pat ir Baltarusijoje bei Kazachstane. Ketinama sukurti vieningą fitosanitarinių ir veterinarinių dokumentų išdavimo sistemą, kuri, „Россельхознадзор“ manymu, užkirs kelią patekti draudžiamiems produktams į Muitų sąjungos valstybes.
Rusijoje tokia duomenų bazė jau veikia, „Россельхознадзор“ ketina prie jos prijungti Baltarusiją ir Kazachstaną. „Baltarusiai, išdavę fitosanitarinį ar veterinarinį sertifikatą maisto produktams, kurie pagal dokumentus vežami, pavyzdžiui, į Astaną, duomenų bazėje turės uždėti specialią varnelę. Mūsų kolegos iš Kazachstano, gavę krovinį, jį patikrins, ir varnelę nuims. Jeigu krovinys Kazachstano nepasieks, varnelė liks, ir kitą kartą įmonė sertifikato negaus. Negaus sertifikato ir turės pasiaiškinti, kur padėjo ankstesnę produktų partiją“, — sako „Россельхознадзор“ Maskvos miesto, Maskvos ir Tulos apskričių valdybos viršininkas Jevgenijus Antonovas.
Valdininkas nepatikslino, kada tokia duomenų bazė bus sukurta. Jo žodžiais tariant, šiuo metu federaliniu lygiu vyksta intensyvus darbas tarp atitinkamų Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano komisijų.
Primename, jog neseniai Rusijos vyriausybė papildė šalių, iš kurių į Rusiją draudžiama įvežti maisto produktus, sąrašą. Jame atsirado Juodkalnija, Albanija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Ukraina. Patekus į Rusiją maisto produktams iš minėtų šalių, jie bus konfiskuojami ir naikinami. Tiesa, ukrainietiškos kilmės produktams šis embargas galios tik tuo atveju, jei Kijevas prisijungs prie ekonominės susitarimo su Europos Sąjunga dalies.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.