Lietuvos keliai pakentės
Neįprastai karšta rugpjūčio pradžia džiugina atostogaujančius. Tačiau karštas oras – tai papildomi rūpesčiai ir išbandymai kelininkams bei sunkiojo transporto vairuotojams.
Jau keletą dienų termometro stulpelis pakildavo aukščiau 30 laipsnių žymos. Toks oras ne tik vargina vairuotojus, bet ir koreguoja jų maršrutus. Tačiau bent jau kol kas radikalių eismo ribojimų Lietuvoje nėra.
CargoNews.lt redakciją Lietuvos automobilių kelių direkcijos ryšių su visuomene konsultantas Evaldas Tamariūnas patikino, kad kol kas eismas nėra ribojamas: „Po labai karštų praėjusios savaitės dienų vėsesnio oro banga su lietumi kiek atvėsino aplinką ir kelių dangas. Kol kas stebime prognozes, laukiame, kiek temperatūra pakils. Jeigu bus ypatingai karšta, žinoma, priimsime sprendimą dėl eismo ribojimų. Tačiau kol kas dėl karščio ribojimų nėra. Tikimės, kad karščio banga neužsitęs ir radikalių draudimų nereikės“, – teigė E. Tamariūnas.
Galimos betoninės dangos deformacijos
Kelininkai siūlo atkreipti dėmesį į keliones valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A14 Vilnius–Utena. Čia nuo 16,92 iki 89,6 km kelio danga – betoninė. Būtent šiame ruože vairuotojai prašomi būti itin atidūs, nes čia dėl karšto oro galimos dangos deformacijos – betono plokštės dėl karščio gali sukelti pavojų vairuotojams ir technikai. Pastebėjus dangos pokyčius šiame kelyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo pranešti nuolatiniams budėtojams visą parą veikiančiu telefonu Vilniuje (+370 5) 232 9677.
Šis analogų Lietuvoje neturintis kelias nutiestas beveik prieš 40 metų. Nors užsienio valstybėse „betonkėmis“ vadinami keliai paprastai be kapitalinio remonto naudojami maždaug dešimtmetį, Vilniaus – Utenos intensyvaus eismo atkarpa rekonstrukcijų vis dar laukia. Specialistai primena, kad betoninis kelias buvo nutiestas nesilaikant technologinių reikalavimų: tarp 800 metrų ilgio ir apie 35 cm storio plokščių buvo paliktos vos 4-5 cm pločio deformacinės siūlės. Nors jas kelininkai jau yra praplatinę, bet beveik kilometro ilgio plokštės per karščius vis tiek plečiasi ir kraiposi netolygiai: nežinia kada ir nežinia kur plokštė gali lūžti, iškilti maždaug 30 cm virš kelio paviršiaus ir tapti itin pavojingu tramplinu.
2014 metų liepą Vyriausybė pritarė betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Tačiau vieno pavojingiausių kelių visoje šalyje rekonstrukcijos projektas kol kas nejuda iš vietos: valdžios vyrai nesutaria, ar 175 milijonų eurų kaina už 72,15 km atkarpos kelio remonto darbus – naują asfalto dangą, žiedines sankryžas, taip pat 10 metų priežiūrą ir kelio remontą paskutiniais metais – nėra per didelė.
Kol darbai stovi, patariame vairuotojams atidžiau pasižiūrėti į termometrą ir spidometrą – būkite atidūs.
Kokia temperatūra keliams – kritinė?
Nors pastarosios dienos Lietuvoje – karštos, rekordų meteorologai nefiksuoja. Kelininkai panašiu į dabartinį oru akcentuoja dar vieną karščių keliamą problemą – vadinamąjį bitumo išplaukimą. Nusistovėjus aukštai oro temperatūrai, susikaupia bitumo perteklius dangos paviršiuje. Vasaros metu, kelio dangai įkaitus iki 50 laipsnių, dėl šilumos suminkštėjusiam bitumui ar kitam rišamajam elementui, asfalto medžiagoje nepakanka laisvų porų ir jis veržiasi į paviršių. Ant asfaltbetonio dangos susidaro blizgantis, panašus į stiklą veidrodinis paviršius, gali būti matomos padangų žymės. Kai labai karšta, bitumas suskystėja taip, kad automobilių ratai jį tiesiog taško. Bitumo išplaukimas susilpnina dangą ir kelia nepatogumų eismo dalyviams, todėl kelius prižiūrinčios įmonės taiko dangas apsaugančias priemones – pilamos bitumą surišančios medžiagos: smėlis, atsijos, skaldelė.
Kelių ruožuose, kuriuose bitumas „išplaukia“, siekiant apsaugoti kelius nuo sugadinimo ir užtikrinti saugų eismą, gali būti ribojamas transporto priemonių greitis. Tokiuose ruožuose, nepriklausomai nuo to, ar bus pastatyti ženklai ar ne, vairuotojų prašoma mažinti greitį, nes „išplaukus“ bitumui ar išbėrus jį surišančias medžiagas, gerokai pailgėja stabdymo kelias.
Lietuvos automobilių kelių direkcija, siekdama užtikrinti saugų eismą ir išlaikyti esamą kelių būklę, kreipiasi į sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojus, prašydama karštomis dienomis kuo mažiau naudotis keliais nuo 10 iki 24 valandos. Bet jeigu jums reikia gabenti krovinius, važiuokite. Kol kas radikalių ribojimų nėra, kol karščio banga neatneš rekordinės kaitros.
Draudimai kitose valstybėse
Baltarusijos transporto ministerija primena, kad vasaros mėnesiais galioja ribojimai sunkiasvoriam transportui, kai oras sušyla iki 25 laipsnių arba daugiau. Baltarusijos respublikinės reikšmės asfaltbetonio dangos keliais nuo 11 iki 21 valandos draudžiama važiuoti sunkvežimiais, kurių apkrova vienai ašiai didesnė nei 6 tonos.
Kazachstane panašūs ribojimai – kai oro temperatūra aukštesnė nei 25 laipsniai – galioja sunkvežimiams, kurių apkrova vienai ašiai didesnė nei 8 tonos.
Lenkijoje sunkesnėms nei 12 tonų transporto priemonėms dėl karščio draudžiama visais keliais važiuoti nuo 11 iki 22 valandos.
Bulgarijoje 20 tonų ir daugiau sveriantiems vilkikams draudžiama važiuoti nuo 13 iki 21 valandos, kai oro temperatūra aukštesnė nei 35 laipsniai.
Daugelyje Europos šalių pastarosiomis dienomis – irgi rekordiniai karščiai. Todėl atkreipiame vairuotojų dėmesį, kad kai kurių šalių keliais jūsų judėjimas gali būti apribotas.
Įdėmiai stebėkite kelio ženklus, nes pažeidimai gali kainuoti tikrai brangiai. Daugelis valstybių, apribojusių dienomis sunkiasvorio transporto eismą, deklaruoja, kad vairuotojams bus įrengtos specialios laukimo aikštelės, kur jie galės būti dieną, kad vakare ir naktį, kai oras kiek atvėsta, galėtų tęsti savo keliones.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.