Minimalus darbo užmokestis Norvegijoje: kol kas vežėjai permainų nepajuto
Nuo 2015 m. liepos 1 d. Norvegijoje įsigaliojo minimalus darbo užmokestis nacionaliniams ir tarptautiniams krovinių vežėjams. Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU duomenimis, šis reikalavimas nuo 2015 m. spalio 1 dienos galios ir keleivių vežėjams.
Priminsime, kad įstatymas dėl minimalaus 158,32 Norvegijos kronos (tai maždaug 17,5 euro) valandinio atlygio galioja Norvegijos ir užsienio vežėjams, teikiantiems transportavimo keliais paslaugas Norvegijos užsakovams. Tačiau ar ši itin aukšta vairuotojo paslaugos kaina turėjo įtakos verslui?
Kainodaros korekcijų kol kas nėra
Tačiau bent jau kol kas Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai savo paslaugų kainų nepakėlė. „Tai kad mūsų partnerių įmonėse Norvegijoje – atostogų metas, darbas vyksta lengvesniu režimu, niekas apie korekcijas bent jau kol kas nekalba. Mes irgi savo paslaugų nebranginame“, – CargoNews.lt patikino bendrovės „Agrenta“ atstovas.
Mažosios bendrijos „Kigis“ direktorius Gintaras Kašėta irgi pripažino, kad įstatymas dėl minimalaus valandinio užmokesčio vairuotojams kol kas nepadarė jokios įtakos. „Vasarą ir šiaip krovinių gabenimo kainos yra nukritusios, rinkoje savotiškas štilis. Tačiau kas savaitę į Norvegiją važiuoja po vieną, du ar tris mūsų partnerių vilkikus – kainodaros korekcijų nepajutome. Vežėjai tikrai neprašo mokėti gerokai brangiau, nors oficialus sprendimas lyg ir turėtų branginti vežėjų paslaugas“. G. Kašėtos teigimu, 2015 metų pradžioje reisai į Norvegiją pabrango dėl padidėjusių keltų kainų – už kiekvieno vilkiko kelionę į šią Skandinavijos valstybę tenka mokėti po 60-100 eurų brangiau. „Transporto paslaugų kainos tikrai yra kritusios. Prie savotiško dempingo yra prisidėję ir mūsų tautiečiai, kurie veža įvairius krovinius į Norvegiją. Ne visada ta jų veikla yra iki galo švari, tačiau jie siūlo nebrangias paslaugas, gali grįžti ir tuščiomis, o tai iškreipia situaciją rinkoje. Kelti įkainių, kai greta dirba daug pigiau gabenimus siūlančių vežėjų, nėra jokių šansų, manau, kad reisai į Norvegiją neturėtų brangti. Legaliai dirbančių vežėjų privalumas – ryšiai su užsakovais Norvegijoje, stabili klientūra, su kuria palaikomi geri santykiai. Norvegai irgi vertina lojalumą ir paslaugos kokybę, linkę dirbti su laiko išbandytais partneriais, tačiau yra visokių verslininkų – siūlantys nerealiai pigias paslaugas gali „atmušti“ ir senus klientus“, – pasakojo pašnekovas.
Kam galioja minimalaus atlygio reikalavimas
Situacija Norvegijoje, kur minimalus valandinis darbo užmokestis yra dvigubai didesnis nei kad savotiškus vežėjų neramumus Europoje sukėlęs Vokietijos reikalavimas mokėti 8,5 euro už valandą, dar nėra iki galo aiški. Formaliai įmonių, įkurtų už Norvegijos ribų, darbuotojams minimalus darbo užmokestis bus taikomas, jei jų veikla patenka į ES darbuotojų komandiravimo direktyvos jurisdikciją: visais atvejais, jei transportavimo paslaugų pirkėjas yra Norvegijoje įsteigta bendrovė, tas minimumas – žvelgiant iš lietuviško verslo pozicijų – yra labai didelis. IRU ekspertai aiškina, kad jei transporto įmonės veiklų nereguliuoja komandiravimo taisyklės, joms netaikomas ir minimalaus darbo užmokesčio įpareigojimas.
Specialistai akcentuoja, kad minimalaus užmokesčio reikalavimas galioja ir tais atvejais, kai transportavimo paslaugos pirkėjas iš Norvegijos užsako transportavimo paslaugą per užsienio įmonę: svarbu yra tai, kas pasirašė pervežimo sutartį.
Šiuo metu minimalus valandinis darbo užmokestis Norvegijoje yra 158,32 Norvegijos kronos. Be to, į jį neįeina papildomi elementai, pavyzdžiui, nakvynpinigiai, dienpinigiai ar kiti priedai. Be minimalaus darbo užmokesčio, Norvegijoje taip pat turėtų būti išmokamos 307 Norvegijos kronų apgyvendinimo išlaidos.
Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojęs minimalaus darbo užmokesčio reikalavimas taikomas visiems darbuotojams, atliekantiems krovinių pervežimus Norvegijoje transporto priemonėmis, viršijančiomis 3,5 tonų svorį.
Biurokratas ir Norvegijoje – biurokratas
„Mes galime kalbėti apie priimtą minimalaus darbo užmokesčio įstatymą. Ir galime labai logiškai numanyti, kas jį lėmė, – į diskusiją įsitraukė su Šiaurės Europos valstybėmis dirbančios logistikos paslaugų įmonės „NordCarrierBaltic“ direktorius Audrius Pačkauskas. – Norvegai nori apsaugoti savo rinką, palengvinti sąlygas savo vežėjams, nes vairuotojai iš užsienio, Lietuvos, kitų pigesnių valstybių imasi ne tik tarptautinių gabenimų, bet ir pervežimų Norvegijos viduje. Tačiau priimtas dokumentas ir realus jame numatyto minimalaus darbo užmokesčio reikalavimo įgyvendinimas – tai du kol kas beveik nesusiję dalykai. Daug bendrauju su stipriomis ir įtakingomis logistikos bei ekspedijavimo paslaugų organizacijomis, kolegos norvegai teigia, kad bent jau iki 2015 metų pabaigos realių veiksmų prieš transporto kompanijas nebus imtasi. Nes iki šiol neaišku, pavyzdžiui, kuriai šaliai turi būti mokami mokesčiai: tos 158 kronos už valandą – su mokesčiais ar be jų, kuriai valstybei mokesčiai turi būti mokami. Kas tikrins, kaip vykdomas įstatymas?
Norvegijos darbo direktoratas, kuris atitinka mūsų darbo inspekciją, turi pakankamai darbuotojų, dirbančių biuruose prie kompiuterių. Ar realu, kad jie paliks savo darbo vietas ir eis į gatves, kelius, kad stabdytų ir tikrintų vairuotojų darbo užmokestį ar kitus dokumentus? Mano turima informacija, bent jau artimiausius keletą mėnesių sankcijų neturėtų būti imamasi“.
Tačiau A. Pačkauskas pripažįsta, kad galimos sankcijos šioje šalyje – ypač skaudžios. Jau ir dabar vairuotojui už darbo ir poilsio režimo pažeidimą gali būti skirta iki 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad sunkvežimiai važinėtų žieminėmis padangomis, galioja nuo lapkričio 1 dienos, o kur nors prie Bergeno sustabdytas vairuotojas buvo nubaustas solidžia pinigine bauda spalio mėnesį – vairuotojas norvegiškai nekalba, pareigūnas nekalba angliškai, o išsiaiškinti, kad neteisėta bauda būtų panaikinta – ypatingai sudėtinga.
„Prancūzų biurokratų noras, kad vairuotojai ilsėtųsi tik viešbučiuose, iš principo geras. Bet biurokratų numatyta tvarka realybėje praktiškai neįgyvendinama. Norvegijoje situacija – panaši. Ne tokių turtingų valstybių verslininkai tikrai neišgalės vairuotojams mokėti numatyto norvegiško „minimumo“ – taip lyg ir atsiranda galimybė apsaugoti „saviškius“. Tačiau juk Norvegijoje atstovybes, dukterines įmones kuria ir užsienio vežėjai – čia juridinė situacija tampa itin sudėtinga. Ir blogiausia, kad dokumentuose paliekama pakankamai erdvės konkretaus pareigūno interpretacijai, todėl realiai skirta nuobauda gali būti neadekvati. Viliuosi, kad ši tvarka dėl „minimumo“ netaps realybe. Nes ją tikrai ypač sunku įgyvendinti. O bent kuris transporto versle dirbantis įmonės vadovas sutiks, kad kainų kėlimas, kad ir dėl gerokai išaugusio užmokesčio vairuotojui, pasmerkia tave trauktis iš tos rinkos. Konkurencija Šiaurės Europos šalyse, kaip ir bet kur kitur, ypač aštri, todėl branginti paslaugų niekas nenori“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.