Permainų „Linavoje“ eskizai”
Trečiadienį pakartotinai Kėdainiuose surengtame „Linava“ kongrese po beveik 12 valandų debatų ir dviejų balsavimo raundų vežėjų asociacijos prezidentu išrinktas Erlandas Mikėnas. Favoritu laikytas bendrovės „Vedautos autotransportas“ savininkas ir generalinis direktorius sulaukė 167 delegato palaikymo ir nedaug trūko, kad būtų pergalę šventęs jau po pirmojo balsavimo. Tačiau ir po šios „nesėkmės“ E. Mikėnas tikino, esą svarbiausia, kad kongresas patvirtino naujus „Linavos“ įstatus, leidžiančius asociacijos darbą organizuoti kur kas efektyviau.
Po antrojo balsavimo (jame rezultatu 161 – 106 įveiktas Vytautas Milėnas) turo naujuoju „Linavos“ vadovu tapęs E. Mikėnas sutiko atsakyti į keletą CargoNews.lt klausimų.
Debatų metu tiek jūs, tiek jūsų oponentai „Linavoje“ susiklosčiusią padėtį piešė niūriomis spalvomis. Nuo ko pradėsite permainas?
Pirmas dalykas, kurį privalu išsiaiškinti – kas eis asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. Šį darbą pastaruosius mėnesius dirbęs Vidmantas Adomaitis buvo perspėjęs, kad po kongreso norėtų pasitraukti iš šio posto. Artimiausiu metu dar kartą perkalbėsiu su Vidmantu ir jei jo pozicija nesikeis, teks apsispręsti dėl kito administracijos vadovo. Tai labai svarbi pozicija, nes tik todėl, kad V. Adomaitis sutiko imtis atsakomybės itin sudėtingu „Linavai“ laikotarpiu, mums pavyko pradėti permainas asociacijoje.
Kitus darbus esu įvardinęs kongreso išvakarėse skelbtoje savo programoje: pradėsim nuo verslo aplinkos transporto sektoriuje Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse analizės. Faktas, kad mes prarandame konkurencingumą, ir kad mūsiškiams įprastais maršrutais krovinius pradeda vežti kiti „žaidėjai“. Sprendimų būtina ieškoti nieko nelaukiant, nes transportininkai sukuria apie 12 proc. šalies BVP, todėl jei bus blogai vežėjams – problemų lavina persiris per visą ūkį.
T. y. ieškosite sąjungininkų valdžios institucijose?
Mes turim belstis į Vyriausybės duris ne su kokiu nors vienu prašymu „užgesinkite gaisrą“, bet rimtais argumentais įrodyti, kad transporto sektoriui pagalbos iš tiesų reikia. Vežėjai visada patys pirmieji pajunta artėjančią krizę per slūgstančius krovinių srautus ir mažėjančius frachtus. Dabar tokie dalykai vyksta, tačiau vežėjų balso nesigirdi. Apie ekonominių sankcijų poveikį kalba bankininkai, pramonininkai, prekybinininkai ir ūkininkai, bet vežėjai kone vieninteliai tyliai visada su viskuo susitaiko. Finansų ministerijos buvo paprašyta atsižvelgti į atsakomąsias Rusijos priemones – sprendimą neįsileisti daugybės pozicijų prekių, įvertinti, kad nuostolius patiria ne tik žemdirbiai, bet ir jų produkciją visą laiką gabenę vežėjai, tačiau tai niekam neįdomu. Tuo tarpu kolegos lenkai jau turi aiškią paramos programą ir jos įgyvendinimo mechanizmą, padėsiantį vežėjams išvengti darbuotojų atleidimų ar net bankrotų.
Jums greičiausiai teks mindyti ir Valstybinės mokesčių inspekcijos slenkstį, dėl milijoninių asociacijos įsiskolinimų. Ar „Linava“ nebus parklupdyta, jei teks sumokėti visą pretenzijoje minimą, berods 5 mln. litų sumą?
Be abejonės, tai labai skausminga problema. Jei viską detaliai išnagrinėjus pretenzijų suma nesikeis, asociacija greičiausiai turės parduoti dalį savo nekilnojamojo turto. Kitos išeities neturim. Finansinė padėtis „Linavoje“ sudėtinga, tačiau kontroliuojama.
Kongrese buvo siūlomi nauji „saugikliai“, turintys užtikrinti finansinę drausmę, tačiau paaiškėjo, kad jų įgyvendinimas komplikuotas. Ką ketinate daryti?
Revizijos komisijos pasiūlyto nutarimo negalėjome priimti dėl procedūrinių dalykų, tačiau niekas netrukdo šiomis rekomendacijomis naudotis. Išsprendus generalinio sekretoriaus ir sekretoriato darbo problemą, aiškiai apibrėžus atsakomybės ribas tarp asociacijos administracijos ir prezidiumo, viskas turėtų vykti paprasčiau. Kaip tik tam buvo reikalingi nauji „Linavos“ įstatai.
Pagrindinis „Linavos“ pajamų šaltinis – TIR knygelių pardavimas. Tačiau visa TIR sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus, o asociacijos biudžetas „minusinis“. Ar yra išeičių?
Daugelio kitų šalių vežėjų asociacijos gyvena tik iš nario mokesčio. Gali skambėti paradoksaliai, tačiau mūsų problema kaip tik ir buvo ta, kad TIR knygelių platinimas generavo dideles pajamas, o šiuos procesus administravę žmonės „išbandymo pinigais“ neišlaikė. Paprasti vežėjai į šiuos dalykus ilgai nekreipė dėmesio, buvo neaktyvūs arba, ankstesnių „Linavos“ vadovų rūpesčiu, tapdavo neaktyviais.
Ar „Linavos“ vaidmuo sprendžiant vežėjų problemas netapo mažareikšmiu: juk Lietuvoje logistikos sistemoje dirba apie 3500 įmonių, o asociacijai priklauso mažiau nei 1000?
Supraskit, kad lig šiol bene vieninteliai „Linavos“ darbai buvo TIR knygelių platinimas ir pagalba gaunant vizas. Apčiuopiamos pagalbos visais kitais klausimais asociacija negalėjo ar nenorėjo pasiūlyti. Todėl dalis vežėjų iš tiesų nematė prasmės dalyvauti „Linavos“ veikloje. Labai tikiuosi, kad drauge su bendraminčiais sugebėsiu šią padėtį pakeisti, pakovoti už transportininkus ir susigrąžinti visos verslo bendruomenės pagarbą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.