Pretenzijos (ne)kaltam vairuotojui
90 proc. incidentų keliuose įvyksta dėl žmonių klaidų. Kartais jie baigiasi tik nedideliu išgąsčiu ir šiek tiek aplamdyta geležimi, tačiau beveik visais atvejais, kai tokiose avarijose dalyvauja sunkvežimiai, nuostoliai šauna į padebesius. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad tada itin svarbu tiksliai užfiksuoti visas įvykio aplinkybes ir išsklaidyti abejones, dėl to, kas yra nelaimės kaltininkas.
Aiškios situacijos
Transporto srityje besispecializuojanti advokatė Reda Aleksynaitė, nagrinėdama situaciją, kai avarijos metu sugadinamas krovinys, vežtas viena iš avarijoje dalyvavusių transporto priemonių, pastebėjo, kad jei vežėjas pats kaltas dėl autoįvykio ir visų tuo susijusių pasekmių – daug papildomų klausimų niekam nekyla.
„Paprastai tokiais atvejais reikia tik nustatyti vežėjo atsakomybės ribas už sugadintą krovinį. Priklausomai nuo eismo įvykio aplinkybių ir krovinio savininko pareikštų pretenzijų, vežėjas kompensuoja nuostolius taikant ribotą arba pagal pilną vežėjo atsakomybę. Kompensacijos dydis nustatomas remiantis gabenamų prekių sąskaitoje faktūroje nurodoma informacija pasikrovimo metu ir pasikrovimo vietoje. CMR konvencijoje nurodoma, kad incidentų atveju kompensuojamas visas užmokestis už vežimą (jei pinigai vežėjui sumokami avansu), muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys ir proporcingai nuostolių dydžiui, praradus dalį krovinio“, – teigė R. Aleksynaitė.
Advokatė taip pat pastebėjo, kad ribota atsakomybė taikoma „pagal nutylėjimą“ ir ji negali būti didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą brutto svorio (t .y. kiek mažiau nei 10 eurų už 1 kg; tai reglamentuoja CMR Konvencijos 23 str. 3 d.). Jei važtaraštyje nurodoma krovinio vertė, vežėjas atsako tik už šiame dokumente užfiksuotą sumą net ir tada, kai reali krovinio vertė būna gerokai didesnė.
Neribota atsakomybė taikoma vairuotojo tyčinių veiksmų atveju arba didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai – o tai sprendžiama nagrinėjant konkrečias įvykio aplinkybes. Beje, nors apie kitokius nuostolius Konvencijoje nekalbama, tačiau teismų praktikoje jau susiformavo tam tikras kompensuojamų dalykų sąrašas – krovinio sukomplektavimo, perkrovimo, perpakavimo, kitos transporto priemonės pateikimo, saugojimo, utilizavimo išlaidos.
Vežėjui – svetimų bėdų našta
CargoNews.lt konsultavusi advokatė atkreipė dėmesį į paradoksą, jog tais atvejais, kai dėl autoįvykio ir apgadinto krovinio vežėjas yra visiškai nekaltas – jis tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje – tolimesnis žalų administravimas yra būna kur kas sudėtingesnis.
„Paprastai problemos prasideda dėl to, kad krovinio savininkas ar vežėjo užsakovas nenori apie nieką daugiau girdėti, tik apie tai, kad vežėjas priėmė krovinį pervežimui, nepristatė ar pristatė sugadintą, todėl turi kompensuoti nuostolius. Dažnai niekas nenori gilintis į avarijos aplinkybes, kurios šiuo atveju turi esminės reikšmės“, – pastebėjo R. Aleksynaitė.
Kaip ir bet kokio kito „kriminalo“ atveju (vagystės, kiauro tento ir pan.) atsiradus žalai, taip ir autoįvykio atveju vežėjas gali būti: 1) atleistas nuo atsakomybės; 2) pritaikyta ribota atsakomybė po 8,33 SDR už kg; 3) pritaikyta neribota atsakomybė. Kuris žalų reguliavimo algoritmas bus naudojamas priklauso nuo autoįvykio aplinkybių.
„Jei vežėjas negalėjo numatyti ir išvengti incidento kelyje, tai gali būti vertinama kaip „nenugalimos jėgos“ arba „force majeure“ situacija, o vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. 2 d. Tai reiškia, kad krovinio savininkas turi susirasti avarijos kaltininką ar jo draudiką, ir kreiptis į juos dėl žalos atlyginimo, o vežėją palikti ramybėje. Deja, tokia – racionali – elgsena yra retenybė. Krovinio savininkas net aiškiai suvokdamas, kad dėl autoįvykio kaltas ne vežėjas, vis vien gaišta laiką pretenzijų rašinėjimui bei spaudimui, esą vežėjas turi mokėti kompensaciją, nes jis priėmė krovinį pervežimui ir yra už viską atsakingas“, – konstatavo advokatė.
Geresnė išeitis
R. Aleksynaitės teigimu, tokiais atvejais krovinio savininkas turėtų nepasiduoti emocijoms ir susilaikyti nuo pretenzijų vežėjui ramiai apsvarstyti pliusus ir minusus, matytų, kad kreipimasis į kaltininko draudimą jam yra geresnė ir greitesnė išeitis, nei aiškinimasis su vežėju.
„Vienas svarbiausių motyvų, dėl kurių yra racionalu kreiptis tiesiai į avarijos kaltininką – šis negalės remtis CMR Konvencijos ribojimais (tame tarpe 10 eurų už kg; jo atsakomybė nėra vežėjo atsakomybė) dėl nuostolių atlyginimo. Kaltininkas negalės atmetinėti pretenzijos dėl 17 str. 2 d., t. y. dėl „nenugalimos jėgos“. Svarbu ir tai, kad pasirinkus tokį žalos atlyginimo mechanizmą nereikės sukti galvos dėl vežėjo mokumo ar jo CMR draudimo taisyklėse numatomų įvairių išlygų, susijusių su nedraudžiamais įvykiais. Avarijos kaltininko draudimas visuomet išmokės išmoką – mokumo klausimas čia tikrai neturėtų kilti. Šiuo atveju nėra jokių nedraudžiamųjų įvykių, o įstatymas ir direktyvos įpareigoja kaltininko draudimą išmokėti išmoką ir tuo atveju, kai vairuotojas girtas, važiavo „per raudona“ ir pan. T. y. būtent tokia yra privalomo draudimo esmė, kad nukentėjusio nuostoliai turi būti pilnai kompensuojami nepriklausomai nuo kaltininko veiksmų pobūdžio ir įvykio aplinkybių. Girto vairuotojo atveju kaltininko draudimas išmokės išmoką ir toliau jau aiškinsis dėl regreso su kaltininku, tačiau tai niekaip nepalies nukentėjusio interesu – jis išmoka gaus bet kuriuo atveju“, – vardijo advokatė.
Draudikų galvos skausmas
Kaip tokio pobūdžio problemos sprendžiamos praktiškai? Draudimo brokerių bendrovės „IVP Partners“ žalų ekspertas Paulius Minkevičius pripažino, kad jei kroviniai apgadinami užsienyje ne dėl vežėjo kaltės, išsireikalauti nuostolių atlyginimo iš tikrojo kaltininko būna sunku.
„Mes kaip tik šiuo metu turime klientą – Lietuvos gamybinę įmonę, kurios krovinys Olandijoje buvo apgadintas ne dėl vežėjo, o dėl kito vairuotojo iš Lenkijos kaltės. Pati situacija, vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimo prasme, yra visiškai nesudėtinga ir klausimų dėl to, kas yra kas nekyla. Nepaisant to, bandymai susirašinėti su kaltininko draudimo kompanija Lenkijoje, o vėliau jų atstovais Lietuvoje, per trejetą mėnesių iš esmės nedavė jokių rezultatų. Jie tiesiog nereagavo į mūsų užklausas, todėl neliko nieko kito, kaip kreiptis į Lietuvos transporto priemonių draudikų Motorinį biurą“, – pasakojo P. Minkevičius.
Kol ši istorija nesibaigė, žalų ekspertas nenorėjo atskleisti daugiau detalių, tačiau prasitarė, kad kol kas labiausiai džiaugiasi tuo, jog minėtos avarijos metu patirti nuostoliai yra sąlyginai nedideli. Ar pavyks jų kompensavimo išsireikalauti iš tikrojo kaltininko, kol kas galima tik spėlioti.
„Faktas, kad reikalauti nuostolių atlyginimo iš vežėjo nėra pagrindo, nes jis visiškai nekaltas. Aišku tik tai, jei šiuo atveju būtų draustas pats krovinys, jo savininkas problemų neturėtų – įmonė gautų kompensaciją, o krovinį draudusi draudimo bendrovė vėliau pasinaudodama regreso teise ir kalbėtųsi su savo kolegomis Lenkijoje“, – svarstė brokerių bendrovės „IVP Partners“ žalų ekspertas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.