Transporto savaitė (balandžio 25 – gegužės 3 d.)
Dvigubų švenčių apkarpyta savaitė transportininkams suspėjo pažerti svarbių naujienų. Bene reikšmingiausia jų – IRU sprendimas sumažinti privalomą minimalią garantinę sumą TIR turėtojams nuo 5000 JAV dolerių iki 3000 JAV dolerių. Taip tikimasi padidinti TIR sistemos konkurencingumą ir suteikti vežėjų asociacijoms bei TIR naudotojams daugiau lankstumo. Dėl kitų savo teisių vežėjams teks nemažai pakovoti.
Protestų maratonas
Praėjusį trečiadienį „Linavos“ vadovai surengė protesto akcijas prie Vokietijos, Belgijos ir Prancūzijos ambasadų Vilniuje, dar kartą atkreipdami dėmesį į šiose šalyse priimtus teisės aktus, ribojančius sąžiningą konkurenciją ir akivaizdžiai peržengiančias nacionalinės jurisdikcijos ribas. Vežėjų nuomone, Belgijoje ir Prancūzijoje galiojantys reikalavimai dėl kassavaitinio poilsio transporto priemonės kabinoje yra nekorektiški, nes ,pavyzdžiui, Prancūzijoje yra tik 100 stovėjimo aikštelių, kurias rekomenduoja Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU), tačiau tik 14 iš jų saugomos visą parą, o šalia jų – vos 3 viešbučiai. T. y. nėra sukurtos normalios infrastruktūros, leidžiančios saugiai palikti sunkvežimį ir ilsėtis pagal prancūziškus standartu. Yra tik grasinimaiuž kassavaitinio poilsio praleidimą skirti iki 30 tūkst. eurų siekiančias baudas arba netgi laisvės atėmimo bausmę.
Tuo pat – protekcionizmu – kvepia ir Vokietijoje galiojantis reikalavimui šios šalies keliais judančiam sunkvežimio vairuotojui mokėti ne mažesnį kaip 8,5 euro valandinį atlygį, o vežėjų įmonėms atlikti papildomų biurokratinių procedūrų.
„Linavos“ inicijuotos protesto akcijos dalyviai Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriams įteikė vežėjų pasirašytas peticijas, reikalaujančias liautis ignoravus bendrus Europos Sąjungos verslo erdvės principus ir ribojus Bendrijos šalių-naujokių vežėjų galimybes.
Didesnio svorio problema
Praėjusią savaitę viešoje erdvėje virė diskusijos dėl maksimalaus sunkvežimių svorio. Vežėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje taikomas griežtesnis vilkiko bendrosios masės maksimalių ribų nustatymas, dėl kurio kenčia jų konkurencingumas. Daugelyje ES valstybių kombinuoto vežimo bendrosios masės maksimali ribinė norma tiek konteineriui, tiek sujungtai transporto priemonei yra 44 tonų. Tuo tarpu Lietuvoje konteineriams nustatyta maksimali riba yra 44 tonų, o sujungtai transporto priemonei – 40 tonų. Dėl šios priežasties pralošia ne tik vežėjai, bet ir Klaipėdos uostas, nes Latvijoje tokio pobūdžio apribojimai gerokai švelnesni.
Dėl komplikuotų galimybių pasinaudoti teise gabenti sunkesnius krovinius skundžiasi ir medienos vežėjai. Nuo šių metų Seimas įteisino galimybę medieną ir kitus krovinius vežti iki 48 tonų sveriančiais miškavežiais. Tačiau Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka reikalauja tokiam miškavežiui išsipirkti 144 eurus kainuojantį mėnesinį leidimą bei pakloti 14 eurų už kiekvieną reisą. Beveik trečdalis visų miškavežių yra būtent galintys vežti 48 tonas, tačiau miško savininkai ir urėdijos teigia, kad dėl tokių brangių leidimų neapsimoka krauti pilnų mašinų, jos važiuoja pustuštės. Išlaidos dėl papildomų reisų siekia 15 mln. eurų.
Nauji keliai
Gerų naujienų sąraše – žinia apie baigtą Palangos aplinkkelį. Praėjusią savaitę buvo pradėtas eksploatuoti 8 kilometrų ilgio kelio atkarpa nuo Vidmantų sankryžos iki Palangos oro uosto, kur ji įsilieja į Liepojos plentą.
Atidarius aplinkkelį, važiuojantiesiems į Latviją, oro uostą ar Šventąją nebereikės užsukti į Palangos miestą. Skaičiuojama, kad per vasarą miestą kerta daugiau nei 75 tūkst. mašinų. Daug jų – sunkiasvorės, vežančios krovinius iš jūrų uosto į Latviją. Šį transporto srautą nukreipus naujuoju aplinkkeliu, kurorte turėtų sumažėti automobilių spūstys ir tarša. Statant aplinkkelį, buvo rekonstruota ir netoli kurorto esanti dviejų lygių sankryža, taip pat įrengtos dar dvi vieno lygio sankryžos. Darbai truko kiek daugiau nei metus.
Projekto vertė – daugiau nei 35 mln. eurų. Palangos aplinkkelis yra pirmasis transporto infrastruktūros projektas šalyje, įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės būdu. Jį nutiesę verslininkai objektą dar 23 metus ir prižiūrės savomis lėšomis.
Didžioji politika
Europos politikos lyderiai nemažai kalba apie Rusijai pritaikytų sankcijų panaikinimą. Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis viename interviu pastebėjo, kad „sankcijų politika kabo ant gana plono politinio siūlo“ ir kad „tai priklauso ne tik nuo Rusijos – didelė dalis ES įsitikinusi, kad sankcijų politika turi baigtis“.
Tuo tarpu Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius pareiškė, kad pati Rusija neketina atšaukti draudimų importuoti vaisius ir daržoves iš ES. Jo teigimu, dabar svarstomi nurodymai sušvelninti draudimų sąlygas kai kurioms prekių rūšims iš kai kurių valstybių.
Komentarai
vieni vez 44 tonos o kiti vazuos blogu keliu, net specialu zenkla sukure,ne kur tokia zenkla nera,koleja
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.