Naujojo Darbo kodekso projektas numato daugiau pareigų darbdaviams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas sukėlė daug diskusijų ir klausimų. Apie naujajame Darbo kodekso projekte darbdaviui numatomas pareigas plačiau komentuoja Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ vadovaujanti partnerė, advokatė Jurgita Judickienė.
Naujojo Darbo kodekso projekto rengėjai, pristatydami jį, akcentavo siekį liberalizuoti darbo santykius, suteikti galimybę verslui lanksčiau tartis su darbuotojais dėl darbo sąlygų, sutarčių rūšių, atleidimo iš darbo pagrindų ir tvarkos. Visi šie lankstaus darbo santykių reguliavimo principai puikiai atspindėti Darbo kodekso projekte, tačiau nepaisant gerų ketinimų, naujajame įstatymo projekte numatyta ir nemažai papildomų pareigų darbdaviams, kurių įgyvendinimas pareikalaus tiek papildomų žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių.
Kokios pareigos darbdaviams?
1) Darbo kodekso projekto 6 straipsnio dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga viešai skelbti darbovietėje taikomas galiojančias kolektyvines sutartis, darbdavio ir darbo tarybos susitarimus, vidinius norminius aktus.
Ši norma, viena vertus, skatintų skaidrumo politiką įmonėse, kita vertus, įneštų neaiškumų, kaip šią pareigą įgyvendinti ir tuo pačiu apsaugoti įmonės konfidencialią informaciją, kuri dažnu atveju yra skelbiama tokiuose susitarimuose ir vietiniuose norminiuose aktuose.
2) Iki šiol teisiniame reguliavime nebuvo įtvirtinta pareiga skelbti informaciją apie darbo santykių būklę, kuri numatyta Darbo kodekso projekto 22 straipsnyje.
Pagal šios normos reikalavimą, darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, interneto svetainėje privalės skelbti informaciją apie darbdavio gautas galiojančias administracines nuobaudas ir jam paskirtas bausmes už darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį; lygių galimybių įgyvendinimo politiką ir jos priemones; darbuotojų asmens duomenų saugojimo politiką ir jos priemones; kitą informaciją, kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai.
Vadinasi, net ir vidutinio dydžio įmonėse papildomai turės būti kuriamos lygių galimybių įgyvendinimo ir darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jų priemonės. Be to, iš pačios normos konstrukcijos nėra visiškai aiškus tokios informacijos skelbimo tikslas, taigi ar tai nebus dar viena formali ir savitikslė procedūra, neturinti nieko bendro su efektyviais, lanksčiais darbo santykiais?
3) Naujojo DK projekto 24 straipsnis įpareigoja darbdavį teisingai, nemokamai ir nustatytais protingais terminais pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Be to, perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir pan.) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu lietuvių kalba. Ir nors šalys gali susitarti nesilaikyti lietuvių kalbos reikalavimo, kas yra ypač aktualu tarptautinėse bendrovėse, tačiau tuo atveju vis tiek lieka galioti kitos sutarties šalies (darbdavio) pareiga pateikti dokumentą ar informaciją lietuvių kalba per 3 darbo dienas nuo pareikalavimo. Toks reikalavimas gali padidinti poreikį visą vidinę komunikaciją ir vidinius norminius aktus papildomai versti iš naudojamos užsienio kalbos į lietuvių kalbą.
4) Siūloma įtvirtinti darbdavių pareigą per 1 mėnesį nuo darbo pradžios pranešti darbuotojams informaciją, susijusią su jo darbu, jeigu tokios informacijos nėra jo darbo sutartyje, t. y. darbo funkcijos atlikimo vietą, darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašymą, darbo pradžią, numatomą darbo pabaigą (terminuotos sutarties atveju), kasmetinių atostogų trukmę, įspėjimo terminą, jei darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, bazinį (tarifinį) darbo užmokestis ir kitas darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, užmokesčio už darbą mokėjimo terminus ir tvarką, nustatytą darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmę, informaciją apie darbuotojui taikomas kolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis vietą. Ši pareiga galėtų būti įgyvendinama, pasitelkiant arba iki šiol gyvavusias darbo tvarkos taisykles, arba ruošiant specialius, individualizuotus pranešimus darbuotojams.
5) Papildomai įstatymo rengėjai siūlo įtvirtinti, kad darbo apmokėjimo sistema darbovietėje būtų nustatoma kolektyvine sutartimi, o kai tokios sutarties nėra, darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, darbo apmokėjimo sistemą privalo patvirtinti darbdavys ir padaryti ją prieinama susipažinti visiems darbuotojams. Vadinasi, iš esmės darbo apmokėjimo formalizuota sistema turės būti kuriama kiekvienoje didesnėje įmonėje.
Iš esmės būtent dėl šių papildomų formalizuotų reikalavimų Darbo kodekso projektas labiau panašus į darbo tvarkos aprašą, o ne įstatymą. Daugelis DK reikalavimų darbdaviams virs papildoma našta, kainuojančia laiko ir pinigų, taip pat gali kilti asmens duomenų apsaugos problemų. Įsigilinus į DK projektą, kyla klausimas, ar nevirs darbovietės tiesiog dokumentų archyvais, o bendravimas su darbuotojais – formalių raštų siuntinėjimu?
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.