Negabaritinių krovinių rinkoje kainos krito
Pasibaigusi žiema didžiagabaritinius ar sunkiasvorius krovinius gabenančioms įmonėms yra naujų vilčių sezonas. Keli pastarieji mėnesiai rinkoje buvo išties ramūs, o dabar srautai turėtų suaktyvėti.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos išduodami leidimai per Lietuvos teritoriją vežti didžiagabaritinius ar sunkiasvorius krovinius yra savotiškas rodiklis, kad šioje rinkoje veikiantys mūsų vežėjai gali pagrįstai kalbėti apie augimą. Nuo juodžiausių 2009 metų, kai tokių leidimų Lietuvoje buvo išduota 22 procentais mažiau nei 2008-aisiais, krovinių srautai didėja: 2009 metais buvo išduota 5713 leidimų, o 2014-aisiais – jau 11793.
Apie Rusiją – prieštaringos nuomonės
CargoNews kalbinti transporto kompanijų atstovai pripažino, kad tokių krovinių maršrutai būna labai įvairūs. Vieni specializuojasi tik Vakarų Europoje, kiti – tik Rytuose, tačiau nemaža dalis krovinių keliauja būtent iš Vakarų į Rusiją ar kitas NVS valstybes. Dažnai – ir per Lietuvą, todėl VKTI išduoti leidimai yra savotiškas rinkos indikatorius: per 2014 metaus leidimų skaičius ūgtelėjo beveik 9 proc., jeigu lyginsime su 2013 m.
Bendrovės „Erabalta“ skyriaus vadovė Daiva Grigonienė teigia, kad dažnas jų gabenamas krovinys – stambiagabaritė technika, pavyzdžiui, traktoriai ar kokie dideli pramonės įrengimai. „Kai gauname konkrečią informaciją, brėžinius, schemas, kaip krovinys atrodys, tada ir pradedame rūpintis savo technika. Dabar turime 3 platformas, kurios gali be problemų gabenti stambiagabaričius krovinius. Dar 2 platformos gali būti pritaikytos įvairiems kroviniams – jos yra universalios. Žinant, koks bus krovinys, leidimus nėra sudėtinga gauti. Tai užtrunka dieną ar dvi – mes šioje rinkoje dirbame jau seniai, o tvarka pastaraisiais metais nesikeitė. Tiesa, atrodo, kad po žiemos „štilio“ rinka bunda – sulaukiame vis daugiau užklausų, didėja ir realus krovinių srautas, tiesa, kainos – nedžiugina“.
Pasak D. Grigonienės, stambiagabaričio krovinio gabenimas nuo Vilniaus iki Maskvos klientui kainuoja 1000-1500 eurų. Kainos krito – kaip ir daugelio kitų, paprastesnių krovinių. Už šią kainą (tiesa, už leidimus vežti stambiagabaritį krovinį jau moka pats vežėjas) Rusijos pusė jau parūpina ir palydą, nes pareigūnų eskortas tokiems kroviniams dažnai yra būtinas. Be to, kai kurios tarnybos yra pasirengusios ir rimtesniems tokių krovinių gabenimą lydintiems darbams – pavyzdžiui, laikinai nutraukti elektros tiekimą, nes reikia nukirpti elektros linijų laidus (vėliau – juos vėl prijungti), kad vilkikai galėtų saugiai tęsti kelionę. Kad reikia laikinai nuimti kai kuriuos kelio ženklus, trukdančius važiuoti, o vėliau juos atstatyti – net ir minėti nereikia.
„Maretas“ bendrovės direktoriaus pavaduotojas Andrius Sinica teigia, kad Rusijos rinka sunkiai prognozuojama. Daugiau nei du dešimtmečius dirbanti įmonė specializuojasi vežti būtent itin didelius, sunkius ir sudėtingus krovinius: „Prognozuoti, kiek užtruks formalių leidimų tvarkymas, yra nedėkingas dalykas. Teoriškai iš atitinkamų Rusijos institucijų turėtume turėti atsakymą daugiausia per 10 dienų, tačiau kartais praeina ir daugiau nei dvi savaitės. Ir jokių galimybių skųstis ar ieškoti teisybės – lauki, ir viskas. Tokia darbo Rytų rinkoje specifika“, — teigia vienas iš „Mareto“ vadovų.
Jam pritaria Michailas Zaripovas, bendrovės „Krilena“ direktorius. Nors ši įmonė jau 15 metų veža daug negabaritinių krovinių Rusijoje, Kazachstane ir kitose Vidurinės Azijos valstybėse, prisitaikyti nėra lengva. Šiemet reikalavimai gauti leidimus tapo dar griežtesni. Tiesa, kai kurių leidimus išduodančių grandžių darbas tapo kompiuterizuotas, bet laukimas kartais varo į neviltį. Posakis „Laikas – pinigai“ šiame versle suprantamas tiesiogiai. O dar nacionalinių – Rusijos, Baltarusijos ar Kazachstano – valiutų devalvacija… Net ir tai, kad atpigę degalai, kainuojantys apie pusę euro už litrą, menkai guodžia… Bet reikia susitaikyti ir su griežtesniais reikalavimais, ir su neprognozuojamu laukimu, ir su dažnu atveju privaloma policijos palyda.
Vakarų Europoje – ne pyragai
Tačiau sakyti, kad Rusijoje dirbti sudėtinga, o Vakarų Europoje – lengva, negalima. Pavyzdžiui, jei jums reikėtų stambiagabaritį krovinį vežti per Belgiją, nusiteikite leidimo laukti ilgiau. Atrodo, kad šios šalies pareigūnai neskuba. Kaip ir prancūzai, kurie gali užtrukti ilgiau nei belgai.
Tikslumu garsėjantys vokiečiai dokumentus sutvarko, tačiau tam irgi reikia kiek daugiau laiko: Vokietija padalyta į 16 federalinių žemių, kurių kiekviena turi tam tikrus reikalavimus. Ir jeigu maršrutas drieksis kažkur greta Miuncheno, per Bavariją, leidimui gauti galite iš karto pridėti dvi ar tris papildomas dienas.
Tiesiog prašymas pateikiamas atitinkamoms nacionalinėms Vokietijos tarnyboms, bet jos, žinodamos konkretų stambiagabaričio krovinio gabenimo maršrutą, turi suderinti leidimus su vietinėmis institucijomis.
Itin didelių krovinių gabenimas Vakarų Europoje pastaruoju metu – irgi nelengva verslo šaka. Kai sumažėjo bendras krovinių srautas, stambiagabaričių krovinių pervežimo imasi tie, kas turi technikos ir neturi užsakymų. Vadinasi, paslaugą siūlo pigiau, todėl senokai šioje rinkoje veikiančioms kompanijos tenka peržiūrėti kainodarą. Aišku, į paslaugų pigimo pusę.
Tiesa, leidimai Vakarų Europos valstybėse vežti stambiagabaričius ar sunkiasvorius krovinius kainuoja santykinai pigiai. Jeigu lyginsime… Ne, ne su Rusija. Su Lietuva. „Negabaritukai“ – jeigu taip galima pavadinti kiek platesnius nei 3 metrų krovinius, paprastai patenka į tą kategoriją, kuriai vežti galima gauti pusmetį ar metus galiojantį leidimą, – CargoNews pasakoja „Krilenos“ direktorius M. Zaripovas. – Jei klientas šiandien užsako, mes rytoj krovinį galime paimti ir pradėti jo gabenimą. Aišku, jei privažiuoti iki pakrovimo vietos yra pakankamai patogu. Bet jei krovinys itin didelis jam reikia vienkartinio leidimo, visko būna. Ypač dirbant su užsakovais Italijoje. Kad leidimo teks laukti 2-3 savaites – normalu. Bet vieną sykį laukėme 5 savaites ir gavome atsakymą, kad leidimas nebus išduotas. Sudėtinga“, – nevyniodamas žodžių į vatą sako pašnekovas.
Rinkos lyderiai – latviai
Šioje nelengvoje ir specifinėje rinkoje puikiai jaučiasi latviai. Juos pagrįstai galima vadinti negabaritinių krovinių vežėjais Europoje Nr.1. Vien Liepojoje galima suskaičiuoti daugiau nei dešimt įmonių. Didelių įmonių, turinčių po 15 ar dar daugiau vienetų specialios tokiems gabenimams pritaikytos technikos.
Prie to prisideda ir Liepojos uostas, kuris siūlomomis sąlygomis nukonkuruoja Klaipėdą.
Lietuviški leidimai – brangūs
Per Lietuvą gabenti, pavyzdžiui, 100 tonų krovinį – iššūkis, tačiau ne ekstremalus šios rinkos senbuviams. A. Sinica pripažįsta, kad į Mažeikius ar Panevėžį vežti maždaug tiek svėrę katilai – ne sunkiausi „Mareto“ istorijoje. Ši bendrovė vežė ir 220 tonų krovinį. O savotiška savo vizitine kortele jie vadina 9 metrų pločio krovinį, kuris per Lietuvą keliavo į Baltarusiją. Tam reikėjo itin daug pasiruošimo ir darnaus visų struktūrų darbo.
O taip pat ir lėšų leidimams. „Mums tikrai skaudu, kad už analogiškus leidimus mes mokame, pavyzdžiui, apie 3000 eurų, kai Latvijoje toks pat leidimas kainuoja 400-500 eurų. Aišku, juos išduodanti Valstybinė kelių transporto inspekcija tik vykdo „nurodymą iš aukščiau“, kainas juk ne jie nustato. Ir net faktas, kad kainos prieš keletą metų buvo sumažintos, nieko nekeičia – Lietuvoje leidimai už tokių krovinių gabenimą yra vieni brangiausių ES“, – sako A. Sinica.
Preliminariai sužinoti, kiek jums gali kainuoti leidimas vežti stambiagabaritį arba sunkiasvorį krovinį per Lietuvą, galite čia:
Ieškoma naujų rinkų
M. Zaripovas vienu iš tikslų vadina itin sparčiau augančią Mongolijos rinką. Šioje vežėjams labai perspektyvioje valstybėje sparčiai plėtojama įvairi pramonė – vario ar aukso gavyba. Šiai pramonei įrengimus gamina didieji Europos koncernai, todėl negabaritinių krovinių srautas iš Vokietijos ar Olandijos į Mongoliją labai sparčiai auga. Ar į tų vežėjų būrį bandantiems įžengti Lietuvos transportininkams pavyks įsitvirtinti, parodys laikas.
Nes dėl tokio perspektyvaus kąsnio, kuris yra tikrai toli nuo namų, kovoti pasirengę daugelis. Išliks labiausiai patyrę. Geriausi. Ir nebūtinai tie, kieno pasiūlyta paslaugos kaina bus mažiausia.
Kokie kroviniai vadinami negabaritiniais?
Kiekviena šalis turi savo standartus. Tačiau daugelyje valstybių transporto priemonė su kroviniu ar be jo laikoma stambiagabarite, jeigu viršija bent vieną čia nurodytą matmenį:
- aukštis nuo važiuojamosios dalies paviršiaus – 4,0 m;
- plotis – 2,5 m (šilumą izoliuojančių furgonų – 2,6 m);
- ilgis – 18,35 m (su puspriekabe – 16,5 m);
- krovinys už transporto priemonės išsikiša daugiau nei 2,0 m.
Transporto priemonė su kroviniu ar be jo laikoma sunkiasvore, kai jos bendroji masė viršija 40 t arba maksimali apkrova ant bent vienos ašies viršija 10 t.
Stambiagabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai, jeigu įmanoma, vežami dalimis. Šiuos krovinius leidžiama vežti sausumos keliais tik tuo atveju, jeigu jų negalima vežti kitos rūšies transporto priemonėmis.
Daugiau informacijos apie galiojančius standartus ir būtinus leidimus vežti ypatingai didelius ar sunkius krovinius rasite nacionalinių vežėjų automobiliais organizacijų tinklapiuose, daug informacijos pateikta ir „Linavos“ interneto svetainėje
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.