Biodegalų rebusas (atnaujinta)
Tradicinio dyzelino ir augalinės kilmės biodegalų „kokteiliai“ vežėjams siūlomi jau bemaž 15 metų. Nors tai jokia naujiena, „Linavos“ vadovai neseniai išplatino oficialų kreipimąsi į Vyriausybę, kuriame kategoriškai pasisako prieš Energetikos ministerijos siūlymus keisti biodegalų sudėtį didinant „žalių“ ingredientų dalį. Štai kodėl tai svarbu.
Svarbiausi pliusai
Biodyzelinas – augalinės ar gyvulinės kilmės riebalų esteris. Priklausomai nuo gamyboje naudojamo alkoholio rūšies – metanolio arba etanolio, jis vadinamas metilo arba etilo esteriu. Biodyzelinas naudojamas mišiniuose su tradiciniu dyzelinu arba grynas. Šios degalų rūšies gamintojai ir šalininkai tikina, kad iki 20 proc. biodyzelino mišiniais galima „girdyti“ įprastinius vidaus degimo variklius be jokių techninių pakeitimų. Nurodoma vienintelė specifinė detalė – būtinybė dažniau keisti kuro filtrus, nes biodyzelinas yra geras tirpiklis, todėl pradėjus jį naudoti degalų tiekimo sistema valosi.
Pasisakantys už intensyvesnį biodegalų akcentuoja, kad tai ne tik mažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių, bet ir padeda sumažinti oro taršą. Skelbiama, esą pirmos kartos (jų gamybai naudojami maistiniai augalai – kukurūzai, soja, palmės, cukrašvendrės, saulėgrąžos, rapsai, grūdinės kultūros) biodegalai gali sumažinti anglies dvideginio išmetimą 40-50 proc., lyginant juos su tradiciniu kuru.
Dar teigiama, kad biodyzelinas gerina variklio tepimą, o dūmingumas sumažėja iki 60 proc., palyginti su mineraliniu dyzelinu. Šie degalai pasižymi ir didesniu deguonies kiekiu, palyginti su dyzelinu (10,8 proc.), todėl jis geriau sudega variklyje. Biodyzelinas yra skaidomas mikroorganizmų, todėl juo užterštas dirvožemis greičiau apsivalo.
2012-aisiais Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje priėmė įstatymą, įpareigojantį nuo šių metų pradėti prekiauti dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų (tuo metu visoje ES galiojo standartas, numatantis prekybą dyzelinu su ne daugiau kaip 7 proc. biopriedų).
… ir minusai
Lietuvos Biodegalų asociacijos vadovai tikina, esą sprendimas padidinti biodegalų maišymą į dyzeliną iki 7 procentų buvo teisingas ir pagrįstas. Jų teigimu, apie tokių kuro „kokteilių“ šalutinį poveikį ir atsirandančias rizikas pasakoja tik veikėjai, suinteresuoti didesniu importuojamos naftos bei tradicinių degalų vartojimu.
Tuo tarpu nepriklausomas naftos produktų ekspertas Albinas Aleksiejūnas, cargonews.lt komentuodamas biodyzelino įvardijo ir jo minusus. Pašnekovo teigimu, biodyzeline yra esterių, kurie yra gana agresyvūs ir tirpdo per ilgesnį laiką degalų bakuose, filtrų korpusuose bei vamzdynuose susikaupusias nuosėdas. Staiga padidėjęs ištirpusių vaško kristalų ir kitų teršalų kiekis gali užkimšti kuro sistemos filtrus ir sutrikdyti visos maitinimo sistemos darbą. Ypač tai aktualu, kai degalai laikomi atsitiktinėse nešvariose talpyklose ir į bakus pilami nefiltruoti. Biodyzelinas gali sukelti guminių dalių irimą, „nugraužti“ cinkuotas detales, pakenkti dažams. bet toks reiškinys labai retas.
„Vienas svarbesnių dalykų – biodegalai yra mažiau stabilūs. T. y. ilgiau sandėliuojant kinta jų savybės: iš aplinkos absorbuojamas deguonis, degalai oksiduojasi, susidaro dervos. Taip pat tokie degalai traukia drėgmę“, – pasakojo A. Aleksiejūnas.
Šalčio faktorius
Biodegalų tema neseniai buvo nagrinėjama Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pasitarime. Jame dalyvavę vežėjai piestu stojo prieš Energetikos ministerijos iniciatyvą 5 proc. biodegalų įmaišyti ir į arktinį 1 bei 2 klasės dyzeliną. Verslo praktikai akcentavo, kad įvedus tokį reikalavimą, kiltų degalų kaina ir blogėtų degalų kokybė, nes šie pasiūlymai nesuderinami su klimato sąlygomis tiek Lietuvoje, tiek ir Rytų šalyse, į kurias krovinius gabena didelė dalis vežėjų.
„Linavos“ atstovai tikino, kad jau yra patyrę nemenkų problemų, susijusių su biodegalų naudojimu dyzeline. Prieš keletą metu rudenį staigiai atšalus orams, dyzeline esantys biodegalai dėl aukštesnės ribinės filtruojamumo temperatūros užkimšdavo automobilių maitinimo sistemos filtrus, vežėjai masiškai kreipdavosi į remonto įmones ir patyrė ženklių nuostolių dėl keitimo ir prastovų. Todėl buvo nustatyta, kad maišyti biodegalus su arktiniu dyzelinu (jis Lietuvoje naudojamas nuo lapkričio iki balandžio mėnesio) nėra privaloma.
Šią poziciją – neskiesti arktinio dyzelino – palaikė ir didieji Lietuvos degalinių operatoriai. Jie pareiškė esą kategoriškai prieš biodegalų naudojimą dyzeline žiemos laikotarpiu, nes naudojant dyzeliną su biodegalais ir esant žemesnei temperatūrai nei -15°C, kemšasi ne tik automobilių, bet ir degalinių filtrai.
Dar viena svarbi detalė – biodyzelino įmaišius į degalus daugiau nei 7 proc., transporto priemonių savininkai netektų gamyklų-gamintojų taikomų garantijų. Kol kas tik tokios proporcijos yra suderintos su variklių tiekėjais.
„Bet koks biodegalų kiekis dyzeline blogina jo savybes, o šiuolaikiniai komercinių transporto priemonių varikliai, atitinkantys naujausią aplinkosaugos standartą EURO VI, yra itin jautrūs degalų kokybei. Taip pat biodegalų maišymas su dyzelinu didina galutinę produkto kainą, nes biodegalai yra brangesni už dyzeliną, o mokestinės lengvatos jiems nėra taikomos“, – pastebima „Linavos“ rašte.
Reikalavimai kokybei
„Volvo Trukcs“ atstovybės darbuotojai, paprašyti išdėstyti savo požiūrį į biodegalus nurodė, kad visuose „Volvo“ sunkvežimių varikliuose grynas dyzelinas gali būti maišomas su iki 7 proc. biodegalų.
„Jei biodegalai atitinka EN14214, o įprastas dyzelinas – EN 590 standarto reikalavimus, o šis mišinys paruošiamas naftos perdirbimo gamykloje, tiekiamas į degalines ir tiesiai keliauja į sunkvežimio baką – problemų nėra. Tokiais atvejais nereikia jokios jėgos agregatų adaptacijos, netaikomi papildomi techninės priežiūros ir trumpesni periodiškumo reikalavimai ar ribojimai įprastai vežėjo veiklai tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku“, – nurodoma „Volvo“ atstovybės rašte.
Švediškų sunkvežimių pardavėjai taip pat pripažino, kad jei šiltuoju metų laiku automobilių eksploatacija nesukelia pastebimų rūpesčių, tai dėl padidėjusio biodegalų klampumo žemoje temperatūroje gali padidėti degalų įpurškimo sistemos bei degalų filtrų užsikimšimo rizika.
Ragina neskubėti
„ORLEN Lietuva“ atstovas spaudai Mindaugas Linkaitis, komentuodamas šiuos dalykus pabrėžė, esą įmonė supranta ES siekį didinti biokuro dalį iki 10 proc. ES šalių transporte iki 2020 m., tačiau ragina prieš priimant sprendimą dėl riebiųjų rūgščių metilo esterio (RRME) maišymo žiemos metu ištirti ne tik laboratorijose, bet ir praktikoje.
„Kol kas mūsų specialistai gali tik pakartoti tai, kas rašoma EN standartuose, jog RRME maišymas žemose temperatūrose nėra pakankami ištirtas. Tikėtina, jog iki 2020 m. rinkoje bus labiau prieinami technologiškai tobulesni biokomponentai. Juoba, kad ir ES svarsto kitų alternatyvų vartojimą, pvz., elektros, biodujų ir pan. Skubėti nereikėtų, vertėtų atsižvelgti ir į geografinį veiksnį, kitų šalių praktiką“, – rašoma cargonews.lt skirtame komentare.
Lietuvos geografinė padėtis yra nelygintina su Vakaruose esančiomis valstybėmis, pvz., Vokietija. Lietuvoje ir labiau į Šiaurę, t.y., Latvijoje, Estijoje arktinis dyzelinas yra privalomas. Pavyzdžiui, Lenkijoje arktinis dyzelinis privalomas nėra. Be to, nei Latvijoje, nei Estijoje nėra reikalavimų maišyti RRME žiemos periodu.
Šiuo metu „ORLEN Lietuva“ neturi praktikos maišyti arktinį dyzeliną su RRME, todėl negali objektyviai garantuoti, jog šie degalai atitiks privalomuosius kokybės reikalavimus. Be to, tokie degalai turėtų būti suvartoti pakankamai greitai. Bet kuriuo atveju, jie bus brangesni vartotojams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.