CMR konvencija: kodėl „durną ir bažnyčioje muša“ arba kodėl vežėjas privalo skaičiuoti?
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje, pastaruosius 60 metų vadinamoje tiesiog „CMR konvencija“, tokio posakio, žinoma, nėra. Tačiau teisininkai, nagrinėjantys krovinių siuntėjų, gavėjų ir vežėjų ginčus vienbalsiai tvirtina – nesusipratimams, konfliktams bei su tuo susijusiems nuostoliams nelieka erdvės, kai šalys tiksliai laikosi „žaidimo“ taisyklių.
Sveiko proto paieškos
Transporto teisėje besispecializuojantys advokatai gali papasakoti daugybę istorijų, balansuojančių ant absurdo ribos. Kad ir kokie skirtingi būtų kroviniai, jų gabenimo maršrutai, transporto priemonės bei panašūs dalykai, beveik visos jos turi vieną bendrą bruožą – klaidas pildant CMR važtaraščius ir priimant krovinius pervežimui.
Teisminių ginčų „klasika“ advokatai vadina atvejus, kai vairuotojas pro pirštus pažiūri į kai kurias kasdienes procedūras ir, pavyzdžiui, pakrovimo vietoje neskaičiuoja krovinio. Tokias detales užfiksavę verslininkai vežėjus kartais sąmoningai paverčia „atpirkimo ožiais“ ir pelnosi jų sąskaita. Viena įsimintiniausių istorijų, prieš keletą metų sukėlusi diskusijų bangą apie sveiką protą – vežėjo apkaltinimas, esą jis klientui nepristatė 18 skalbyklių. Net pradinių klasių mokinukui nesunku įsivaizduoti, kiek vietos toks kiekis buitinės technikos pakuočių užima sunkvežimio priekaboje ir jei pakeliui „dingtų“ tokia krovinio dalis, toji priekaba neišvengiamai atrodytų pustuštė (pačiais grubiausiais skaičiavimais neužkrauta būtų maždaug ketvirtis erdvės). Tačiau tąkart į automobilis į sandėlį atvažiavo iki viršaus užkrauta priekaba – gavėjas pripažino, kad krovinių skyriuje laisvos vietos nebuvo, o visos plombos buvo sveikos. Deja, teismas dėl sunkiai suvokiamų priežasčių užėmė itin griežtą poziciją vežėjo atžvilgiu ir pripažino 18 skalbyklių trūkumą, nes vairuotojas neskaičiavo, kiek jų pasikrovė. Tuo pasinaudojus važtaraštyje buvo įrašytas didesnis skaičius, nei realiai pakrauta…
Cargonews.lt konsultavusi advokatė Reda Aleksynaitė patvirtino, kad kai kurie užsakovai tais dalykais piktnaudžiauja ir „medžioja“ žioplesnius vairuotojus. Nors šia tema parašyta nemažai straipsnių ir specialistų komentarų, surengta daugybė seminarų ir mokymų, tačiau labai dažnai kol vairuotojas pats vieną kartą „neužlipa ant grėblio“, į CMR reikalavimus žiūri kaip į formalumus ar biurokratinius kaprizus.
CMR džiunglės
Kokios svarbios tarptautinio krovinių vežimo sutarčių detalės iliustruoja dar viena teismuose ilgai narstyta byla. Jos esmė tokia – vežėjas iš Lietuvos į Norvegiją gabeno medžio masyvo baldus, iškraunant krovinį Norvegijoje gavėjas važtaraštyje įrašė bendro pobūdžio frazę, kad keletas krovinio vietų yra sušlapusios. Matydamas tokią pastabą važtaraštyje, vežėjas išvyko iš iškrovimo vietos, nesuskaičiavęs ir neužfiksavęs, kiek gi tiksliai krovinio sušlapo vežimo metu – vairuotojas tikėjosi, kad tik dvi vietos, kadangi sandėlio darbuotojai jam parodė dvi šlapias dėžes. Gavėjas pareikalavo atlyginti nuostolius dėl baldų sugadinimo, krovinio gavėjo darbuotojų papildomo darbo, susijusio perpakavimu, sugadintų baldų parvežimu į Lietuvą, išlaidas eksperto paslaugoms apmokėti, vertimo išlaidas ir keletą kitų smulkmenų. Nors CMR važtaraštyje gavėjas pažymėjo tik tai, kad sugadinta „keletas“ pakuočių, vėliau ieškinys buvo pareikštas dėl „24 pakuočių visiško sugadinimo“. Vežėjas buvo įsitikinęs, kad sugadintos tik 2 pakuotės, kurias matė vairuotojas, t. y. kad nuostoliai nedideli, tačiau dar būdamas iškrovimo vietoje, nesiėmė priemonių tam, kad būtų surašytas iškrovimo aktas, dalyvaujant vairuotojui ar draudimo kompanijos atstovui, o pasitikėdamas gavėju, išvyko.
„Šiuo konkrečiu atveju reikėjo reikalauti, kad būtų tiksliai suskaičiuotas ir įvardintas sudrėkusių pakuočių kiekis. Kilus abejonių, kiek tiksliai pakuočių sugadinta, ir kodėl jos sudrėko – dėl susikaupusio kondensato ar skylės puspriekabės tente – reikėjo kviesti ekspertą. Dėl prakiurusio tento visuomet atsakingas vežėjas, o dėl kondensato – nebūtinai. Būtent tam ir reikalingas ekspertas“, – teigė R. Aleksynaitė.
Advokatė taip pat pabrėžė, kad panašiose situacijose pravartu nufotografuoti krovinį, pasistengiant, kad nuotraukose matytųsi automobilis su valstybiniais numeriais, gavėjo sandėlio darbuotojas ar panašūs dalykai, leidžiantys susidaryti objektyvią nuomonę apie ginčo objektą. Svarbu, kad pamatęs BET KOKį įrašą važtaraštyje, vairuotojas turi būti krovinio gavėjo vietoje tol, kol išsiaiškins ir susirinks įrodymus, kas įvyko ir kokiu mastu. Tikėtis, kad dėl to vėliau nebus reiškiamos pretenzijos, galima, tačiau pretenziją gavus po keleto mėnesių, įrodymus susirinkti bus per vėlu.
Teismas, spręsdamas šį šalių ginčą, pasisakė, kad iškrovimo vietoje vežėjas turėjo imtis priemonių nuostolių dydžiui ir žalos susidarymo mechanizmui nustatyti, užfiksuoti tikslų sugadinto krovinio kiekį ir pažeidimų pobūdį. Išvykęs iš pakrovimo vietos ir palikęs sugadintą krovinį gavėjo dispozicijoje, vežėjas neteko galimybės ginčyti, kad nuostoliai buvo gerokai mažesni, nei juos nurodė gavėjas.
Šios istorijos, kurioje abi šalyse poziciją grindė skirtingais CMR konvencijos straipsniais, panašios tuo, kad ir vienu, ir kitu atveju vežėjas neskaičiavo krovinio – pirmuoju neskaičiavo priimamų vežti krovinio vietų ir nepastebėjo, kad trūksta 18 skalbimo mašinų, antruoju – krovinio pristatymo vietoje nesiėmė priemonių, kad būtų užfiksuota, kiek tiksliai krovinio sugadinta vežimo metu.
Smulkmenų nebūna
Advokatė R. Aleksynaitė atkreipė dėmesį, kad visi vežėjo, krovinio siuntėjo ir gavėjo elgsenos algoritmai detaliai aprašyti CMR konvencijoje, todėl ne taip sunku prognozuoti, kad nesilaikius vienų ar kitų konvencijos reikalavimų, rezultate teks atlyginti nuostolius.
CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas turi skaičiuoti priimamų vežti krovinio vietų kiekį bei sulyginti gautus duomenis su važtaraščio duomenimis, o taip pat privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jeigu vežėjas neturi galimybių tai patikrinti – jis privalo motyvuotai apie tai nurodyti važtaraštyje. CMR Konvencijos 30 str. numato reklamacijų (pranešimų apie nuostolius) pareiškimo vežėjui tvarką. Reklamacijos gali būti daromos tiek žodžiu krovinio perdavimo gavėjui metu informuojant vairuotoją apie akivaizdžius nuostolius, tiek darant įrašus važtaraštyje apie trūkstamą ar apgadintą krovinį, tiek surašant krovinio priėmimo aktą ir pan. Konvencija nenustato privalomos reklamacijos formos – tik neakivaizdžių nuostolių, kurie paaiškėja jau vežėjui išvykus iš iškrovimo vietos, numato, kad reklamacijos privalo būti teikiamos raštu. Tačiau akivaizdžių nuostolių atveju gavėjo teisęs platesnės – pakanka žodžiu informuoti vairuotoja ar įrašyti pastabą važtaraštyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-06-15 d. teisėjų senato nutarimu patvirtintoje transporto bylų praktikos apžvalgoje, yra pasisakęs, kad reklamacijos, numatytos 30 str. 1 d., tikslas – kuriuo nors būdu suteikti vežėjui informaciją apie akivaizdžius trūkumus, kad vežėjas galėtų tuoj pat imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti. Taigi, gavęs neaiškaus pobūdžio reklamaciją (sugadinta ‚keletas‘ krovinio vietų, krovinys gautas ‚ne visas‘ ir pan.), vežėjas turėtų neatidėliodamas imtis priemonių ir reikalauti, kad sugadinto ar trūkstamo krovinio kiekis būtų nustatytas tiksliai, o esant reikalui, nuostolių priežastis nustatytų kompetentingi ekspertai.
R. Aleksynaitės teigimu, pastaruoju metu pakankamai dažnai susiduriama su atvejais, kai nukeliavę pas gavėją vairuotojai, matydami „kažkokius“ įrašus važtaraštyje apie krovinio trūkumą, apgadinimą ir t. t. apsisuka ir išvažiuoja, tikėdamiesi, kad nuostoliai bus nedideli ar jų iš viso nebus.
„Kai parveža CMR važtaraščius su pretenzijomis ir sako „nesupratau kas ten parašyta lenkiškai ar graikiškai“, beveik visais atvejais be išimties jau šaukštai po pietų – belieka susitaikyti su faktu, kad po to užgrius finansinių nemalonumų lavina, ir ginčytis su krovinio gavėju bus pakankamai sudėtinga“, – konstatavo advokatė.
Nors nuostolių dydžio įrodinėjimas yra gavėjo, o ne vežėjo pareiga, vis dėl to reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad teismų praktika šiuo atveju aktyvaus elgesio tikisi ir iš vežėjo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.