Sprendžiamos verslininkams kylančios problemos
Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai tikina palaikantys glaudų ryšį su Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus atstovais, gerai žiną tarptautines Lietuvos vežėjų problemas, kylančias dėl Rusijos Federacijos taikomų ribojančių priemonių, stengiasi diplomatinėmis priemonėmis jas spręsti, kad netrukdytų šiam Lietuvos sektoriui vykdyti efektyvią veiklą trečiosiose šalyse ir Europos Sąjungoje.
„Atkreipiame dėmesį, kad su problemomis susiduria tik vežėjai, gabenantys krovinius į Rusijos Federaciją arba per jos teritoriją į trečiąsias šalis. Krovinius per Baltarusiją Rytų kryptimi galima vežti be trukdžių“,– sakoma ministerijos atsakyme CargoNews.
Ministerija Rusijos Federacijos ambasadoriui Lietuvoje žodžiu ir raštu perdavė raginimą nutraukti Rusijos diskriminacinius veiksmus prieš Lietuvos vežėjus. Šią problemą Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išdėstė laiškuose Europos išorės veiksmų tarnybos vadovei ir Europos Sąjungos transporto, prekybos, mokesčių, teisingumo ir vidaus reikalų komisarams.
Veždami krovinius į Europos šalis Lietuvos vežėjai susiduria su nesąžininga konkurencija, kaip antai, su reikalavimu taikyti kai kurių senųjų ES šalių minimalų valandinį mokestį arba poilsio režimą.
Užsienio reikalų ministerija per diplomatines atstovybes nuosekliai seka padėtį ir, prireikus, kelia klausimus dėl minėtose Europos šalyse įsigaliojusių ribojimų kelių transporto srityje. Pavyzdžiui, ministerija aktyviai veikė siekdama išsiaiškinti, ar 2015 m. sausio 1 d. Vokietijoje įsigaliojęs Minimalus darbo užmokesčio įstatymas atitinka ES teisę. Po aktyvaus diplomatinio spaudimo Europos Komisija, gavusi ne vienos ES šalies narės skundus, priėmė sprendimą oficialiai nagrinėti šį klausimą kartu su Vokietija. 2015 m. sausio 30 d. Vokietija pranešė, kad stabdo Minimalios algos įstatymo taikymo galiojimą tranzitiniam krovinių vežimui, o Vokietijos tarnybų pradėtos bylos prieš įmones nutraukiamos, kol Europos Komisija pateiks išvadas dėl įstatymo suderinamumo su ES teise. Iš įmonių nebus reikalaujama pateikti pranešimų ar maršrutų planų. Šis sprendimas – ES šalių bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, siekiant bendro tikslo, pavyzdys.
Kitas pavyzdys: 2014 m. birželio ir liepos mėn. Belgijoje ir Prancūzijoje įsigaliojus nacionaliniams teisės aktams dėl poilsio režimo, ministerija dvišaliu ir ES lygiu kėlė klausimą apie tai, kad šiose šalyse nėra parengta tinkama infrastruktūra, be to, neproporcingai didelės baudos už poilsio režimo pažeidimą. Jos iškraipo konkurenciją Europos vežėjų rinkoje.
Lietuvos ministerijos kartu su kitomis institucijomis ir verslo struktūromis užsiima naujų rinkų paieška, siekdamos diversifikuoti Lietuvos vežėjų veiklos kryptis. Tuo tikslu Vyriausybė įkūrė Ekonominę diplomatinę tarybą, kuriai vadovauja Užsienio reikalų ministras.
Keičiasi transporto ir prekių srautų kryptys
Ūkio ministras Evaldas Gustas per LR Seime vykusią spaudos konferenciją „Naujų rinkų Lietuvos verslui paieškos ir eksporto galimybės“ pristatė 2014 m. šalies eksporto rezultatus. Jis patikino, kad po Rusijos embargo maisto produktams įvedimo 2014 m. rugpjūtį eksportuojantis Lietuvos verslas sugebėjo labai greitai persiorientuoti net ir į tokias neįprastas rinkas kaip Saudo Arabija, Vietnamas ar Jungtiniai Arabų Emyratai bei toliau intensyviai plėtojasi ta kryptimi. 2/3 Lietuvos eksporto tebekeliauja į Europos Sąjungą (ES), tačiau Vyriausybė, tiesiogiai bendradarbiaudama su verslininkais, deda daugybę pastangų, siekdama plėsti Lietuvos eksporto rinkas. „Be Kinijos rinkos, Lietuvos mėsos produkcijos eksportuotojams netrukus turėtų atsiverti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinka. Su Omano Sultonatu Persijos įlankos regione pasirašytas konkretus kontraktas dėl LED ekranų eksporto. Tikimasi, kad bus pasirašytas ketinimų protokolas su vienu iš Lietuvos maisto gamintojų“, – sakė ūkio ministras.
VšĮ „Versli Lietuva” direktoriaus Manto Nociaus teigimu, tradicinės Lietuvos eksporto rinkos tapo persodrintos. Dėl to „Versli Lietuva“ dirba dviem pagrindinėmis kryptimis, padėdama eksportuojantiems Lietuvos verslininkams. Viena kryptis – eksportui būtinų kompetencijų bei įgūdžių auginimas, kita – nuosekli naujų rinkų paieška per specializuotas verslo misijas, parodas, kitus renginius.
„Verslios Lietuvos“ specialistai verslininkams padeda dalyvauti tarptautinėse parodose ir verslo misijose, kurti eksporto strategijas, kaip įžengti į naujas rinkas, kuriose reikia specifinių žinių. Įgyvendinamos tokios mokymo programos kaip „Eksporto akademija“, „Eksporto klubas“, „Pirmieji verslo metų krepšeliai“, Jaunųjų eksporto lyderių projektas „Sparnai“, (šis projektas buvo pripažintas inovatyviausiu pasaulyje, ugdant aukšto lygio eksporto specialistus).
Pasak Manto Nociaus, dabar didžiausias prioritetas – skatinti eksportą iš Lietuvos regionų, nes daugiausia eksportuoja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys. Taip pat siekiama skatinti mažiau eksportuojančius sektorius, ne tik tradicinius, teikti pagalbą regionų verslininkams. „Tikslas – kad 2020 metais lietuviškų prekių eksportas iš regionų sudarytų 40 proc. viso lietuviškų prekių eksporto“, – aiškino VšĮ „Versli Lietuva” direktorius.
Ūkio ministerija praneša, kad preliminariais duomenimis, 2014 metais Lietuvos eksporto vertė toliau augo ir sudarė 30 mlrd. eurų. Prekių eksportas padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 2,3 proc. Lietuva daugiausia eksportavo naftos produktų (3,6 mlrd. eurų), taip pat maisto ir žemės ūkio produktų (3 mlrd. eurų), chemijos pramonės (2,2 mlrd. eurų), baldų ir medienos produktų (2,2 mlrd. eurų).
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.