Logistikos versle nauji sąnaudų mažinimo receptai
Olandiškas šaknis turinti logistikos bendrovė „Nunner Logistics“ skelbia atgabenusi į Lietuvos verslo pasaulį itin efektyvią „tiekimo grandinės optimizavimo programą“. Kas slypi už šios formuluotės cargonews.lt paprašė detaliau paaiškinti „Nunner Logistics“ plėtros vadovės Neringos Jasiulionienės.
„Tiesą sakant svarbiausi tiekimo grandinės optimizavimo dalykai „nauji“ yra tik Baltijos šalių logistikos rinkose. Vakarų pasaulyje ir ypač JAV tam dėmesys buvo pradėtas skirti gerokai seniau, todėl kai kurių problemų sprendimo būdai išbandyti praktiškai ir pripažinti kaip „efektyvūs“. Dažniausiai tiekimo grandinės optimizavimas svarbus didelėms gamybinėms ar prekybinėms įmonės, tačiau norėdamos išsaugoti konkurencingumą apie logistikos sistemos tobulinimą yra priverstos galvoti ir sąlyginai nedidelės bendrovės. T. y. būtent šioje srityje dažniausiai glūdi itin dideli veiklos efektyvumo rezervai. Žinoma, didesnės įmonės tradiciškai turi savus logistikos padalinius, tačiau patirtis rodo, kad logistikos grandinė apima kur kas daugiau komponentų nei transporto maršrutų sudėliojimas, kaip tiesiausiai nukeliauti iš taško „A“ į tašką „B“. Šiuo atveju kalba eina apie visų įmonėje vystančių procesų analizę, sprendimų, kaip kokius nors naujus produktus pristatyti rinkoje, greičiau pasiekti klientus, pagerinti jų aptarnavimo lygį ir tuo pat metu sumažinti savo veiklos išlaidas. Iš esmės logistikos profesionalai turėtų labai aktyviai dalyvauti visoje gamybininkų – prekybininkų veikloje. Tarkim elektroninės prekybos gigantas „Amazon.com“ garsėja itin drąsiais prekių pristatymo sprendimais, neabejotinai ženkliai prisidėjusiems prie kompanijos sėkmės. Beje, dabar jie skelbia planus dalį siuntų klientams pristatinėti naudojant dronus – nepilotuojamus skraidančius aparatus“, – teigia N. Jasiulionienė.
Pašnekovė teigė, kad „Nunner Logistics“ specialistai kruopščiai analizavo „Tesla Motors“, „Tetra Pak“, „Thule“, „Danone“ ir keleto kitų tarptautinių kompanijų patirtį grandinės valdymo srityje. Ypač daug dėmesio buvo skiriama jų naudojamai programinei įrangai, padedančiai valdyti, planuoti ir prognozuoti paklausą bei tiekimą. Ši programinė įranga šiek tiek panaši į bendresnio pobūdžio verslo valdymo sistemas (kaip pvz SAP), tik kaip analitinis įrankis yra pritaikyta specifiniams uždaviniams spręsti: tinkamai ją įdiegus galima analizuoti, planuoti, modeliuoti kiekvienos prekės paklausą (netgi išskaidant paklausą pagal atskirus klientus) konkrečiu metu.
„Rezultatai, kurių pastaraisiais metais pasiekė minėtos įmonės, sutikusios dalintis patirtimi, kalba patys už save. Tarkim „Thule“ pradėję optimizuoti savo tiekimo grandinę per metus kasdienės veiklos planavimui skirtą laiką sumažino nuo 50 valandų per savaitę iki 15 valandų, o tai net 70 proc. pokytis. Išlaidos išoriniams sandėliams sumažėjo 40 proc., o sandėliuojamos produkcijos kiekiai sumažėjo 25 proc. Garsiausias pasaulyje elektromobilių gamintojas „Tesla“ per vienerius metus sumažino importo (t. y. visų atsigabenamų prekių-žaliavų, komplektuojančių detalių ir pan.). logistikos kaštus 67 proc. Šiuos procentus „konvertavus“ į pinigus pasirodo, kad optimizavusios logistiką įmonės sutaupė milijonines sumas“, – pabrėžė N. Jasiulionienė.
„Nunner Logistics“ plėtros vadovė pripažino, kad JAV įmonės yra bene pagrindinės logistikos verslo „madų“ diktatorės, kuriančios ir aktyviai naudojančios įvairius instrumentus (nuo programinės įrangos iki greitai gendančių produktų paklausos prognozių). Inovatyviausios logistikos bendrovės siūlo
Kur kas platesnį paslaugų spektrą, apimantį paskirstymo veiklos, transporto resursų valdymą, transporto veiklos apskaitą ir kontrolę, įmonių logistikos funkcijų valdymą, optimalių paskirstymo sistemų modeliavimą, procedūrų formalizavimą ir efektyvumo didinimą, sandėlių valdymo konsultacijas ir t. t.
„Svarbu, kad pačios įmonės norėtų ir būtų pasiruošusios optimizuoti savo logistiką – keisti santykius tarp atskirų padalinių, naudoti kitokią programinę įrangą, atsisakyti kai kurių įprastų veiklos būdų. Tai nereiškia, kad kažkas turi griauti gamybinėse kompanijose egzistuojančią logistikos struktūrą. Tiesiog šią veiklą organizuojant pagal vadinamąjį 4PL (fourth party logistics – ketvirtosios šalies logistikos paslaugos) modelį pasiekiami kur kas geresni rezultatai. T. y. kai į vadybos tinklą įtraukiami logistikos koordinatoriai–agentai, atstovaujantys bendrovės interesams. Turėdami gerokai daugiau žinių, kas vyksta rinkoje ir į viską žvelgiantis platesniu kampu. Kaip taisyklė, patys gamybininkai ar prekybininkai neturi galimybių kasdien sekti pokyčių, atlikinėti tam tikrų tyrimų, žinoti apie pasikeitusius įkainius ir pan. Jei trečiosios šalies agentas jaučiasi komfortiškai teikdamas paslaugas senais tarifais ir būdais, įmonės gali labai ilgai „žaisti“ pagal joms nenaudingas taisykles“, – pastebėjo N. Jasiulionienė.
Klausiama, kokias didžiausias klaidas verslas daro logistikos srityje, pašnekovė teigė, kad paprastai nenorima išeiti iš tam tikros komforto zonos ir atsisakyti to, kas buvo daroma pastaruosius 10 ar 5 metus. Kartais įmonių vadovai yra įtikėję, kad jų logistikos schemos optimalios, nors žiūrint iš šalies būna akivaizdu, kad taip nėra.
„Norint didinti logistikos efektyvumą reikia imtis darbų, netelpančių į klasikinį logistikos apibrėžimą. Geriausi ir naujausiomis žiniomis „ginkluoti“ šios srities specialistai turi padėti savo klientams identifikuoti problemines sritis, patarti, kaip geriau suvaldyti logistikos ir transportavimo procesus, sumažinti transportavimo ir logistikos kaštus, padėti atskirų padalinių darbą organizuoti efektyviau“, – dėstė „Nunner Logistics“ plėtros vadovė.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.