Lietuvos vežėjų rinkos – Rytai ar Vakarai?
Lietuvos vežėjų paslaugos labai gerai vertinamos Rusijos rinkoje, tačiau pasienyje su Rusijos Federacija mūsų šalies krovinių gabenimo verslininkai patiria rimtų incidentų. Lietuvos krovininio transporto priemonės neretai ilgam stabdomos pasienio punktuose.
Kokios priežastys lemia šias problemas, kaip jas reikėtų spręsti, kokios krovinių gabenimo kryptys projektuojamos ateityje? Apie tai kalbėjomės su Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ,,Linava“ prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi, viceprezidentu Juliumi Misiūnu, šios organizacijos Teisinių ir organizacinių reikalų komiteto bei darbo su NVS šalimis komisijos pirmininku Erlandu Mikėnu, įmonių grupės „Girteka“ transporto direktoriumi Aidu Nakčiūnu.
A. R. Ar informacija apie tai, kad Lietuvoje registruotų krovininio transporto priemonių pravažumas itin apsunkinamas Rusijos Federacijos pasienyje atitinka tikrovę? Ar iš tiesų ekspeditoriai dėl šios priežasties kartais atsisako Lietuvos vežėjų paslaugų?
E. M. Įvestas rizikos faktorius LT, kurio turinį sudaro sąvokos: „lietuvis vairuotojas“, „lietuviškas vilkikas“ arba „krovos šalis – Lietuva“. Jeigu lietuvis vairuoja vilkiką su rusiškais numeriais, gali sukelti įtarimų ir jam gali būti atlikta nuodugni patikra.
J. M. Praėjusių metų pabaigoje dvi savaites tikrino visas krovininio transporto priemones, kurios turėjo minėto faktoriaus požymių. Lapkričio mėnesį mes taip pat buvome tikrinami Rusijos-Latvijos pasienyje. Patyrėme tam tikrų nuostolių. Vėliau rizikos faktorius nebuvo taip griežtai taikomas – vilkikai iš Lietuvos buvo tikrinami taip pat, kaip ir transporto priemonės iš kitų šalių.
A. K. Vykome į Maskvą, susitikome su kolegomis Rusijos vežėjų asociacijoje „Asmap“. Sudaryta darbo grupė, kuri kreipėsi į Rusijos muitinę, siekdama išsiaiškinti priežastis, kodėl Lietuvos vežėjams taikomi rizikos profiliai, kokie yra Rusijos standartai, kokie dokumentai reikalingi, kad nebūtų piktnaudžiaujama sulaikant Lietuvos krovininio transporto vairuotojus.
E. M. Rusijos vežėjų asociacija gins savo įmones. Reikia bendrauti su klientais. Tik abipusiai interesai gali neutralizuoti padėtį.
A. R. Vis dėlto, kokios yra sugriežtintos patikros priežastys?
A. N. Visi puikiai suprantame, kad nemaža dalis apsunkinimų, kuriuos patiria Lietuvos vežėjai, gabendami krovinius į Rusijos Federaciją, yra itin stipriai susiję su politika. Bet koks aštresnis mūsų valstybės vadovų komentaras iššaukia tiek oficialias, tiek neoficialias sankcijas, apribojimus ar sugriežtintą pasienio patikrą, kuri užtrunka po keletą dienų ar net savaičių.
Su tuo susiduria ne tik transporto sektorius, tačiau ir, pavyzdžiui, maisto prekių gamintojai. Tiesa, vežėjai tokiais atvejais nukenčia dvigubai. Nors apribojimų transportui tuo metu nėra, tačiau, jei ribojamas konkrečių produktų įvežimas iš Lietuvos, mažėja ir krovinių skaičius.
E. M. Mes, vežėjai, negalime pakeisti situacijos, turime prisitaikyti ir ieškoti išeičių. Krovininis transportas dabar važiuoja per Baltarusiją, bet ten – kitos problemos. Baltarusija su Rusija turi bendrą muitų sistemą, todėl negalime vykdyti vietinių pervežimų.
A. R. Nuo vasario 24 dienos Rusijos teritorijoje įsigaliojo pernai priimtas federalinis įstatymas Nr. 362, kuris įgalina dar labiau sustiprinti užsienio vežėjų kontrolę.
E. M. Maskvoje buvome susitikę su įstatymų leidėjais. Paanalizavę įstatymą nustatėme, kad jis nėra grėsmingas, kol nepriimti poįstatyminiai aktai. Realiai šis įstatymas pradės veikti metų pabaigoje.
A. N. Tiesa, pravažumo problema į Rusijos Federaciją nėra naujas ir netikėtas dalykas. Jau anksčiau esame turėję panašių situacijų, todėl ne pirmus metus ieškome naujų rinkų, kurioms galėtume pasiūlyti savo paslaugas. Veiklos ir rinkų diversifikacija yra, greičiausiai, patikimiausias būdas, leidžiantis bent kiek sumažinti nuostolius. Ypač – trumpuoju laikotarpiu. Žinoma, padeda ir tai, kad „Girteka“, kaip įmonių grupė, taip pat turi ir tam tikrą skaičių Rusijos Federacijoje registruotų vilkikų.
A. R. Kaip vertinate „Linavos“ veiklą sprendžiant problemas Rusijos Federacijos institucijose?
A. N. Sunku vertinti pastangas, kol nėra aiškių rezultatų. Norime tikėti, kad „Linava“ pagal savo kompetenciją stengiasi spręsti problemas, šiuo klausimu bendrauja su institucijomis, dalyvauja darbo grupėse ir pan. Kita vertus, jokia asociacija niekada neišspręs visų problemų, su kuriomis susiduria verslas, todėl atsakomybę turime prisiimti patys. Jei norime išlaikyti augimą bei išlikti pelningi – neturime nei laiko, nei galimybių laukti, kol situacija pasikeis.
A. R. Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais krovinių apyvarta buvo išaugusi 6,7 proc.
J. M. Praėjusių metų pabaigoje prekių srautas į Rusiją buvo didelis, šių metų sausis ir vasaris visai prasti.
E. M. Maskvoje nėra transporto kamščių. Tai rodo, kad dėl rublio nuvertėjimo nevyksta prekyba. Verslo subjektai turi problemų, užsienio kompanijos traukiasi iš Rusijos.
A. N. Lietuvos vežėjai susiduria ne tik su apsunkinto pravažumo į Rusijos Federaciją problema. Pastaraisiais mėnesiais traukiantis šios šalies ekonomikai bei pritaikius sankcijas iš Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių įvežamai produkcijai mažėja krovinių skaičius. Visa tai reiškia neišnaudojamą transporto parką ir negautas pajamas.
A. R. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvos eksportas į Rusiją mažėjo 18 proc. Ekonomikos analitikai prognozuoja 25 proc. kritimą šiais metais.
J. M. Kaimyninių šalių ekonomikos tarpusavyje glaudžiai susietos. Šiandien Lietuvos transporto ūkis patiria didžiausius nuostolius. Vežėjų padėtis sunkėja. Galiojant embargui tam tikroms maisto prekėms, tūkstančiai vilkikų su termoreguliuojamomis puspriekabėmis prarado užsakymus. Jie ima vežti lengvosios pramonės bei kitus gaminius ir sudaro didelę konkurenciją tentinių krovinių gabentojams.
E. M. Pati didžiausia problema, kad krito rublio vertė, pabrango euras, doleris rublio atžvilgiu. Užsienio kompanijos traukiasi iš Rusijos.
A. R. Mažėjant krovinių srautui į Rusiją, vežėjams kyla poreikis diversifikuoti veiklos kryptis, bet persiorientuoti ne taip paprasta. Mažos įmonės dėl europinių technikos standartų priverstos važiuoti tik į Rytų šalis. Rusijoje vairuotojai galėjo naudoti pigius degalus, maršrutai jiems buvo gerai žinomi. Pasukus naujomis kryptimis pervežimo sąnaudos išauga ir dėl kelių, tiltų, tunelių, keltų mokesčių.
J. M. Supraskite situacijos rimtumą: latviai, lenkai, čekai, vengrai – visi, kurie važiavo į Rusijos Federaciją, turėjo persiorientuoti. Kitas labai rimtas klausimas – vežėjai stoja į eilę ir laukia krovinių. Pervežimų kaina krito ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Senųjų Europos šalių valdininkai užsimojo sudaryti išskirtines sąlygas savo vežėjams Vokietijoje, Prancūzijoje.
A. R. Kokie Lietuvos verslininkų planai ateityje vykdyti krovinių pervežimus į Rusijos Federaciją?
A. N. Šios rinkos neatsisakome ir tikrai dirbsime joje toliau. Tiesa, galbūt kiek mažesniais mastais nei prieš keletą metų. Nepaisant sudėtingos tiek ekonominės, tiek politinės situacijos, Rusijos Federacijai yra būtinos tarptautinio transporto paslaugos, kurių negali užtikrinti išskirtinai tik vietinės šalies transporto įmonės.
A. R. Veždami krovinius į NVS šalis, Lietuvos vežėjai susiduria su rizikos profiliu bei sugriežtinta dokumentų patikra. Veždami krovinius į Europos šalis, susiduria su nesąžininga konkurencija, motyvuojant Minimalaus darbo užmokesčio taikymu. Veždami krovinius į Skandinavijos šalis Lietuvos vežėjai susiduria su aukštais „žaliosios politikos“ standartais ir poreikiu labai daug investuoti į transporto parko atnaujinimą. Tai yra rimti iššūkiai daugeliui krovininio transporto įmonių savininkų, o taip pat atsakingiems politikams. Vis dėlto vežėjai įneša nemažą indėlį į daugiau kaip 12 proc. šalies BVP, kurį sukuria Lietuvos transporto ir logistikos sektorius.
Komentarai
Pas mus kaip visada-po metu prades svarstyti:kazin kodel cia biudzete truksta keliu mijijardu?Tik kaip visada bus per velu =(. Aplinkui visi kaimynai bus isivaziave-o mes,galutinai numarine savo ūki.
Mikėnas: "...Maskvoje buvome susitikę su įstatymų leidėjais...". Ar Linavos teisės komiteto pirmininkas supranta apie ką kalbą? Ar žino kas tai yra įstatymų leidėjai? O gal iš tikrųjų su Borisu Gryzlovu buvo susitikę? Juokdariai. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Žmogus, vežiojęs kontrabandą į Rusiją, įmonė kurio buvo įtraukta į juodus Rusijos muitinės sąrašus, šiandien atstovaus Lietuvos vežėjus Maskvoje. Baisu.
Vo kam reikia golvoti i ka reikia sakiti atsakingiems politikam !!!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.