Naujausia teismų praktika transportininkų ginčuose

shutterstock_law-book-gavel-1280x960

Advokatų kontoros VERUM vadovaujantis partneris Mindaugas Šimkūnas, neseniai surengtame seminare, skirtame efektyvaus transporto vadybininkų darbo problemoms nagrinėti, detaliai išnagrinėjo keletą kasdienybės rebusų, susijusių vežėjų ir ekspeditorių atsakomybės ribomis. Štai kokiems dalykams rekomenduojama skirti daugiausia dėmesio.

Vežėjo atsakomybė

M. Šimkūno teigimu, pirmiausia derėtų įsisąmoninti, kad „vežėjas“ yra ne tik tas, kuris pats gabena krovinį, bet ir patikintis šį darbą trečiam asmeniui. Teismų praktikoje tokios schemos dalyviai „sutartiniais vežėjais“, besidalijančiais atsakomybe.

Reiso metu kilus kokioms nors problemoms vežėjai atsako už viso ar už dalies krovinio praradimą, už krovinio sugadinimą, už pavėluotą krovinio pristatymą, už dokumentų, minimų CMR važtaraštyje ar vežėjui patikėtų, pametimą, už dokumentų neteisingą panaudojimą. Taip pat vežėjas atsakingas už nuostolius dėl instrukcijų nevykdymo bei už tinkamą trečiojo asmens, kuriam patikėjo krovinio apsaugą po krovinio iškrovimo, parinkimą. Atsakomybę vežėjas prisiima nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Jei krovinys perduodamas ne tiesiogiai gavėjui, vežėjas atsako už trečiojo asmens, kuriam patikimas saugojimas, parinkimą. Tarkim, jei akcizinės prekės bus iškrautos teritorijoje, neturinčioje muitinės sandėlio statuso, jos gali būti tiesiog konfiskuotos ir tapti vežėjo galvos skausmu.

„Su šiais dalykai visi susiduria kasdien, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad su kroviniu susiję dokumentai gali būti tiek perduodami paprasčiausiu būdu – tiesiai į rankas, tiek įrašant duomenis apie krovinį į CMR važtaraštį. Taip pat svarbu prisiminti, kad tarptautinių pervežimų teisė numato galimybę krovinio siuntėjui duoti tikslias instrukcijas, kurių vežėjas privalo laikytis. Kai kuriais atvejais tokius nurodymus galima laikyti vienašališku vežimo sutarties keitimu, tačiau yra būtent taip – nesilaikantys minėtų instrukcijų prisiima atsakomybę dėl pasekmių“, – pastebėjo M. Šimkūnas.

Advokatas taip pat akcentavo, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio vietų skaičių bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Jei pastarieji dalykai nėra tvarkingi vežėjas privalo motyvuotai pagrįsti pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Jei nėra galimybės priimant krovinį viską suskaičiuoti, tai būtina motyvuotai nurodyti važtaraštyje.

„Jei vėliau paaiškės, kad pakrovime vairuotojas nedalyvavo, nes jam buvo pasiūlyta „eiti išgerti kavos“ ar „pakrovimas vyko labai greitai“, tai kilus ginčams dėl krovinio kiekio ar sugadinimo prie paaiškinimai bus laikomi niekiniais“, – dėstė M. Šimkūnas.

Gavėjas priimdamas krovinį jo būklę įvertinti turi tik kartu su vežėju ir tik tada reikšti  pretenzijas dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo.

Žalos atlyginimo formulė

Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių krovinys apgadinamas ar prarandamas, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal biržos kainas, o jei tokių nėra – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių kainą. M. Šimkūnas atkreipė dėmesį, kad šiuos dalykus reglamentuojanti CMR konvencija rašyta 1956-aisiais, todėl šiuo metu kai kurios procedūros praktiškai tvarkomos kiek kitaip – dažniausiai kompensacijos dydis nustatomas remiantis gabenamų prekių sąskaitoje faktūroje nurodoma informacija pasikrovimo metu ir pasikrovimo vietoje.

Konvencijoje taip pat nurodoma, kad incidentų atveju kompensuojamas visas užmokestis už vežimą (jei pinigai vežėjui sumokami avansu), muitų rinkliavos ir mokesčiai bei kitos su vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys ir proporcingai nuostolių dydžiui, praradus dalį krovinio. Apie kitokius nuostolius konvencijoje nekalbama, tačiau teismų praktikoje jau susiformavo tam tikras kompensuojamų dalykų sąrašas – krovinio sukomplektavimo, perkrovimo, perpakavimo, kitos transporto priemonės pateikimo, saugojimo, utilizavimo išlaidos.

Kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą brutto svorio (1 SDR = 4,1124 Lt; atitinkamai 1 kg = 34,25 Lt arba kiek mažiau nei 10 eurų). Jei važtaraštyje nurodoma krovinio vertė, vežėjas atsako tik už šiame dokumente užfiksuotą sumą net ir tada, kai reali krovinio vertė būna gerokai didesnė.

Tyčia ar netyčia?

Advokatas M. Šimkūnas atkreipia dėmesį, kad ribota vežėjo atsakomybė netaikoma, jeigu žala  buvo padaryta sąmoningais arba tyčiniais vežėjo (jo agento) veiksmais. Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Taip pat traktuojamas nieko neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

„Atsižvelgiant į tai, kad vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), todėl paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, laikomas vežėjo neatsargumu, prilygstančiu tyčiniams veiksmams. Jei teisminio ginčo metu neįrodoma vežėjo tyčia, jis turi kompensuoti tik 8,33 SDR už kilogramą krovinio svorio. Priešingu atveju tenka mokėti visą sumą“, – teigė advokatas.

Praėjusiais metais Aukščiausias Teismas priėmė vairuotoją išteisinusią nutartį byloje, kur šis buvo kaltinamas nesuvaldęs vilkiko ant apledėjusio kelio (automobilis važiavo 60 km/val greičiu, nors leidžiama buvo 90 km/val., o nuo kelio nuslydo dėl prasilenkiant su kitu sunkvežimiu kilusio vėjo gūsio). Tačiau kitais atvejais – viršijant greitį, nekreipiant dėmesio į perspėjančiuosius ar draudžiančius kelio ženklus, nesilaikant technikos eksploatavimų reikalavimų, važiuojant per raudoną šviesą, vairuojant išgėrus, nesilaikant darbo–poilsio rėžimo ir  pan. – krovinio sugadinimo atveju vairuotojo veiksmai būtų laikomi „tyčiniais“.\

M. Šimkūnas atkreipė dėmesį, jog katrais „dideliu neatsargumu“ ir „tyčia“ gali būti laikomas krovinio palikimas be priežiūros net tais atvejais, kai vairuotojas viso labo nueina į tualetą ar miega vilkiko kabinoje. Tokiais atvejais teismas vežėjo kaltės pobūdį vertina atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką, priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes. Tarkim vienos vagystės atveju, kai krovinys buvo pragrobtas į kabiną pripurškus dujų, vežėjas buvo pripažintas atsakingu, nes laukdami išsikrovimo abu reiso vairuotojai snaudė sustoję nesaugomoje aikštelėje.

Dar viena istorija baigėsi vežėjo prievole pilnai kompensuoti nuostolius atsiradusius dėl klaidos logistikos sandėliuose (dėl to krovinys Rusijoje buvo palaikyta kontrabanda, sulaikytas, tačiau po kurio laiko grąžintas jis jau nebebuvo tinkamas naudojimui). Kadangi krovinys pateko ne į teisėto gavėjo rankas, vairuotojo neatidumas buvo palaikytas „neatsargumu“.

Laikas pretenzijoms ribotas

Viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei kilti – faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu (nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento). Nuo krovinio trūkumų akivaizdumo priklauso reklamacijų pateikimo tvarka.

„Reklamacijos, kaip bendro pobūdžio pranešimo vežėjui apie atvežto krovinio defektus, tikslas – suteikti jam informacijos apie krovinio trūkumus tam, kad vežėjas galėtų imtis tinkamų savo teisėtų interesų  apsaugos priemonių. Kai pažeidimai akivaizdūs savo pretenzijas gavėjas turi pareikšti nedelsiant krovinio iškrovimo metu pastabas įrašant į CMR važtaraštį ar pildant priėmimo-perdavimo aktą. Reklamacijos dėl neakivaizdžių trūkumų gali būti reiškiamos raštu per 7 dienas nuo krovinio pristatymo neskaitant savaitgalių. Svarbu, kad šiuo atveju keičiasi kaltės prezumcija – jei gavėjas iš karto nepareiškė pretenzijų, teisminiuose ginčuose laikomasi nuostatos, kad krovinys galėjo būti sugadintas jau po pristatymo. Taigi – dabar siuntėjas įrodinėja, o vežėjas neprivalo įrodinėti savo veiksmų teisėtumo“, – akcentavo M. Šimkūnas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Teisinė informacija

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 119
0