MAZ užsikrėtė Dakaru

Sunkiausiomis pasaulyje tituluojamose ralio lenktynėse – 2015-ųjų Dakaro maratone – Baltarusijos sostinės sunkvežimių gamintojai šiais metais startavo jau ketvirtąjį kartą iš eilės. Vos atsikartę naujokėlių etiketės „MAZ Sportauto“ vyrai pradėjo kvėpuoti į nugaras favoritams. Kaip MAZ susigundė Dakaru ir kokius tikslus sau kelia investuodami kalnus pinigų į dalyvavimą prestižinėse varžybose? Apie šiuos dalykus pokalbis su „MAZ Sportauto“ komandos vadovu Valerijum Kozlovskiu.

Kada ir nuo ko viskas prasidėjo?

Bekelės ralio varžybose mūsų komanda pirmą kartą startavo 1996-aisiais. Sportui buvo „paaukotas“ vienas triašis sunkvežimis „MAZ 6317“, su kuriuo išbandėme jėgas „Master rally 97“ lenktynių serijoje. Sekėsi visai neprastai ir kai kuriuose etapuose sugebėdavome „pasiginčyti“ su KAMAZ vaikinais ar netgi juos aplenkti. Dar vėliau neblogai pasirodėme maratone „Paryžius – Maskva“, tačiau didžioji 1998-ųjų krizė privertė MAZ vadovybę šios projekto atsisakyti.

Vėliau eksperimentavome su 4×4 modeliu, kuriuo iš tiesų sėkmingai startavome sunkvežimių ralyje ir per keletą metų sugebėjome iškovoti Europos čempionų bei vicečempionų titulus. Deja, šis projektas dėl įvairių priežasčių taip pat buvo uždarytas.

Sportininkams „žalia“ šviesa vėl uždegta 2010-aisiais, kai MAZ gamyklai pradėjo vadovauti naujas generalinis direktorius Aleksandras Barovskis. Jis pritarė sumanymui populiarinti MAZ prekinį ženklą ralio-reido tipo lenktynėse, todėl jau po metų startavome Dakare. Pradėjome nuo vienos „kovinės“ mašinos ir vieno techninės pagalbos sunkvežimio.  Po metų mūsų desantas Dakare buvo dvigubai didesnis, pernai prisidėjo dar vienas „kovinis“ automobilis. Rezultatai pastebimai gerėjo (pernai MAZ komanda užėmė 11-ąją vietą) ir gerėja, todėl kol kas visų nuotaikos tikrai neprastos.

Kaip evoliucionavo jūsų mašinos per pastaruosius keturis Dakaro metus?

Permainos buvo gana didelės, kurias galima iliustruoti vienu skaičiumi: jei pirmasis „dakarinis“ MAZ bolidas vizualiai labiau priminė standartinį sunkvežimį ir svėrė apie 12 tonų, tai dabartinis panašesnis į KAMAZ ir yra maždaug trimis tonomis lengvesnis. Mes su kolegomis „KAMAZ Master“ iš tiesų kurį laiką gana glaudžiai bendradarbiavom, jie mus konsultavo ir padėjo trumpinti kelius, ieškant optimalių konstrukcijų. Dabar kur kas daugiau sprendimų, kaip ką tobulinti, generuoja MAZ inžinieriai ir konstruktoriai. Dakaro lyderiams techninėmis charakteristikomis vis dar šiek tiek nusileidžiame, tačiau esam pakankamai greiti, kad patektume į pirmąjį penketuką. Svarbiausia, kad mašinos gerokai ūgtelėjo patikimumo prasme, o komandos žmonės – tiek pilotai, tiek šturmanai – sukaupė daug patirties.

Šiose lenktynėse greičiausias mūsų ekipažas buvo įsitvirtinęs  6-oje vietoje bendroje įskaitoje, tačiau maratoninio etapo metu, kai nebuvo galima naudotis komandos mechanikų pagalba, dėl gedimo prarado labai daug laiko ir smuktelėjo į rikiuotės galą. Kita geriausia trijulė yra devintoje vietoje. Atskiruose etapuose mūsiškiai kartais finišuoja treti – ketvirti. Galutinėje įskaitoje šįkart MAZ liko 10-oje vietoje.

Kas labiausiai traukia jūsų dėmesį, kai lyginate savo varžovų iš kitų komandų – Dakaro senbuvių, techniką?

Iš tiesų beveik visi turi savo kozirių – vieniems geriau sekasi klasikinio ralio tipo etapuose, kitiems – smėlio kopose, tretiems dar kitose bekelės atmainose. Tačiau labai daug erdvės improvizacijai čia nėra, nes viskas griežtai apibrėžta techniniuose reglamentuose. Mes patys kitais metais privalėsim naudoti naujus variklius, nes dabartinių darbinis tūris viršija numatytą 16 litrų ribą. Jau esam pasiekę preliminarius susitarimus, kurio gamintojo jėgaines naudosim, tačiau kol sandoris neįvyko – negaliu atskleisti jokių detalių. Beje, visose trijuose „koviniuose“ mūsų mašinose  šiuo metu sumontuoti skirtingi motorai: 950 AG, 938 AG ir 828 AG.

Apskritai variklio galia nėra viską lemiantis faktorius. Kaip taisyklė – kuo daugiau „arklių“, tuo sunkesnis motoras. Radus optimalų masės-galios balansą galimą judėti kur kas greičiau.

Ar naudojate kokius nors standartinių sunkvežimių agregatus?

Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti šiek tiek keblu. Problema ta, kad sportinis automobilis iš esmės skiriasi nuo mašinos, skirtos darbui krovinių gabenimo ar, tarkim, statybų sektoriuje. Pavyzdžiui, amortizatoriai. Montuojamiems į kasdienius vilkikus yra visiškai neblogi, tačiau Dakare reikia visiškai kitokių šio agregato charakteristikų – lenktynėse jie privalo atlaikyti perkrovas, kokių įprastomis sąlygomis automobiliui iškęsti neriekia. Kadangi MAZ nėra sportinių automobilių gamykla, patiems konstruoti tokius dalykus  būtų tas pats kas išradinėti dviratį.

Tas pats pasakytina apie daugelį dalykų, pradedant padangomis ir baigiant homologuotomis sėdynėmis – nori nenori turi pirkti komplektuojančias detales iš tų gamintojų, kurie specializuojasi sporte. Kita vertus, mus tenkina ne visi gaunami agregatai. Pavyzdžiui, „Sisu“ tiltai. Juos pasirinkome todėl, kad MAZ gamina skirtingo dydžio tiltus priekiniai ir galinei ašiai, todėl vežantis į varžybas atsargines dalis, tektų apsikrauti „geležim“ dvigubai.  Mes tai darėme pirmajame Dakare ir, su visa atsakomybe galiu pasakyti, kad baltarusiški mechanizmai puikiai atlaikė krūvius ir aukštą temperatūrą. Suomiški tiltai yra unifikuoti, gerokai lengvesni, tačiau vadinti juo tobulais negalime. Mūsų meistrai papildomai apdirba praktiškai visus sportui įsigyjamus agregatus.

Šiame sunkvežimyje viskas, netgi tai kas pagaminta Minske – perdirbta ir pritaikyta sportui. T. y. automobilis  greitesnis, pasižymi gerokai  didesniu pravažumu ir patikimumu.

Ar pati MAZ gamykla panaudoja jūsų surenkamą informaciją apie atskirų mechanizmų darbą lenktynėse? Galbūt esate prisidėję prie kokių nors techninių sprendimų tobulinimo?

Ir taip, ir ne. Viena vertus, mes vis dar esame sąlyginai jauna komanda, uosčiusi mažai lenktyninio „parako“, todėl siūlyti diegti kokius nors sprendimus į serijinę gamybą dar ankstoka. Kita vertus, mes pakankamai gerai žinome, kaip padaryti „nemirtingą“ sunkvežimį, tačiau klausimas. Ar tokio tikrai reikia sprendžiant kasdienes transporto problemas? Ar kas nors yra pasiruošęs už tai mokėti didesnę kainą?

Pats pagrindinis mūsų komandos uždavinys – populiarinti MAZ prekinį ženklą. Šia prasme Dakaro arena mums labai patogi, nes Lotynų Amerikoje matome daug nišų veiklai. MAZ jau dabar dirba Venesueloje (čia veikia sunkvežimių surinkimo gamykla), tačiau Argentina ar Čilė vis dar yra neatrasta žemė.

Jūs pats esate „žaidžiantis treneris“ – dirbdamas komandos vadovu atliekate ir šturmano pareigas viename iš „kovinių“ automobilių. Kas lėmė tokį pasirinkimą?

Visų pirma navigatoriaus darbas man labai patinka. Antra – komandoje yra vaikinų, kurie turi sukaupę labai solidžios patirties startuodami klasikiniame ralyje ir iš tiesų yra labai geri pilotai. Stengiamės į viską žiūrėti profesionaliai.

МАZ-5309RR ш.003 techninės charakteristikos:

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.