Atsargiai, tranzitas užsidaro!

granica-stop

Kremlius sumanė nubausti Bulgariją stabdydama rusiškų dujų pumpavimą per jos teritorija, o Baltarusiją – uždrausdama šiuo „koridoriumi“ įvežti europietiško maisto.  Maskvoje nutarta, kad Eurazijos ekonomines sąjungos (EES) gimtadienis yra pats tinkamiausias laikas sukelti grandiozinį skandalą vienam iš nedaugelio likusių draugų. Tokie veiksmai liudija nenorėjimą suprasti, kad EES nėra toks jau svaiginančiai viliojantis pasiūlymas jaunesniems jos nariams. Priekaištaudamas juos tik suerzinsi. Tai tikrai ne Sovietų Sąjunga, kad ir kaip apie tai svaigtų Kremliaus strategai.  

Gruodžio pradžia pažymėta dvejomis sinchronizuotomis propagandinėmis atakomis – prieš Bulgariją ir Baltarusiją. Kaip bebūtų ironiška, bet abu objektai, į kurios nukrypo šventas Maskvos pyktis, yra mažos slavu ir stačiatikių valstybės, gyventojų skaičiumi neviršijančios 10 mln. ribos. Be to, labai artimos Rusijai pagal istoriją ir iš dalies netgi administracinę sąrangą – jeigu tikėtume popieriais, tai Baltarusija ir Rusija vos ne viena valstybe. Bet visa tai nė trupučio nekliudė piktai kampanijai prieš jas. Atrodo net nulėmė.

Bulgariją Vladimiras Putinas nubaudė stabdydamas arba grasindamas stabdyti dujotiekio „Južnyj potok“ statybą, kuriuo buvo numatyta per Bulgarijos teritorija pumpuoti rusiškas dujas į Europą. O Baltarusija nubaudė (tiksliau prigrasino nubausti) muitinės kontrolės Rusijos-Baltarusijos pasienyje atnaujinimu – nes į Rusiją patenka uždrausta europietiška produkcija su baltarusiškais produktų ženklais, tariamai tranzitu vežama į Kazachstaną ar Kiniją.

Sofijoje daug kas juokėsi, kad Vladimiras Putinas išrinko tinkamą vietą pasakyti bulgarams apie savo sprendimą – Turkiją, su kuria Rusija kariavo metų metus ir net dėl Bulgarijos išlaisvinimo.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka visa tai pakomentavo taip: „Rusija pasielgė nedorai…, pažeidė visus susitarimus, kurios mes pasiekėme kartu mūsų Muitų sąjungoje…, mes kategoriškai uždraudėme visas machinacijas su vakarų produkcija, kurias naudojant ji buvo gabenama į Rusiją. Bet mes kaip perdirbome taip ir perdirbime tokią produkciją Baltarusijos teritorijoje, kurią mūsų manymu turime perdirbinėti. Mes negalime uždrausti tranzitą į kitas šalys per Baltarusijos teritoriją, nes tai pažeidžia visas tarptautinės teisės normas. Atrodo, kad Rusija bando uždaryti Baltarusija kaip tranzitinę šalį“.

Būtent taip ir išeina. Panašu, kad Kremliuje vis dar gyvenama sovietų laikų prisiminimais, kai Maskva tiesiog įsakinėjo Minskui. Dėl to į nuo sausio 1-osios dienos naują pavadinimą turėsianti Muitų Sąjungą žiuri kaip į maskuotę, kurios dėka siekiama šokdinti sąjungininkus, nebūtinai atsižvelgti į jų interesus. Įsitraukus į ekonomini karą su Vakarais ir savanoriškai paskelbdamas absurdišką embargo europietiškiems produktams, Kremlius nesikonsultavęs nei su Minsku, nei su Astana. Keista buvo tikėtis, kad jie negalvodami įsivels į svetimą karą, kuris atneš jiems daug nuostolių. Visiškai suprantama, kad kitos šalys bando visus keistus Rusijos valdžios sprendimus paversti nauda sau.

Žinoma, kad Baltarusija negalės ir nenorės uždrausti europietiškų produktų tranzitą per savo teritoriją, ar jų gabenimą į Rusiją po tam tikro perdirbimo (tuo neabejotinai suteikdami naudos paprastiems pirkėjams Rusijoje).

Toks pats nesupratimas dėl dabartinių reikalų ir konflikte su Bulgarija. Toks projekto „Južnyj potok“ finišas atrodo logiškas, nes šis dujotiekis tampa niekam reikalingu. ES jau seniai bando sumažinti savo priklausomybe nuo Rusijos dujų. Tai ne rusofobija. Tai logika. Kai teikėjų daug ir kai jie tarpusavyje konkuruoja, dujų kainos krinta, o jei net auga tai palyginti nedaug.

Direktyvų ir reglamentų komplekto, vadinamo „Trečiuoju energetiniu ES paketu“, tikslas sumažinti bet kokią monopoliją, o net tik dujų teikimo, kaip galvoja rusai. Tikėdami tuo, kad visas pasaulis tik ir galvoja kaip čia Rusijai padaryti blogiau, veda prie visiško kitų šalių veiksmų ir sprendimų nesuvokimo. O kaip viską vainikuoja nenorėjimas susitaikyti su tuo, kad pardavėjų viešpatavimas energijos teikėjų rinkoje eina į pabaigą, gimsta „netikėtos“ istorijos su „Južnyj potok“.

Visa tai primena laikus, kai naftos ir dujų pirkėjai elgėsi taip, lyg būtų sovietų parduotuvėje – meilikavo pardavėjui ir kentė visas jo užgaidas. Tuomet viską, kas buvo panašu į „Trečiąjį energetikos paketą“, galima tėkšti tiesiai į europietiškus veidus.

Panašu, kad „Gazprom“ kartu su Kremlium nepastebėjo, jog laikai pasikeitė. Rinkoje atsirado konkurentų. Po to piktintis dėl „Trečiojo energetikos paketo“ tapo beprasmiška. Reikėjo arba prie jo standartizuoti „Južnyj potok“ arba nutraukti projektą. Bet nei to, nei to nepadarė, o tik sukėlė vangiai tekanti skandalą su europiečiais. Kuris aiškiai pakilo į kitą lygmenį kai prasidėjo konfliktas su Ukraina.

Bulgarija, kaip pirma tranzito šalis, liko paskutine šiame gigantų konflikte ir pagalvojo, ar tikrai jai naudingas tas dujotiekis?. Vieningos nuomonės dėl šio projekto nebuvo nuo pat pradžios, o dabar argumentų „prieš“ gerokai padaugėjo. Pyktis su Briuseliu ten taip pat niekas nenori. Ne taip kaip EES, ES ilgą laiką lieka labai patrauklus net patiems mažiausiems savo nariams. Sofija nepareiškė visai atsisakanti „Južnyj potok“, bet projektas vis vien „pakibo“.

„Skyrybos“ su bulgarais iš esmės tokios pat demonstratyvios, kaip ir sutarimas su turkais dėl dujotiekio per jų teritorija. Ir vėl gi Kremliuje ko gero nesuprantama, kad pasaulinė prekyba pasikeitė, ir turkai išreikš dar daugiau sąlygų nei bulgarai ar ukrainiečiai.

Bandymas savo pykti išlieti ant Bulgarijos ir Baltarusijos parodo, kad Rusijos valdžia nenori mokintis gyventi dabartiniame pasaulyje. Jis dabar visai kitoks, nei Kremlius norėtų.

Komentarai

Vitalijus Chnykinas 2014-12-11 15:43

mes tik es direktivos ir igyvendinom.ka pasakis ta ir darisim kitaip bauda gausim.visagina uzdarem dabar vel statisim.kur logika

Vitalijus Chnykinas 2014-12-11 15:38

ir briuselis mums diktuoja nemaziau uz kremlio.buvom vie oj sajungoj dabar kituoj.bet vistek priklausom

Vitalijus Chnykinas 2014-12-11 15:37

beikit propoganda.evropa pati atsisako juznij potok.tegul dabar jesko kas dujos pristatis.o lietuva atvare terminala ir greit mokesim ne 370 rusam o 55o norvegam.koks skirtumas.ne vieni gaus pinigus tai kiti o mes kai ubogai busim.nenorit su rusija prekiauti neprekiaikit.nenorit neduojs nepirkit.kam pastoviai visus kvailinti. zmonez ne kvaili visko mato.i per visu kaidu .kk2.ir tele3 pastoviau rodoma.ka daro musu valdzia.ir ne reikia mokinti kitus.visada reikia pradeti nuo saves


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Požiūris

_MG_9857

Profesionalūs vairuotojai demonstruoja neįtikėtinus ekonomiško vairavimo rezultatus

Prieš penkerius metus į Lietuvą importuota ekonomiško sunkvežimių vairavimo varžybų idėja, ne tik sėkmingai čia prigijo, tapo vienu labiausiai laukiamų transporto profesionalų renginių, bet ir akivaizdžiai išaugo žaidimo „įveik trasą su mažiausiomis degalų sąnaudomis“ rėmus. Racionalų vairavimą susiję su darbo apmokėjimo sistema, kai kurios vežėjų bendrovės pasiekė tokių rezultatų, kokie visai neseniai buvo laikomi „nerealiais“ ar „neįmanomais“. Galiausiai išlošė absoliučiai visi: verslas taupo solidžias sumas degalams, vairuotojų atlyginimai auga, vilkiko agregatai tarnauja ilgiau, o incidentų skaičius mažėja.

2017-07-27 1,188
0
kompo klaviatūra

VKTI užsimojo tapti permainų katalizatorium

Valstybinę kelių transporto inspekciją – bene svarbiausią nacionalinę instituciją, formuojančią kelių transporto politiką, prižiūrinčią būsimųjų vairuotojų rengimą bei techninės apžiūros sistemos funkcionavimą, praėjusių metų viduryje supurtė pokyčiai. Nuo pats Valstybinės kelių transporto inspekcijos įsteigimo 1993-aisiais šiai institucijai vadovavęs Vidmantas Žukauskas iš pareigų pasitraukė tarsi bėgdamas iš gaisro – be jokių išsamesnių komentarų. Naujuoju viršininku paskirtas Robertas Šerėnas kibęs į darbus taip pat ilgokai visus permainų eskizus laikė paslaptyje.

2017-02-28 1,731
3
thermometer-833085_640

Neleistinas medikamentų poveikis vairuotojams: kokia tikimybė sulaukti sankcijų?

Europoje siaučiant gripui, verta prisiminti: pašalinis kai kurių vaistų poveikis gali sutrikdyti reakciją, sukelti mieguistumą. Tai – reali grėsmė. Tokį poveikį patiriantiems, tačiau automobilį vairuojantiems asmenims numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir neblaiviems ar narkotinių medžiagų vartojusiems vairuotojams. Tačiau kokia tikimybė sulaukti už tai atsakomybės?

2017-01-23 977
0
pinigas-spaudzia

Lizingas: kaip rinktis ir ko vengti? Specialisto patarimai

Finansinis lizingas yra plačiausiai paplitusi transporto priemonių finansavimo forma. Lizingo paslaugas siūlo tiek bankai, tiek gamintojai, teikiantys savo produktų kreditavimo linijas. Kaip išsirinkti tinkamiausią lizingo kompaniją? Kokiose situacijose labiausiai tikėtini lizingo bendrovių triukai? Šiais klausimais konsultuojamės su Merkiu Saukevičiumi – stambias Lietuvos ir tarptautinių įmones konsultuojančiu profesionaliu pirkimų valdymo specialistu, buvusiu lizingo bendrovės vadovu.

2017-01-16 2,331
0