Lietuvos vežėjams – Turkijos prezidento „stogas“
Po tris dienas Stambule bei Ankaroje vykusių aukščiausio lygio Lietuvos – Turkijos vadovų susitikimų namo su geromis žiniomis grįžo verslo praktikai. Asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius džiūgavo susitikimų su kolegomis vežėjais bei transporto sritį kuruojančiais valdininkais metu pasiektais susitarimais dėl pačių opiausių problemų sprendimo: vizų kainų, vežimų rūšies nustatymo bei degalų kiekio vilkikuose ribojimo.
„Būkim atviri: daugelyje šalių – ypač rytietiškos kultūros – visos problemos pradeda tirpti, kai jas spręsti turintys viduriniosios grandies valdininkai sulaukia atitinkamų signalų iš aukštesnių instancijų. Liaudiškai sakant, kai turi „stogą“. Šia prasme verslo forumas Stambule buvo itin sėkmingas, nes apie transportininkams dirbti trukdančius dalykus vizito išvakarėse mes detaliai papasakojome Prezidentūros pareigūnams, kuruojantiems ekonomikos klausimus. Todėl po to, kai šie dalykai pateko į Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Turkijos prezidento Racepo Tayyipo Erdogano susitikimo darbotvarkę, tapo aišku, kad viskas pajudės. Galbūt netgi greičiau nei įvyks kitais metais planuojamas atsakomasis Turkijos delegacijos vizitas Lietuvoje. Pakaks atitinkamų institucijų vadovų sprendimų“, – vylėsi A. Kondrusevičius.
Kaip jau cargonews.lt yra užsiminę, gabendami krovinius iš ir į Turkiją mūsų vežėjai susiduria su trimis problemomis. Visų pirma įforminti Turkijos vizą krovininio transporto vairuotojams užtrunka nuo 14 iki 30 dienų, o šios šalies ambasados konsulinio skyriaus darbuotojų paslaugos kainuoja net 150 eurų. Tuo tarpo Turkijos piliečiams metinė viza į Lietuvą (tiksliau, Šengeno erdvę) kainuoja 60 eurų.
„Mes neprašome jokių išskirtinių sąlygų, tik siūlome viską tvarkyti pariteto pagrindais. T. y. kad Turkijos viza kainuotų tiek pat, kiek moka šios šalies žmonės. Be to, vežėjams būtų didelis transportininkų darbo palengvinimas, jei Turkijos vizas būtų galima forminti pasienio postuose“, – pastebėjo A. Kondrusevičius.
„Linavos“ vadovas taip pat akcentavo, kad aukščiausių vadovų lygmenyje buvo atkreiptas dėmesys į dar 1994-aisiais pasiekto Turkijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimo dėl vežimų rūšies nustatymo (dvišalio ir trečiųjų šalių) interpretacijas. Turkai iš mūsų vežėjų, gabenančių nelietuviškus krovinius, reikalaudavo deficitinių trišalių leidimų.
„Tai mažų mažiausiai nelogiška, nes vežėjai viso labo teikia transporto paslaugas ir neturi nieko bendra nei su prekės kilmės, nei pakrovimo ar iškrovimo vietos šalimi. Mes paraginome kolegas atsieti gamybą nuo logistikos ir sulaukėme teigiamo atsakymo. Jie sutinka, kad krovinio pervežimas iš esmės yra mechaninis veiksmas, niekaip nesusijęs su kažką parduodančia ir perkančia pusėmis“, – džiaugėsi A. Kondrusevičius.
Trečias dalykas, apie kurį buvo kalbama – Turkijos pasienyje dirbančių pareigūnų taikomi reikalavimai įleisti į šalį vilkikus, kurių bakuose yra ne daugiau, kaip 550 litrų degalų. Taip saugodami saviškę rinką (dyzelinas Turkijoje yra brangesnis, nei kaimyninėse šalyse) jie pažeidžia jau minėtą tarpvyriausybinį 1994-ųjų susitarimą. „Linavos“ prezidentas patikino, kad šiuo atveju viso labo norima suvienodinti vežėjų darbo sąlygas, o ne gauti kokių nors išlygų.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.