Ostapo Benderio renesansas. Kuo minta sukčiai?
Socialinių mokslų specialistai teigia, kad visais laikais, visose šalyse gyveno ir gyvena maždaug 4-5 proc. žmonių, kurie „darbu“ vadina įvairaus sudėtingumo nusikalstamų veikų schemų kūrimą ir realizavimą. Profesionalūs vagys ieško patiklių, naivių ar neatsargių „klientų“, kuriuos mulkindami sugeba gyventi kaip inkstai taukuose. Nepaisant to, kad juos persekioja teisėsaugos struktūros, o susikompromitavusius veikėjus iš legalaus verslo bando išstumti įvairios profesinės gildijos, aferistai kaip Kaščėjus nemirtingasis sugeba nustebinti „naujais“ nusikaltimais. „Cargonews.lt“ analizuoja, kaip jiems taip pavyksta.
Vagysčių anatomija
Apie Rygoje veikusį Aleksandrą Kiseliovą „Cargonews.lt“ pakankamai išsamiai rašė dar 2010-ųjų vasarą. Transportininkų bendruomenė tuomet viešoje erdvėje sukėlė nemažą triukšmą dalindamasi informacija kokiais metodais veikė šis pseudo verslininkas, kur ir kiek nuostolių padarė. Įsiutę vežėjai teigė, kad didžiosios ekonominės krizės bangai slopstant vėl atsirado galimybės sąžiningai dirbant pakankamai gerai užsidirbti, tačiau A. Kiseliovas net nebandė atsisakyti aferų. Greičiau priešingai – jis tobulino krovinių vagysčių schemas, o jos veikėjų grandinę pynė taip, kad iš tiesų buvo sunku atsekti kurioje vietoje prasidėdavo problemų griūtis.
Sukčius išbandė keletą apgaulės mechanizmų. Redakcijos duomenimis „karjerą“ jis pradėjo liūdnai pagarsėjusioje kompanijoje „Askim“. Supratęs, kad prisirinkus svetimų pinigų galima tiesiog pasekti pasaką apie nepasiteisinusią „verslo riziką“ ir, paskelbus bankrotą, tyliai dingti. Tokius triukus A. Kiseliovas atliko keletą kartų iš kurių bene labiausiai pagarsėjo „sukčių rinkos“ lydere tituluota rygiečio įkurta įmonė „Juma logistic“.
Vėliau aferistas sugalvojo naują būdą kaip užmaskuoti nuo jo reputacijos sklindantį dvoką: A. Kiseliovas parduodavo sukompromituotas savo įmones nieko neįtariantiems verslininkams arba pats nupirkdavo „švarias“ bendroves ir jų vardu regzdavo naujas krovinių ar pinigų dingimo „operacijas“. Faktas, kad tokių rokiruočių metu būdavo galima pakankamai ilgai slapstytis drumstame vandenyje, kol pirmą kartą apmulkinti atsijodavo grūdus nuo pelų ir išsiaiškindavo, kas ką iš tiesų yra iškrėtęs. Per tą laiką A. Kiseliovas suspėdavo net ir paprasčiausiai įsidarbinti kokioje nors transporto firmoje ekspeditoriumi ir pačiu primityviausiu būdu pradingti pavogus pinigus iš įmonės kasos.
Kiseliovo gaujos sugrįžimas
Šį veikėją sučiupus Latvijos policijai, A. Kiseliovas pripažino visus jam pateiktus kaltinimus ir atgailaudamas grąžė rankas, tačiau vos tik gavo progą imtis senojo amato – nesudvejojo nė akimirkos. Jis nieko nelaukdamas kibo į krovinių paiešką su specialiai įmokų gavimui sukurta įmone „Linaks“. Kai tik šis vardas buvo pradėtas sieti su problemomis ir nuostoliais, A. Kiseliovas tuo pačiu adresu užregistravo naują įmonę „Silver trans“. Kadangi tokios procedūros nesudėtingos, sekti visus aferisto naudojamus pavadinimus ir adresus tampa rimtu iššūkiu net profesionaliems teisėsaugininkams. Dar daugiau, panašu, kad A. Kiseliovo idėjomis susižavėjo nemažai pradedančiųjų aferistų, kurie pradėjo veikti analogiškais principais ar – kas galėtų paneigti – bendrininkaudami su savo „mokytoju“.
Apgavysčių schema klasikinė – užsakovas samdo ekspeditorių kompaniją kroviniui vežti. Ekspeditorių kompanija samdo vežėją, kuris nugabena krovinį į nustatytą vietą. Užsakovas atsiskaito su ekspeditoriumi, kuris gavęs išankstinį apmokėjimą, mistiškai dingsta.
Pastaruoju metu akivaizdžiai padidėjus sukčių aktyvumui, transporto pasaulio senbuviais atkreipė dėmesį į keletą naujų dalykų, galinčių suklaidinti krovinių savininkus ir vežėjus.
Savo „darbams“ apgavikai kaip ir anksčiau steigia arba įsigyja „švarias“ įmones, desperatiškai bando prisidengdami svetimų žmonių vardais pasinaudoti „Cargo.LT“ duomenų baze. Kadangi dirbti čia norinčios bendrovės yra atidžiai tikrinamos, aptikus informacijos apie susijusius asmenis, kurie figūruoja kriminalinį atspalvį turinčiose istorijose, durys į biržą užtrenkiamos.
Būtent taip nutiko neseniai nutiko su A. Kiseliovu siejama įmone „Adreco“. Itin prastą reputaciją turinti kompanija lapkričio 3 dieną pakeitė pavadinimą ir tapo „ADB Transport“. Kadangi sukčiai buvo demaskuoti pačiame pradiniame jų veiklos etape, galima tikėtis, kad šįkart jie žalos padaryti nespėjo.
Tačiau labiausiai stebinantis faktas yra tas, kad su A. Kiseliovo gauja siejamos „ADB Transport“ įmonės „komercinius“ pasiūlymus išsiuntinėjo ne kas kitas, o Latvijos vežėjų asociacija „Latvijas Auto“. T. y. ši struktūra pernelyg nesigilindama išplatinamo tokią minėtos bendrovės užklausą:
„Laba diena, gerbiami kolegos!
Reikia 8 mašinų iš Izmiro (Turkija) į Taškentą (Uzbekistanas) !
82 м3/10 tonų
$10000, apmokėjimas 50/50“
Tiesa, „Latvijas Auto“ išplatinto sukčių viliotinio pabaigoje pastebima, kad asociacija neatsako už laiške esančios „informacijos turinį ir pasekmes“, bei siūlo susidomėjusiems kreiptis tiesiai į „ADB Transport“ įmonę.
Abejingumas – dopingas sukčiams
Pačios „Latvijas Auto“ sekretoriato darbuotojos, iš „Cargonews.LT“ išgirdę žinią apie tai, kieno reklamą išplatino, prisipažino buvusios šokiruotos tokio aferistų įžūlumo ir dievagojosi, nenutuokusios su kuo turi reikalų.
„Mes neturime galimybių sekti visus pokyčius ūkinių subjektų registre ir žinoti, kas po kokiu vardu slepiasi. Galime tik apgailestauti, kad nesąžiningumu pagarsėję veikėjai pervadinęs savo įmones į patiklių klientų „medžioklę“ apgaulės būdu įtraukė ir mūsų asociaciją“, – teigė „Latvijas Auto“ sekretorė.
Transporto versle dirbantys sąžiningi žmonės kalbėdami apie šią istoriją naudoja kur kas aštresnius išsireiškimus nei „apgailestauju“. Vežėjų interesus visomis išgalėmis ginti turinti asociacija užsiima tokiais dalykais, kurie galų gale virsta penkiaženkles sumas siekiančiais nuostoliais, sugaištu laiku ir sugadinta nuotaika. Jų teigimu „Latvijas Auto“ akivaizdžiai daro meškos paslaugą ir kenkia savo pačios reputacijai.
Advokatė Reda Aleksynaitė sutikusi „Cargonews.LT“ pakomentuoti dažniausiai naudojamas apgavysčių schemas taip pat buvo linkusi manyti, kad Latvijos vežėjų asociacijos žmonės greičiausiai nieko neįtarė.
„Problema labai paprasta. Iš tiesų visi „ostapo benderio“ tipo „versliukai“ gyvuos tol, kol bus naivių vežėjų. Mano manymu kabėti reiktų ne apie landas teisės aktuose, o mūsų verslininkų mentalitetą. Daugelis vadybininkų ar įmonių vadovų, užkibusių ant aferistų mesto jauko gėdijasi viešai prisipažinti, kad buvo „išdurti“. Kartais nukentėjusieji po panašių „kriminalų“ būna linkę nutylėti į kokią istoriją pateko ir nesiima sukčių persekiojimo. Geriausiu atveju kažkas parašo komentarą vežėjų forume, tačiau akivaizdu, kad norint duoti deramą atsaką nesąžiningiems veikėjams to nepakanka. Realybė esant tokiai situacijai net ir didžiausių įmonių, bei labiausiai patyrę vadybininkai patenka į „pinkles“, – pastebėjo advokatė.
R. Aleksynaitė atkreipė dėmesį ir į nusikaltėlių gebėjimą puikiai pasinaudoti komercinio pobūdžio informacija, kurios pilnas internetas. Solidžią patirtį transporto srityje turinčios teisininkės teigimu, narstant krovinių vagysčių bylas tampa akivaizdu, kad sukčiai „nežaidžia“ ekspromtu, bet kiekvienai aferai ruošiasi tarsi varžyboms.
„Čia būna aišku viskas nuo „starto“ iki „finišo“, su visomis tarpinėmis stotelėmis ir veikėjais. Tokiais atvejais vežėjų naudojamos savisaugos priemonės – priėjimo prie duomenų bazių ribojimas, „juodieji“ sąrašai, komentarai ir perspėjimai forumuose – kaip taisyklė suveikia per vėlai“, – teigė R. Aleksynaitė.
Svarbu ir tai, kad kai kuriais atvejais transporto verslo parazitai per trumpą laiką sugeba „prasukti“ iš tiesų dideles apyvartas, todėl nusprendę partneriams įstatyti „ragus“, ji dingsta su didelėmis sumomis. Turint tokius resursus visada galima pasirūpinti, kad tyrimas užtruktų kiek ilgiau ar kad byla apskritai dėl kokių nors priežasčių būtų nutraukta. Beje, net ir be dirbtinių kliūčių sudėtingesnės (kai prisireikia įvairių ekonominių ar finansinių ekspertizių) tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos po keletą metų.
„Visai neseniai iš policijos gavom pranešimą, kad 2011-aisiais pradėta krovinių vagystės byla keliauja į teismą. T. y. kad rasti įtariamieji ir kad kaltinimai pareikšti berods 13-ai asmenų. Tokie terminai laikomi „normaliais“, – pripažino R. Aleksynaitė.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.