Besikartojančios sankcijos neatbaido nuo darbo su Rusija (II)
Cargonews.lt praėjusią savaitę rašė apie beveik du dešimtmečius su ilgesnėmis ar trumpesnėmis atokvėpio valandėlėmis besikartojančias Rusijos sankcijas ir įvairaus kalibro draudimus. Nepaisant nuolat patiriamų nusotolių, susijusių su minėtais dalykais, ir pakankamai sėkmingo darbo naujose Vakarų šalių rinkose, gamintojai ir vežėjai nuo Rusijos nenusisuka. Verslininkai tikina, kad tai daryti būtų netikslinga…
Praėjusią savaitę cargonews.lt apžvelgė bene du dešimtmečius besitęsiančias sankcijas, nutaikytas į Lietuvos gamintojus, prekybininkus ir vežėjus. Įvykių chronologija rodo, kad sankcijos suintensyvėjo buvusioms Rytų bloko šalims įsiliejus į NATO ir Europos Sąjungos.
Pirmiausiai kentėjo pieno ir mėsos gamintojai – konkrečioms įmonėms buvo uždrausta importuoti pieno arba mėsos produktus. O nuo 2009 m. sankcijos beveik kasmet vienokiu kitokiu būdu palietė ir vežėjus – iš vykstančiųjų į Rusiją pradėta reikalauti papildomų garantijų, atliekama krovinių, kuriuos gabena lietuviški vilkikai, detali patikra.
Nepaisant to, tiek gamintojai, tiek prekybininkai prie sankcijų vienaip ar kitaip prisitaiko.
Intensyvėja darbas kitose rinkose
Rusijos sankcijos veikia ir pačią Rusiją – lėtėja jos ekonomika. Rusijos rubliui drastiškai pingant, šios šalies prekybininkai priversti daugiau mokėti už prekes iš užsienio.
Statistika rodo, kad situacija Rusijoje turi įtakos ir Lietuvos prekybai: jeigu pernai Lietuvos eksportas augo 8,7 proc., tai šiemet per 8 mėn. – jau tik 3 proc. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas tai sieja būtent su problemomis NVS rinkose. Jo teigimu, šiems dalykams įtakos turi ne tik Europos taikomos sankcijos, bet pirmiausia lėtėjanti Rusijos ekonomika.
A. Izgorodinas tikina, kad Lietuvos pramonininkai nesnaudžia ir pakankamai aktyviai dirba ieškodami naujų rinkų – eksporto struktūra akivaizdžiai keičiasi.
„Šiais metais pastebime, kad įmonės diversifikuoja savo eksporto geografiją. Vyksta proveržis – mūsų gamintojai atranda Honkongo, Kinijos rinkas. Eksportas į Honkongą paaugo 20 proc., Kiniją – 11 proc., tačiau problema ta, kad su daug šalių dar neturime suderinę eksporto sertifikatų“, – pasakojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas.
Eksportas į Malaiziją šiais metais padidėjo 64 proc., į naujas rinkas NVS šalyje – 2 proc. Nors eksporto augimas į visas minėtas šalis vyksta nuo labai žemos bazės, tačiau A. Izgorodinas pastebi, kad tai nėra vieno mėnesio augimas.
Lietuviai aktyviau veržiasi ir į Pietryčių Azijos šalis, Tunisą, Maroką, Jungtinius Arabų Emyratus, taip pat ir Šiaurės ir Pietų Ameriką (čia pirmauja Argentina, į kurią eksportas išaugo 6 proc.). Vis labiau domimasi Turkmėnijos, Tadžikistano, Azerbaidžano, Armėnijos rinkomis. A. Izgorodinas pastebi, jog nepaisant per ilgą laiką susiklosčiusių ir didelę reikšmę tebeturinčių prekybinių ryšių, Lietuvos eksporto struktūroje matomi vis ryškesni pokyčiai. „Galime tikėtis eksporto augimo į kitas rinkas ir toliau. Rusijos ekonominės bėdos bus aiškiai jaučiamos. Pabrėžiu, kad pokyčiai eksporto struktūroje yra ilgalaikiai“, – teigė LPK specialistas.
Vis dėlto, ekonomisto nuomone, kad viskas vyktų greičiau, reikėtų ir valstybės aktyvesnės veiklos. „Eksporto diversifikacija – ne tik verslo problema. Verslas moka mokesčius valstybei, todėl reikia verslui ir padėti“, – akcentavo A. Izgorodinas.
Nuo Rusijos visai neatsiribosime
Nors naujų rinkų paieškos įgauna pagreitį, LPK analitikas mano, kad Rusijai vėl atidarius savo rinką, dalis gamintojų grįžtų ten dirbti, nors jau ne tokiais mastais. „Į Rusiją eksportuosim ir toliau – Rusija yra ir bus svarbi prekybos partnerė“, – tikina A. Izgorodinas.
Eksperto teigimu, Lietuvos verslininkai su Rusija dirbs vien dėl šalies geografinės padėties. Be to, šios šalies gyventojai gerai vertina lietuviškas prekes.
„Rusija yra artima Lietuvos kaimynė su dideliu vartojimo potencialu. Taip yra ir kitose pasaulio šalyse – didžiausia dalis eksporto keliauja į kaimynines šalis. Be to, Rusijoje parduodama produkcija su lietuviškais prekės ženklais turi gerą reputaciją (ypač kalbant apie pieno ir mėsos gaminius). Ten verslininkai turi geras pelno maržas ir nepaisant visų geopolitinių dalykų ir rizikos, šios rinkos nepalieka“, – pasakojo A. Izgorodinas.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovui pritaria ir Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos vykdantysis sekretorius Sigitas Žilius.
„Rusijoje turime didžiulį įdirbį: ryšius, klientus, patyrimą, vadybą. Kokia prasmė tos rinkos lengvai atsisakyti? Taip, šiuo metu Rusijos rinka apima sąstingis, yra politinių problemų, bet tai kažkada baigsis. Ir tos kompanijos, kurios išlaikė bent minimalų ryšį, pasikeitus aplinkybėms startuos iš geresnių pozicijų“, – svarstė vežėjų atstovas.
Kitos rinkos – ne visų vežėjų jėgoms
Kalbėdamas apie Lietuvos vežėjus, A. Izgorodinas teigia jau pastebėjęs jų aktyvesnį darbą vežant prekes iš Balkanų šalių, o konkrečiau – Serbijos. Itin didelį proveržį pervežimų rinkoje suteiktų Kinija.
„Vežėjai sako, kad esminis dėmesys turėtų būti skirtas Kinijai. Jei rimtai žiūrėtume į Kiniją, tai ten tikrai yra didelės galimybės, auga vartojimas. Kinija jau tampa priklausoma nuo importo, žmonių pajamos didėja, todėl jie pradeda pirkti ne vien pigias prekes, o mes turime ką pasiūlyti, bet iki šiol neturime su Kinija tarpvalstybinių susitarimų“, – apie trukdžius dirbant su Kinija kalbėjo A. Izgorodinas.
Naujų rinkų paieška daugiau užsiima stambūs ir vidutiniai vežėjai, tuo metu smulkūs vežėjai, dirbantys su Rusija, šiuo metu gvildena išgyvenimo klausimus. „Jei yra viltis, už ją kovoja. Tai pelninga rinka, su didelėm galimybėm ir daliai vežėjų ji liks priimtina“, – Cargonews.lt tikino S. Žilius.
Nors ne vienas stambesnis ir vidutinis vežėjas problemas su Rusija išsprendė išskaidydamas savo veiklą – įsteigdamas antrines įmones Rusijos Federacijoje ir dalį automobilių įregistruodamas ten, S. Žilius mato ir kitą Lietuvos vežėjų problemą, susijusią su naujomis rinkomis.
„Yra kompanijų, kurios susidūrė su situacija, kai nėra kito pasirinkimo. Norint važiuoti į Vakarų Europą vilkikas turi būti ne mažiau „Euro 5“ klasės, tuomet kelių mokesčiai yra gerokai mažesni ir toje rinkoje galima dirbti. Tačiau važiuojančiųjų į Rusiją automobiliai paprastai yra 7-8, o neretai ir 10 bei daugiau metų senumo, t. y. geriausiu atveju atitinka „Euro 4“ standartus. Tokios kompanijos neturi kur dėtis ir ieškos būdų, kaip rasti darbo Rytuose, nes Vakaruose su savo transportu jos yra nekonkurencingos“, – pasakojo S. Žilius. Žinoma, niekas nedraudžia į Vakarus važiuoti ir su žemesnės Euro klasės vilkiku ir ne visur kelių mokesčiai jiems yra žymiai didesni.
Vis dėlto A. Izgorodino manymu, trumpu laikotarpiu didelių pelnų vežėjams naujose pervežimų rinkose tikėtis neverta. „Maržos ir taip mažėja. Vežėjai, gamintojai turi greitai surasti rinkas, o norint tai padaryti būtina siūlyti produkciją ir paslaugas mažesnėmis kainomis. Įsitvirtinus naujose rinkose, galima tikėtis didesnių pelnų. Dar viena būtina sėkmingos veiklos sąlyga – sąlyginai didelė prekybos apimtis“, – nagrinėdamas situaciją teigė Pramoninkų konfederacijos atstovas.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.