Kovai su draudikais vežėjai gaus galingą ginklą?
Dienos šviesą išvydo TP privalomojo civilinės atsakomybės draudimą (TPVCAPDĮ) reglamentuojantis įstatymo projektas, kuriuo siekiama gerokai aiškiau išdėstyti draudikų teises ir pareigas. Tikimasi, kad jis suvaldys ir rinkoje esančias, beje – gerokai aukštesnes nei aplinkinėse šalyje, komercinio transporto draudimo kainas. Minėtą įstatymą inicijavo ir parengė Seimo narys Arvydas Mockus ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ specialistai.
Naujuoju įstatymu siekiama užtikrinti šios rūšies draudimo tarifų skaidrumą, reglamentuoti įmokų pagrindinius elementus bei numatyti draudimo įmokų nustatymo techninius pagrindus ir viešinimo reikalavimus. Siūloma įtvirtinti privalomą išankstinę ginčų dėl įmokų ir jų dydžių nagrinėjimo ne teisme tvarką, sustiprinti Lietuvos Banko vykdomą draudikų priežiūrą draudimo įmokų nustatymo tvarkos srityje.
„Magnusson ir partneriai“ partneris ir advokatas Marius Liatukas sutiko pakomentuoti aktualiausias vežėjams naujoves.
“Žalioji korta”
Minėtas terminas, tarsi keiksmažodis visiems vežėjams, kuomet reikia mokėti už TP privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Jei sunkvežimiui tenka išvažiuoti į užsienį, draudimo kompanijos savo kainomis stebina rinkos dalyvius. Viskas motyvuojama tuo, kad užsienyje yra didesnė rizika patekti į eismo įvykius.
Naujojoje įstatymo redakcijoje yra numatyta, kad Transporto priemonės naudojimas užsienio šalyse negali būti automatiškai siejamas su draudimo rizikos padidėjimu, jeigu tokio padidėjimo nesąlygoja kiti objektyviai nustatomi rizikos veiksniai.
Ar toks traktavimas bus palankus vežėjams? Atsakymas į šį klausimą M. Liatukui nekelia jokių abejonių. Jo nuomone, minėtu pakeitimu yra naikinama neretai pasitaikydavusi praktika, kuomet draudikai vien patį transporto priemonės eksploatavimo faktą užsienio valstybėje, kurioje galioja taip vadinama „žalioji korta“, traktuodavo kaip automatinį draudimo rizikos padidėjimą. Dabar draudimo kompanijoms atsiras pareiga pagrįsti tai objektyviai nustatomomis aplinkybėmis, o ne vien savo subjektyviu vertinimu.
Automatiškai kyla klausimus – kas gi tie „objektyviai nustatomi rizikos veiksniai“? M. Liatukas tiki, kad tai nustatys arba lydimieji poįstatyminiai aktai, arba teismų praktika. Taigi, jeigu draudikas objektyviai pagrįs, kad važinėjimas užsienyje yra „rizikingesnė eksploatacija“ negu Lietuvoje, tik tuomet tai galėtų būti įmokos didinimo pagrindas.
Įmokų apskaičiavimas
Įstatymo pakeitimuose bus reikalaujama nustatyti draudėjams taikomą TPVCAPD įmokų apskaičiavimo tvarką (įskaitant šių įmokų sudedamąsias dalis) siekiant užtikrinti, kad jų dydžiai būtų sąžiningi, proporcingi draudiko prisiimamai rizikai, nepažeistų draudėjo interesų. Draudėjams turėtų būti aišku, kokie dalykai vertinami formuojant draudimo įmoką. Pastaroji nustatoma kiekvienam draudėjui individualiai, draudikui apskaičiavus bazines draudimo įmokas, įvertinus visas kainą didinančias priemokas bei taikomas nuolaidas.
Kol kas mechanizmo, kuris leistų suskaičiuoti įmokos dydį, nėra. Šiuo klausimu, tikėtina, taip pat reiktų laukti patikslinančios nuostatos, kurios galėtų būti įtvirtintos Lietuvos banko tvirtinamose standartinėse draudimo sutarties sąlygose. Iš esmės konkretų įmokos apskaičiavimo mechanizmą ir jo dedamąsias (tiek, kiek nenustato įstatymas) turės nustatyti pats draudikas.
Tačiau įstatymo projektas įtvirtina, jog draudimo įmokų dydžiai ir jų nustatymo pagrindai, draudiko naudojamų techninių bazių duomenis privalės pirma būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus ar aktuaro. Tik gavus teikiamą išvadą bus galima taikyti paskaičiuotus dydžius bei vadovautis jų nustatymo pagrindais.
Nebebus penkiaženklių įmokų?
Nepaisant to, kad Lietuvoje veikiančiame TPVCAPDĮ yra įtvirtinta draudikų pareiga sudaryti draudimo sutartis su draudėjais, pateikusiais reikiamą informaciją, draudikai šios pareigos – ypač krovininio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo atvejais – sugeba išvengti. Jie nustato prisiimamai rizikai neproporcingas ir nesąžiningas draudimo įmokas, kartais siekiančias penkiaženkles sumas, ir vežėjai būna priversti ieškoti sprendimo kitur. Tokia draudikų elgsena iš esmės turėtų būti prilyginama atsisakymui sudaryti draudimo sutartį.
Šiuo metu už tokias gudrybes nėra numatyta jokių sankcijų, tačiau naujojoje įstatymo redakcijoje siūloma, kad kiekvienas draudikas, vykdantis ne gyvybės draudimo veiklą, būtų įpareigotas drausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
M. Liatuku nemano, kad toks reglamentavimas nustatytų draudimo įmokų lubas, tačiau, tikėtina, kad skatintų konkurenciją tarp draudikų, o tai automatiškai turėtų ir skatinti konkuravimą kainų politikų aspektu.
Draudikas, pateikęs neįtikėtiną, vežėjo nuomone, draudimo įmoką, turės ją pagrįsti pagal anksčiau minėtą įstatymo pakeitimo punktą.
Pagrindinis draudikų prievaizdas liks tas pats, bet atsiras alternatyva
Nauja tvarka, naujos taisyklės, naujos ir vežėjų viltys, kad pagaliau nuėjus į draudimo bendrovę nebeteks spėlioti draudimo įmokos, o ją išgirdus griebtis už galvos. Pagrindinis draudikų siaubas arba draugas ir toliau išliks Lietuvos bankas, kuris galės taikyti poveikio priemones draudikams, pažeidusiems šį įstatymą. Itin šiurkščiai pažeidusiems draudimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama iki 100 000 eurų bauda.
Pagal dabar galiojančią tvarką, Lietuvos bankas nagrinėja tik fizinių asmenų ginčus su draudikais. Tad kilus nesutarimams su verslo atstovais, tenka minti teismų slenksčius. Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta įsteigti Draudimo įmokų ginčų komisiją. Jos įsteigimas leistų praplėsti asmenų, galinčių ginčus su draudiku spręsti neteisminiu keliu, ratą. Į šią komisiją galėtų kreiptis ir juridiniai asmenys.
Kitas svarbus aspektas – šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio (neprivalomas) ir teismui neskundžiamas. Tuo tarpu įstatymo projektu įtvirtinus komisijos teisinį institutą, komisijos sprendimai bus privalomi ir įsiteisėję netgi turės vykdomojo dokumento galią, t. y. sprendimo vykdymą bus galima nukreipti antstolio vykdymui.
Vežėjams, ilgai ir visais kanalais, kalbėjusiems apie draudikų savivalę, naujoji tvarka turėtų palengvinti gyvenimą. Numatyti pakeitimai gali tapti itin svarbiu ginklu vežėjų rankose, šiems siekiant sau palankių įmokų. Kol kas tai tik projektas, kuris pradėjo savo kelią į įstatymų knygas ir ar jis taps realybe – sužinosiu bėgant laikui.
Komentarai
Igori, privalomuoju draudimu galima draustis tik transporto priemonių registracijos šalies draudimo bendrovėse. Šį klausimą nereguliuoja nacionalinė teisė. Todėl konkurencija šioje srityje negalima. Bet pagal kitas draudimo rūšis (KASKO, CMR ir kt.) draustis užsienyje galima, mes Linavoje nuo pavasario pradėjome projektą su Estijos draudimo bendrove "Salva". CMR draudimo ir kainos ir sąlygos daug geresnės, nei Lietuvoje. Jei pavyks, tai gal greit turėsime ir privalomąjį draudimą. Tai pajutę, draudimo bendrovės jau ne tokios "kietuolės", šiuo metu rinkos kainos daug palankesnės, nei prieš metus ar du.
Uztenka leisti drausti transporta betkurioje ES draudimo kompanijoje. Bus konkurencija, tada ir kainos kris, ir salygos pageres. Turetu valstybe labiau ginti vartotojus. Atsitikus draudiminiam ivykiui (ne viena straipsni skaiciau) kartais transporto imone turi kovoti del ismoku. Pasirodo blogoj aikstelej stvovejo, nebuvo sargo, neapsviesta, vairuotojo nebuvo ir t.t.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.