Medieną gabenantiems vilkikams galioja ir miško, ir asfalto taisyklės
Keliais važinėjasi ypatinga sunkvežimių rūšis, kurios darbą riboja ne tik bendrosios sunkiasvorio transporto taisyklės, tačiau ir specifiniai, tik šiai vilkikų rūšiai priskiriami apribojimai. Neseniai įstatymu patvirtintas dar vienas tvarkos aprašas, kuris šiuos kelių milžinus padeda po padidinamuoju stiklu. Ypatinga rūšis – tai miškavežiai, kuriems Lietuvos miškuose retai pritrūksta darbo.
Išskirtiniai apribojimai
Spaudoje medienvežiai dažnai apibūdinami, kaip rajoninius kelius gadinantys, daug žalos miškų keliams padarantys automobiliai. Ne veltui šiems vilkikams galioja žymiai didesni apribojimai, įtvirtinti įstatymais ir griežtai prižiūrimi atitinkamų pareigūnų.
Šiai dienai Lietuvoje galioja 40 t svorio riba (kai vienos ašies apkrova neviršija 11,5 t) keliais važiuojantiems sunkvežimiams. Tokia pati leistino svorio norma galioja ir mūsų šalyse kaimynėse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Didesniais leistinais svoriais gali pasidžiaugti tik šiauriečiai (priklausomai nuo ašių skaičiaus Švedijoje – 48/60 t, Norvegijoje – 46/56 t bei Nyderlanduose – 50 t).
Tiesa, kaimynai latviai neseniai palengvino dalią miškavežiams – su specialiais leidimais jų apkrova gali siekti 52 t bendrą svorį.
2012 m. Lietuvos Seimas taip pat pakeitė Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymą, kuriame atsirado pataisa, leidžianti į kelius išvažiuoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė neviršija 48 t. Tačiau realiai vežėjai to daryti dar negali, kadangi nėra parengti įstatymo pataisas lydintieji teisės aktai.
Šio mėnesio pradžioje patvirtintas naujas „Apvaliosios medienos gabenimo aprašas“, o senasis, 2004 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas paskelbtas netekusiu galios.
Pagal naująjį aprašą laikotarpiu, kurio metu egzistuoja ypatingai didelė kelių sugadinimo tikimybė, apie būsimą medienos gabenimą medienos siuntėjai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) turi informuoti savivaldybę. Sprendimas apie tai, ar šiuo metu kaip tik yra toks laikas, kai būtina informuoti atitinkamą instituciją, talpinamas savivaldybės interneto svetainėje, vietinėje spaudoje ir perduodamas Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui. Tai reiškia, kad kaskart prasidėjus lietui ir darganoms, vežėjai turi pasitikrinti, ar apie būsimus darbus nereikia informuoti savo rajono savivaldybės.
Informuoti rajono savivaldą būtina ne vėliau, kaip likus vienai dienai iki numatyto medienos gabenimo.
Ir tai nėra vieninteliai „kalnai“ medienos vežėjams, kuriuos reikia įveikti kiekvieną dieną.
Gerą vairuotoją rasti dar sudėtingiau
Cargonews.lt pakalbino šiame versle jau daugiau nei dešimtmetį besisukantį medienos gamintoją ir transportuotoją. Nors pašnekovas nepanoro būti identifikuotas, tačiau nepašykštėjo pasidalinti patarimais ir per keletą darbo metų sukaupta patirtimi.
Paklausus, kas svarbiausia sėkmingame medienos transportavimo versle, pašnekovas nedvejodamas įvardino vairuotoją. Anot jo, miškavežiai yra specifinis transportas, su kuriuo dirbantis žmogus turi būti ne tik geras vairuotojas, tačiau ir įgudęs hidromanipuliatoriaus operatorius. Maža to, medienvežiai, kitaip nei tolimųjų pervežimų sunkiasvoriai, neturi aiškaus kelionės maršruto (iš taško A į tašką B). Įvažiavęs į mišką vairuotojas nežino, kokiu keliu teks važiuoti, ar kokios kliūtys laukia. Todėl darbuotojas turi būti labai įžvalgus ir apgalvojantis kiekvieną vilkiku atliekamą judesį, o tokį žmogų nelengva rasti.
Tuo tarpu 40 tonų svorio riba – tai ne tik „vežamas oras“, tačiau ir nuostolis mokesčių forma. Techninė miškavežio apžiūra įkainota pagal bendrą tonažą, kurio realiai vežti negalima, kadangi taip pat egzistuoja apribojimai svoriui ir aukščiui. Pats vilkikas sveria apie 20 t, todėl medienos galima pasikrauti vos 20 t (kad bendra sunkvežimio masė neviršytų leistinų 40 t), o egzistuojantis sukrautos medienos aukščio limitas – 1,6 m., kas sumažina leistiną medienos svorio normą iki 18-19 t. Tokia apkrova vargiai siekia pusę vilkiko vežamo krūvio.
Anot pašnekovo, papildomos 8 tonos būtų didelė paspirtis šiam verslui.
Kelius saugo ir iš savanaudiškų paskatų
Naujausias medienos gabenimo aprašas, įteisinęs pareigą dėl būsimų gabenimų tartis su savivaldybe – transportuotojams ne naujiena. Anot verslininko, šia tuo metu dar nerašyta taisykle praktikoje vadovaujamasi jau ne pirmi metai. Pablogėjus oro sąlygoms darbai derinami su savivaldybe, šalia įvažiavimų į miškus pastatomi draudžiamieji ženklai ir darbai stabdomi. Įstatymas tik formaliai tai įteisino.
„Galų gale esant blogoms oro sąlygoms medienos vežėjai suinteresuoti saugoti savo techniką. Važinėjant blogu keliu laužomi brangiai kainuojantys sunkiasvoriai automobiliai, juos dažniau reikia remontuoti. O ir sugadintus kelius po to patiems reikia tvarkyti – o tai tik atneša įmonei nuostolius“, – savanaudiškomis kelių saugojimo priežastimis dalinosi vežėjas.
Tačiau verta prisiminti, jog LR Susisiekimo ministerijos duomenimis dauguma Lietuvos kelių pritaikyti 10 t ašinei apkrovai, o tai reiškia, jog keliams tenka ir taip didesnė (11,5 t) ašinė apkrova, nei buvo numatyta. Toks teisės aktų ir kelių apkrovos neatitikimas susiklostė Lietuvai stojant į ES, kada bendra ašies apkrova buvo padidinta iki minėtos 11,5 t ribos. Tačiau iki 2007 m. tinkamai tam paruošti ir sutvirtinti buvo tik 25 proc. magistralinių ir krašto kelių.
Lietuvos magistralinių kelių eismo intensyvumo skaičiavimais įrodyta, jog sunkiasvorių transporto priemonių žala kelio dangai sudaro 99 proc. visos padaromos žalos (tuo tarpu lengvieji automobiliai atsakingi vos už 1 proc.).
Perkrautų sunkiasvorių transporto priemonių skriauda keliams gali siekti iki 180 mln. litų per metus.
Didžiausia bėda – blogos oro sąlygos
Anot pašnekovo didžiausia bėda medienos gabenime – blogos oro sąlygos. Miškininkus galima palyginti su ūkininkais, kurie gamina produktus. Nors mediena negenda taip greitai, kaip pienas ar mėsa, tačiau jai labai kenkia lietus ir darganos, kurioms užsitęsus darbai sustoja. Miške pagaminami ir prie kelio į specialias aikšteles sukraunami rastai pasikeitus oro sąlygoms ten ir lieka, kol vėl bus galima prie jų privažiuoti. Nerealizuota mediena genda, prastėja jos kokybė ir galiausiai sumažėja prekinė vertė.
Negana to, Lietuvos medienos vežėjai ir gamintojai labai priklausomi nuo užsienio rinkos, ten susiklosčiusios padėties, medienos paklausos. Kadangi daug pjautos medienos išvežama į užsienį, o užsieniečiai vasarą atostogauja, tuo metu darbo tempas taip pat sulėtėja.
Privatūs ne valstybiniai miškininkai ir miško savininkai, anot verslininko, palikti likimo valiai, nes privažiavimas prie miškų didžiojoje dalyje kelių yra labai sudėtingas. Ūkininkams nuo pagrindinių kelių link laukų yra padaryti nuvažiavimai, o tuo tarpu miškas viduryje laukų sunkiai pasiekiamas – jokio keliuko. Pasak pašnekovo, tai žemėtvarkos spraga, padaryta matuojant miškus, kadangi prie bet kokio privataus turto turėtų būti privažiavimas.
Tuo tarpu nuo kitų metų įsigaliojančiam naujam 5 proc. nuo parduotos medienos mokesčiui verslininkas pritaria iš dalies. Jo nuomone, šie pinigai, kurie bus skiriami miško keliams taisyti, tikrai padėtų, tačiau tik tokiu atveju, jeigu liktų toje apylinkėje, kurioje buvo atliekami medžio darbai. Kitu atveju – tai tik dar viena našta šiam verslui.
Ketvirtadalis vis dėlto prasižengia
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atliekamos miškavežių kontrolės metu tikrinami transporto priemonių, vairuotojų ir krovinių dokumentai, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimas, transporto priemonių techninė būklė, sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių bei medienos vežimo reikalavimų laikymasis ir t. t.
VKTI Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Kolendo apgailestauja, jog negali pateikti tikslios statistikos, kaip dažnai pažeidžiami miškavežių teisės aktai, tačiau bendra situacija aiški – prasižengia beveik ketvirtadalis vežėjų.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš pasvertų beveik 5100 transporto priemonių 24 proc. buvo nustatyti ašių apkrovų ir bendrosios masės pažeidimai.
Verta paminėti, jog su naujesne technika dirbantiems vairuotojams lengviau sekti miškavežių svorį, kadangi juose įmontuoti specialūs davikliai, registruojantys ir pateikiantys duomenis apie galinių ašių apkrovą.
Praėjusiais metais avarijų skaičius išaugo pusantro karto
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, praėjusiais metais pusantro karto išaugo specialiosios miško technikos eismo įvykių skaičius. 2013-aisiais užfiksuota daugiau nei 30 tokių įvykių, kurių pasekmės buvo skaudžios (t.y. pusantro karto daugiau, nei 2012 m.). Vasarą tokių įvykių būna mažiau, daugiausiai jų nutinka žiemą bei pavasarį, intensyvių miško kirtimo, medienos vežimo iš miško darbų metu.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad suvaldyti miškavežį yra daug sudėtingiau nei paprastą vilkiką, tokio sunkvežimio stabdymo kelias yra daug ilgesnis ir net jei jis važiuoja nepakrautas, visada yra pavojus, kad jo priekaba dėl kelio nelygumų gali išslysti į priešpriešinę ar gretimą eismo juostą, taip sukeldama pavojų kelyje. Dėl šios priežasties kiti eismo dalyviai turėtų įvertinti situaciją ir elgtis atsakingai, jei kelyje susitinka šį miško sunkiasvorį.
Vidutiniškai už eismo įvykį, kuriame dalyvavo medienvežis, draudimo bendrovė išmoka apie 40-80 tūkst. litų. Didžiausia išmokėta suma 2013 m. siekė 300 tūkst. litų. Taip pat nemažai užregistruota bylų, kurių žalos sudarė 150-200 tūkst. litų.
BTA Ekspertizių skyriaus vadovas teigia, jog įvykių skaičius auga dėl pastebimai didėjančio pačios miško technikos skaičiaus. Anot jo, verslininkai perka naują arba mažai naudotą techniką ir atnaujina turimus miškavežių parkus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.