Lietuvos ekspeditoriai perkando „olandišką riešutėlį“
Ekspeditorius siūlo krovinius, vežėjas juos veža ir kiekvienas atsiriekia savo dalį nuo šio verslo pyrago. Toks yra įprastas šių dviejų verslo partnerių bendradarbiavimas. Tačiau ne visada viskas būna taip paprasta. Su redakcija susisiekę Lietuvos ekspeditoriai pasidalino savo asmenine patirtimi, kurią jiems suteikė olandų vežėjas, nepagrįstai pradėjęs reikalauti papildomų pinigų, nesileidęs į derybas, o galiausiai pralaimėjęs ir teismą bei likęs be nieko.
Viskas prasidėjo nuo to, kai 2011 m. rugsėjo mėnesį „Magnus Logistics“ gavo iš kliento užsakymą nugabenti krovinį į Olandiją. Dviem gabenimams atlikti buvo pasamdytas olandų vežėjas, kuris vežimo metu sulaikė krovinį, reikalaudamas sutartyje nenumatytų sumų už prastovas sumokėjimo.
Iškrovimo vietoje būdamas vežėjas, palaukęs tris valandas, pranešė, kad iškrovimo daugiau laukti neketina ir važiuoja iškrauti krovinį į savo sandėlį, nors jokių sutartinių įsipareigojimų „Magnus Logistics“ nepažeidė.
Vėliau buvo atsiųstas laiškas, kad už tariamą prastovą ir krovinio nugabenimą į sandėlį reikia sumokėti papildomai.
Kita olandų mašina atvažiavo krautis antrojo krovinio po kelių dienų, bet vėl iškilo problemos – atvyko ne ta mašina, kuri buvo nurodyta sutartyje, todėl siuntėjas pranešė, kad galės pakrauti tik sekančią dieną. Olandų vežėjui tai netiko ir jie pareikalavo mokėti 70 proc. frachto vertės sumą už tariamą krovinio nepateikimą. Gabenimo kaina – 700 eurų, todėl pareikalauta sumokėti 490 eurų.
Kolegų patirtis parodė, kad siekiant išvengti konflikto su klientu, geriau sumokėti pinigus vežėjui, o paskui bandyti juos atgauti teisminiu keliu.
Ekspeditoriai taip ir padarė. Iš viso sumokėta 1570 eurų. Būtent tiek, kiek ir prašė olandai.
Teismas palankus Lietuvos įmonei
Po 2 metų, per kuriuos buvo bylinėjamasi ir laukiama antstolių veiksmų rezultato, „Magnus Logistics“ atgavo pinigus. Ekspeditorių atstovai pripažįsta, kad pasitaiko įvairiausių situacijų ir su užsakovais ir su vežėjais. Iki aprašomo atvejo pavykdavo visada kartu išanalizavus situaciją rasti abiems pusėms geriausią sprendimą, tačiau šis atvejis „Magnus Logistics“ praktikoje tikrai buvo išskirtinis.
Ekspeditorius per mėnesį gabena maždaug po 5 tūkst. krovinių , todėl turi patirties tiek vykdydamas savo darbą, tiek spręsdamas problemas, tačiau šis atvejis išmokė dar ir to, kad savo interesus reikia ginti iki galo. Kas keisčiausia, tai olandų vežėjas, gavęs ieškinį, bylinėtis teisme nepanoro – atsiliepimo nepateikė, ir po kurio laiko Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, pilnai tenkindamas „Magnus Logistics“ reikalavimą sugrąžinti permokėtas sumas.
Kokios pamokos išmoktos?
„Magnus Logistics“ atstovai teigia, kad byla laimėta todėl, kad demokratinėse valstybėse teisingumas nustatomas remiantis sutartimi, pasirašyta tarp paslaugos užsakovo ir vykdytojo, tačiau ne viskas buvo „sviestu patepta“. Ekspeditoriai akcentuoja aspektus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos transporto atstovai, jei šiems tektų bylinėtis su užsienio įmonėmis.
Banali tiesa, bet pirmiausiai abiems pusėms reikia atidžiai perskaityti pasirašomas sutartis, o kilus nesusipratimams – sėsti prie derybų stalo. Teisminiai ginčai neduoda didelės naudos nei vienai pusei.
Nemaža problema buvo dokumentų vertimas į olandų kalbą. Tai kainavo papildomai. Nors didžiosios šios paslaugos sumos buvo įtrauktos į ieškinį, tačiau dalį teko susimokėti pačiam ieškovui – papildomus vertimus teko atlikti olandų antstolio reikalavimu jau po teismo sprendimo priėmimo.
„Magnus Logistics“ atstovai pastebi ir antstolių darbo skirtumus Lietuvoje ir Olandijoje. Jiems susidarė įspūdis, kad Olandijos antstoliai gina savo šalies verslą. Buvo sunku ne tik atgauti priteistas pinigų sumas, bet ir gauti elementarią informaciją apie antstolio atliktus veiksmus. Antstolis praktiškai atsisakė vykdyti įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad neva skolininkas su juo nesutinka. Teko kreiptis net į Olandijos antstolių rūmus, ir tik po antstolių rūmų darbuotojos skambučio antstoliui pinigai buvo atgauti.
Lietuvos antstoliai šiuo atveju yra gerokai aktyvesni. Esant teismo sprendimui, jie „be žodžių“ išieško reikiamą sumą.
Bet kuriuo atveju, rezultatas pasiektas – be pagrindo sulaikiusiam krovinį olandų vežėjui sumokėti pinigai atgauti.
Komentarai
Šaunuoliai! Visi mes teisiškai lygiaverčiai ES nariai!
Idomu is kurios i kuria sali vykde pervezima tie tikrieji ar netikrieji olandai??:)itariu kad netikri olandai...
tai puiku , tegu neriecia nosies tie uzsienieciai !!!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.