Sudegusiame kelte verda mūšis

 

Sklandančias sąmokslo teorijas apie bendrovės DFDS LISCO bandymą trukdyti tirti kelto „LISCO Gloria“ gaisro priežastis bei mėginimą išsisukti nuo kompensacijų vežėjams mokėjimo dar pakurstė uostamiesčio prokurorei mestas kaltinimas šališkumu.

„Vakarų ekspresas“ išsiaiškino, kad tuo buvo apkaltinta nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų priėmusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Prialgauskienė. Bendrovė šį savo poelgį aiškina paprastai – į ikiteisminio tyrimo grupę buvo įtrauktas suinteresuotas asmuo.

„Pažeistos teisės“

„Vakarų ekspresui“ paklausus, kokios priežastys nulėmė nepasitikėjimą prokurore, DFDS LISCO atstovai aiškino, kad, remdamiesi oficialiais dokumentais, gautais iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, jie atkreipė dėmesį į tai, kad nuo pat pradžių į ikiteisminio tyrimo grupę buvo įtrauktas laivų konstrukcijų specialistas Oliveris Rautenbergas.

„Remiantis informacija, gauta iš Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA, O. Rautenbergas yra samdytas šios asociacijos ir autovežėjų atstovų bei vykdo jų nurodymus, ir, dalyvaudamas pirminėje apžiūroje, teikė paaiškinimus ir paklausimus, stebėjo fiksuojamus bei renkamus įrodymus, gavo visą pirminę ikiteisminio tyrimo informaciją bei turėjo visas galimybes nukreipti pareigūnų dėmesį į tas aplinkybes, kurios yra naudingos jo atstovaujamai suinteresuotai pusei“, – aiškino DFDS LISCO Juridinio skyriaus vadovas Martynas Jonkus.

Jis akcentavo, kad pagal baudžiamojo proceso esmę pirminės įvykio vietos apžiūros metu yra surenkami patys svarbiausi duomenys bei informacija, kurie vėliau naudojami viso tyrimo metu.

„Deja, DFDS LISCO nebuvo informuota, kad, be oficialių teisėsaugos institucijų pareigūnų, į įvykio vietą pateks šališkas specialistas, vykdantis suinteresuotų asmenų nurodymus. O. Rautenbergas, atstovaujančio suinteresuotiems asmenims, įtraukimas į ikiteisminio tyrimo grupę bei prokurorės K. Prialgauskienės tam sudarytos sąlygos, DFDS LISCO nuomone, šiurkščiai pamina teisinės valstybės principus bei tiesiogiai pažeidžia DFDS LISCO bei kitų, nukentėjusiųjų per gaisrą kelte „LISCO Gloria“, asmenų teisę į nepriklausomą tyrimą. Suprantame, kad tokio lygio jūrinės avarijos tyrimas Lietuvoje atliekamas pirmą kartą. DFDS LISCO tiki, kad, nepaisant tyrimo metu padarytų klaidų, ateityje toliau tęsiamas tyrimas bus nešališkas ir objektyvus“, – situaciją komentavo M. Jonkus.

Sąmoningas puolimas?

Šiuo metu apdegęs keltas Danijos Odensės uoste jau yra visiškai iškrautas ir kompanija laukia žinių iš įvairių laivų statyklų, kiek kainuotų jį atstatyti. Gavus šiuos duomenis bus sprendžiamas tolesnis jo likimas – ar atstatyti apskritai verta.

Pagrindinius duomenis tyrėjai jau susirinko ir šiuo metu su jais dirba.

Tuo tarpu viešojoje erdvėje jau gana garsiai kalbama apie tai, kad esą aišku, jog gaisras kelte kilo dėl kabelio, prie kurio buvo prijungtas šaldytuvas su vištiena, taip pat apie tai, kad priešgaisrinė sistema neva iš karto nesuveikė ir pan.

Anot DFDS LISCO rinkodaros vadovo Vaido Klumbio, DFDS LISCO yra nesuprantama, kodėl viešojoje erdvėje yra pateikiama neskelbtina – kaip galima manyti – informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos.

„Gaisro priežasties tyrimus atlieka Vokietijos jūrų avarijų tyrimo institucija BSU kartu su Lietuvos saugios laivybos administracija, savo tyrimą taip pat atlieka ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra. Šios institucijos bendrovei nepateikia jokių gaisro priežasties versijų, todėl oficialiai nepatvirtintų versijų eskalavimas mums kelia labai rimtą susirūpinimą. DFDS LISCO yra garbinga kompanija ir nesivadovauja spėliojimais, „slaptomis informacijomis“, šališkais kai kurių suinteresuotų asmenų komentarais ir prielaidomis“, – teigia V. Klumbys.

Anot jo, bendrovė nori ir tikisi, kad tyrimus atliekančios institucijos bei jų išvados bus objektyvios, nepriklausomos ir jose bus atsakyta į visus su gaisro priežastimi bei aplinkybėmis susijusius klausimus

Kompanijos atstovų manymu, spaudoje pasirodę teiginiai, jog „ikiteisminio tyrimo duomenys byloja, kad vandens siurbliai įsijungė tik iš antro karto; gaisras nebuvo pradėtas operatyviai gesinti“, verčia galvoti, kad prieš DFDS LISCO yra atliekamas sąmoningas puolimas nutekinant ikiteisminio tyrimo duomenis.

„DFDS LISCO nori, kad gaisro priežasčių tyrimas būtų atliekamas sąžiningai, kiek įmanoma greičiau ir iki galo. Mes negalime daryti įtakos šių tyrimų eigai“, – tikina V. Klumbys.

Dokumentai sudegė

Anot DFDS LISCO atstovų, bendrovė deda visas pastangas, kad operatyviai būtų pateikta visa tyrėjams reikalinga informacija ir dokumentai.

„Pažymėtina, kad kai kurie dokumentai pagal nustatytą tvarką turi būti laikomi laivuose, todėl „LISCO Gloria“ gaisro metu jie buvo prarasti – paprasčiausiai sudegė. Informacija, kuri retkarčiais patenka į žiniasklaidą, kad bandoma trukdyti tyrimui ar nuslėpti tyrimui svarbią medžiagą, visiškai neatitinka realybės“, – sakė V. Klumbys.

Anot jo, DFDS LISCO per gaisrą taip pat, kaip ir visi krovinio vežėjai ar savininkai, patyrė didelius nuostolius ir labai gerai supranta visų suinteresuotų pusių norą kuo greičiau išsiaiškinti galimą nuostolių kompensavimą. Tačiau apie tai kalbėti dar esą anksti – tiek DFDS LISCO, tiek ir vežėjai privalės sulaukti, kol bus nustatytos visos gaisro priežastys ir aplinkybės.

„Kita vertus, bendrovė puikiai supranta ir kai kurių savo turtą neapsidraudusių klientų nepasitenkinimą, tačiau negali pateisinti įmonei metamų išankstinių kaltinimų. Mes nuolat rekomendavome ir rekomenduojame klientams drausti savo turtą“, – teigė V. Klumbys.

Atsiimti – garantavus įmoką

V. Klumbys atsakė ir į vežėjams, kurių turtas plaukė lemtinguoju „LISCO Gloria“ reisu, rūpimą klausimą, t. y. kodėl jiems negrąžinamas išlikęs krovinys ir transportas.

„Su „LISCO Gloria“ gelbėjimu bei kitos su tuo susijusios išlaidos, atsižvelgiant į Jorko-Antverpeno taisyklėse aprašytus bendrosios avarijos požymius, yra pripažįstamos kaip bendrosios avarijos išlaidos. „LISCO Gloria“ ir jame išlikusio turto gelbėjimo metu buvo patirtos tikrai nemažos gelbėjimo ir kitos išlaidos, o jų skirstymo tarp bendrosios avarijos dalyvių tvarka aprašyta minėtose taisyklėse.

Jose sakoma, kad bendrosios avarijos dalyviams priklausančio išlikusio turto įvertinimą ir bendrosios avarijos dalyvių įnašus paskirsto specialių žinių ir patirties turintys asmenys, vadinami dispašeriais. Bendrosios avarijos įmokas privalo sumokėti tiek DFDS LISCO, tiek krovinių savininkai proporcingai pagal likusią išgelbėto turto vertę. Išlikusį krovinį vežėjų kompanijos ar krovinio savininkai gali atsiimti pateikę bendrosios avarijos garantiją ir piniginio užstato arba draudimo bendrovės ar banko garantiją, užtikrinančią, jog bendrosios avarijos įmoka bus sumokėta“, – aiškino DFDS LISCO atstovas.

DFDS LISCO duomenimis, 80 proc. keleivių jau yra sumokėtos kompensacijos už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Bendrovė tikisi, kad iki Naujųjų metų kompensacijas pavyks išmokėti ir likusiems keleiviams. Bendra kompensacijų suma dar tikslinama.

Gytis Vincevičius, asociacijos „Linava“ atstovas spaudai, teigia, kad nepriklausomas ekspertas tiriant nelaimės yra įprasta praktika.

„Nebaigtų bylų mes negalime komentuoti, tai nėra mūsų prerogatyva, tačiau galime išsakyti poziciją dėl eksperto, kurį DFDS LISCO pristato kaip „Linavos“. Tai yra nepriklausomas ekspertas ir jo išvados galioja bei yra pripažįstamos bet kokiame teisme ar teisiniame procese. Giname ir ginsime Lietuvos vežėjų interesus, o teisinių priemonių paletė yra plati. Jeigu kas nors mano, kad nepriklausomas ekspertas gali pakenkti tyrimui, mes negalime komentuoti… Tegul tai paaiškina teisininkai.

Bet koks bandymas menkinti nepriklausomo eksperto vardą neturėtų būti Lietuvos verslo interesas – nei vežėjų, nei DFDS LISCO. Jeigu siekiama skaidraus tyrimo, tokio eksperto buvimas laive negalėtų būti kvestionuojamas. DFDS LISCO buvo išsiųstas prašymas dėl nepriklausomo eksperto dalyvavimo tyrime, taigi apie tai jiems tikrai buvo žinoma. Kodėl imta abejoti po tiek laiko? Be to, nepriklausomas ekspertas lygiai taip pat gali prašyti vykdyti tyrimą ir vienas. Tiems, kas kvestionuoja nepriklausomų ekspertų dalyvavimą tiriant nelaimes, siūlome pasižiūrėti į pasaulinę praktiką – tai yra normalu“, – teigė G. Vincevičius.