Krovinių pervežimo ypatumai Amerikoje
Kiekvienos valstybės logistikos sektorius turi savo ypatumus ir nerašytas taisykles. Kuo gi išskirtinė yra Amerikos logistika ir kaip atrodo šio krašto logistikos įmonių veikla iš arti?
Platūs keliai, milžiniški sunkvežimiai, pigi alyva, peizažai už vilkikų langų – tai gražioji Amerikos logistikos pusė, o automobilių gedimų, griežtų pristatymo terminų, didelių temperatūros svyravimų skirtingose valstijose, laiko juostų – logistikos sektoriaus atstovai nevadina problemomis. Tai jų kasdienybė.
Pagrindiniai sunkumai prasideda susidūrus su brokeriais, faktoringu ir apgaule.
Transporto brokeris Amerikoje. Kaip juo tapti?
Įmonės darbas prasideda tada, kai krovinį reikia pristatyti iš taško A į tašką B. Tai padaryti yra du pasirinkimai: naudotis paieškos sistemos paslaugomis (sistema panaši į www.cargo.lt) arba kreiptis į brokerį. Dažniausiai Amerikos kompanijos naudojasi brokerių paslaugomis.
Norėdamas tapti krovinių pervežimo brokeriu, asmuo turi baigti specialius kursus, išlaikyti egzaminą, gauti licenciją ir sumokėti 10 000 JAV dolerių užstatą. Užstatas mokamas tam, kad vežėjas galėtų susigrąžinti savo pinigus, jei transporto brokeris Amerikoje nesumokėtų už pervežimo paslaugas. Didžiausios brokerių kompanijos moka iki 100 000 JAV dolerių užstatą.
Brokerio darbas prasideda gavus užsakymą. Ne pirmus metus dirbantis transporto brokeris gavęs krovinį, pirmiausiai, jį pasiūlo pažįstamiems vežėjams. Tuo metu naujokai dar neturi pastovių kontaktų, todėl nesusitarę su vežėjų kompanija, informaciją apie krovinį deda į paieškos sistemą.
Kaip vykstas krovinių priėmimas?
Pirmiausiai, transporto brokeris susisiekia su dispečeriu, kuriam pasiūlo krovinį ir aptaria svarbiausius aspektus: kainą, svorį, kubatūrą, pristatymo terminus. Susitarus dėl krovinio, dispečeriui išsiunčiami dokumentai, kuriuos pasirašęs jis persiunčia atgal. Jei tai pirmas užsakymas, brokeris ir dispečeris apsikeičia įmonės registracijos numeriais (MC), draudimo polisų numeriais, kontaktais ir charakteristikomis. Po pirmojo krovinio, vėliau papildomų dokumentų nebereikia.
Gavęs visą informaciją apie vežėją, brokeris privalo atidžiai patikrinti vežėjo reputaciją. Draudimo bendrovėje tikrinamas polisas, teiraujamasi rašytinių charakteristikų apie darbo patirtį su konkrečia vežėjų įmone.
Tuo metu vežėjas taip pat tikrina gautą informaciją – „MC“ numerį faktoringo įmonių reitinge. Jei vežėjas dirba ne su faktoringo įmone, jis vis tiek domisi reitingu.
Kiekviena įmonė turi savo partnerių patikimumo sąrašą, į kurį atsižvelgia vežėjas, tačiau net aukščiausia vieta reitinge negarantuoja aukščiausios kokybės paslaugų. Gerai reitinguojamas transporto brokeris Amerikoje, gali bet kuriuo metu pasirašyti daug užsakymų, padalinti juos tarp vežėjų ir dingti, pasisavinęs visus pinigus. Užstatas padengs tik mažiausią nuostolių dalį.
Toks sukčiavimas – gana populiarus Amerikos rinkoje. Vidutiniškai 1 iš 200 užsakymų vežėjui bus nuostolingas.
Priėmęs užsakymą dispečeris skambiną į sandėlį, kuriame vyksta pakrovimas, ir perduoda sandėlio darbuotojams atvyksiančio vilkiko kėbulo numerį, vairuotojo duomenis, patvirtina pakrovimo laiką ir brokerio kontaktus. Dispečeris, siekdamas kontroliuoti procesą, vairuotojų telefono numerių neatskleidžia. Nors transporto brokeris reikalauja, kad vairuotojai skambintų jam kiekvieną reiso dieną, tačiau ne visi vairuotojai gerai kalba angliškai. Kilus problemai jos sprendimas vyksta per dispečerį.
Vairuotojo atsakomybė
Krovinį pristatantis vairuotojas neatsakingas už krovinio pakrovimą ir iškrovimą. Jis privalo įsitikinti, kad krovinys tvarkingai pritvirtintas. Gavęs dokumentus jis patikrina krovinio kubatūrą, o dispečeris tuomet galvoja, ar į priekabą tilps dar vienas krovinys. Krovinių konsolidavimas labai populiarus lietuvių ir rusų įmonių, nors Amerikos rinkoje tai ne visada legalu.
Pakrovęs automobilį vairuotojas (jei tai individuali įmonė) arba dispečeris (jei tai didelė kompanija) gali pareikalauti iš brokerio pinigų degalams. Avanso, iš anksto nustatoma sutartyje, suma gali siekti 50 proc. (dažniausiai 30-50 proc. priklausomai nuo brokerio). Už šią paslaugą, kuria įprastai naudojasi smulkios arba individualios įmonės, brokeriui tenka sumokėti 3 proc. nuo avanso sumos.
Darbo ir poilsio rėžimas
Amerikoje vairuotojas be pertraukų gali vairuoti 11 valandų. Trys valandos skiriamos pakrovimui/iškrovimui, o likęs laikas – miegui. Visa informacija registruojama specialiame blanke (angl. – „log-book“). Ne naujiena, kad vairuotojai vairuoja ilgiau nei turėtų ir klastoja kompiuterio informaciją, tačiau jeigu policininkai tai išsiaiškina – jis gauna baudą, kuri pablogins jo įmonės reitingą.
Policininkai Amerikoje dirba tiksliai ir sklandžiai, todėl vilkikas gali būti sustabdytas bet kurioje vietoje, bet kuriuo paros metu. Jie nieko nėra girdėję apie kyšius, todėl įmonių reitingas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo tautybės: jis amerikietis, rusas, uzbekas, lenkas ar lietuvis…
Faktoringas
Nenorėdami 1-2 mėnesius laukti savo pinigų iš brokerio, vežėjai dažniausiai kreipiasi į faktoringo įmones. Jos būna dviejų rūšių:
1. Vienos kompanijos siūlo mažas palūkanas (nuo 0,59 proc.), ir jei transporto brokeris Amerikoje laiku nesumoka, reikalauja savo pinigų iš vežėjo;
2. Kitos – už pakankamai dideles palūkanas (3-4 proc.) prisiima visą riziką ir, jei brokeris yra nemokus, patiria didelius nuostolius.
Faktoringo palūkanos priklauso nuo vežėjo įmonės dydžio, automobilių kiekio ir pervežimo įkainių.
Susiję straipsniai:
Komentarai
Galiu pridurti, kad Amerikoje brokeriai taip pat reikalauja iš kliento procentų už rastą transportą. Ir mažina pervežimo kainą. Reiškia pasipelno ir iš kliento, ir iš vežėjo.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.