Teismų praktika rodo: sulaikei krovinį – už jo saugojimą mokėkis pats
Krovinio sulaikymo tema aktuali visiems, kurie bent kartą laiku neatgavo savo krovinio, arba nesulaukė sąskaitos papilnėjimo už atliktą darbą. Cargonews.lt su teisininko pagalba taip pat jau nagrinėjo šios procedūros teisėtumo (teisingumo) ir panaudojimo klausimą. Nelengvi teisiniai ginčai sufleruoja būtinybę krovinio sulaikymo atvejus detaliai išnagrinėti svarbiausiame transportininkų dokumente – CMR konvencijoje. Tačiau, kol vežėjų dalios nepalengvino tokios pataisos, panagrinėkime, kas vyksta teismo salėse. Kada vežėjo savigyna pateisinama, o kada krovinio sulaikymas pripažįstamas neteisėtu?
Lazda su dviem galais
Nors teismų praktikoje dažnai minima, jog vežėjai turi teisę sulaikyti krovinį ir reikalauti, kad su jais būtų atsiskaityta, tuo pat metu visada nurodomos būtinos aplinkybės, suteikiančios šiam veiksmui teisėtą pagrindą. Kai siuntėjas neatsiskaito su vežėju už krovinio pervežimą, siuntinio sulaikymas yra legalus ir palankiai teismo vertinamas vežėjo savigynos būdas.
Tačiau yra pavyzdžių, kai tokie vežėjo veiksmai pripažįstami, kaip neapgalvoti ir pridarę nuostolių krovinio siuntėjui ar gavėjui. Panagrinėkime porą realių, viešai prieinamų teismo sprendimų.
Pirmuoju atveju, vežėjas, sulaikęs krovinį, pats kreipėsi į teismą, kad jam būtų atlyginti nuostoliai už pervežimą. Tačiau teismas nustatė, kad dalis nuostolių, kurių atlyginimo reikalavo vežėjas, nebuvo pagrįsti (pats vežėjas buvo už juos atsakingas) ir jam buvo sugrąžintas tik užmokestis už pervežimą. Negana to, siuntėjas apkaltino jo krovinį gabenusią įmonę neteisėtu krovinio sulaikymu ir pareikalavo atlyginti žalą, kurią sukėlė netesybos (krovinį vežėjas vėlavo pristatyti 84 paras). CMR konvencijoje krovinio sulaikymas, kaip daiktinės teisės institutas, nenumatytas, todėl naudojimasis šia vežėjo gynybos forma reglamentuojamas atitinkamais Civilinio Kodekso straipsniais. Šiuose straipsniuose numatyta, kad vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius, kol nebus sumokėtas jam priklausantis užmokestis, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustatę kitaip. Taip pat nurodoma, kad įstatymai arba sutartis nustato ribotą atsakomybę už padarytus nuostolius. Minėtuoju teisminiu atveju vežėjas su siuntėju sutartyje buvo nurodę netesybas už pavėluotą krovinio pristatymą. Šioje vietoje vėl grįžtama prie CMR konvencijos taikymo, kurioje rašoma, jog pavėlavus pristatyti krovinį, kompensuojami tik dėl pavėlavimo patirti nuostoliai, kurie negali būti didesni už krovinio vežimą.
Teismas neapkaltino vežėjo neteisėtu krovinio sulaikymu ir ieškinį patenkino iš dalies (įmonei buvo priteistas apmokėjimas už krovinio pervežimą – 8770,11 Lt), tačiau jis daugiau pralošė, negu laimėjo naudodamas tokį savigynos būdą. Krovinio sulaikymas pačiam vežėjui kainavo apie 10 000 litų – krovinio saugojimas ir transportavimas bei siuntėjo patirtų nuostolių dėl pavėlavimo pristatyti prekes atlyginimas. Nepamirškime papildomų išlaidų advokatams ir kitoms su teismu susijusioms procedūroms padengti.
Neteisėtas krovinio sulaikymas
Antrame pavyzdyje iš teismų praktikos į teisėtvarką vėl kreipėsi pats vežėjas, reikalaudamas, kad jam būtų atlyginti nuostoliai už kliento krovinių transportavimą – 20 222,62 Lt. Didelė dalis nuostolių susidarę dėl krovinių sandėliavimo bei konteinerių nuomos, todėl reikalaujama atlyginti dar ir papildomą 18 903,53 Lt skolą.
Siuntėjas sutiko užmokėti už krovinių pervežimą, tačiau, kaip ir pirmojoje byloje, nesutiko atlyginti už sandėliavimą bei konteinerių nuomą, kadangi krovinius ieškovas buvo priverstinai sulaikęs, atsakovas dėl to kreipėsi i teisėsaugos institucijas ir su policijos pareigūnų pagalba juos atgavo. Kaip ir pirmuoju atveju, siuntėjas nesutinka atlyginti vežėjo patirtų nuostolių, kai šis buvo sulaikęs krovinį. Išvada paprasta – neatsiklausęs sustabdei transportavimo darbus – susimokėk visas išlaidas pats. Maža to – apmokėk kliento per tave patirtus nuostolius, kuriuos atnešė laiku neparduotos prekės.
Teismas nusprendė, kad krovinio sulaikymas buvo atliktas neteisėtai, kadangi vežėjas iš siuntėjo per anksti pareikalavo užmokesčio už atliktą darbą. Klientas turėjęs atlikti apmokėjimą per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, o vežėjas neišlaukęs viso laikotarpio sulaikė krovinį ir pradėjo skaičiuoti baudas ir delspinigius. Teismas nusprendė, kad siuntėjas neturi apmokėti nuostolių, susijusių su krovinio sulaikymu ir vežėjo prašymą atmetė. Negana to, krovinį gabenusi įmonė turėjo iš dalies apmokėti savo kliento patirtus nuostolius, dėl to, kad prekės nebuvo laiku pristatytos jų pirkėjui.
Šiame siuntėjo ir vežėjo ginče taip pat labiau nukentėjo krovinį sulaikiusi pusė. Nors jai buvo grąžinta skola už krovinio transportavimą (20 222,62 Lt su palūkanomis), tačiau neatlyginti nuostoliai, patirti sulaikius krovinį (dar beveik 20 000 Lt), bei priteista dalis siuntėjo patirtų nuostolių (apie 15 000 Lt).
Bendradarbiavimo svarba
Pastarojoje byloje dėl krovinio ir apmokėjimų besipešančioms pusėms teisme buvo priminta, kas tai yra bendradarbiavimas. Pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti (C K 6. 200 straipsnis), tai reiškia, kad šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutarties teises ir vykdyti sutarties pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas.
Siuntėjas nagrinėtuoju atveju patyrė nemažus piniginius nuostolius, kadangi sulaikius krovinį, pirkėjas, turėjęs įsigyti vėluojančias prekes, jų atsisakė. Nors klientas puolė kaltinti vežėją, o šis savo ruožtu – siuntėją, teismas nuostolių atlyginimą paskyrė abiem. Gera pamoka verslo pasauliui – visų pirma stengtis padėti vienas kitam, ir tik kai tikrai nesiseka belstis į valdiškų instancijų dūris.
Net ir teismas pabrėžia, kad verslo partneriai, vykdydami iš sutarties kylančias prievoles, visų pirma turi būti pakankamai atidus, rūpestingi ir bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Bylose, kuriose vežėjai ieško teisybės ir užmokesčio už atliktą darbą, dažnai kartojasi tokios frazės kaip: teisingumo, sąžiningumo, protingumo principas, protingas terminas, derybos ir t. t. Jos tampa argumentais prieš nesąžiningai besielgiantį verslo partnerį.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.