Naujas nutarimas leis vairuotojams sutaupyti

Bumper scuff

Svetimą automobilį apibraižęs asmuo turės galimybę išvengti baudos, net jeigu neradęs savininko bus priverstas išsikviesti policiją, kuri jam surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Vilniaus apygardos teismas neskundžiamu nutarimu išaiškino, kad sąžiningas pažeidėjas, neradęs apgadinto automobilio savininko ir neturėdamas galimybės be policijos susitarti su nukentėjusiuoju (surašyti įvykio deklaracijos), nebūtinai turi būti iš karto baudžiamas administracine tvarka.

Pasak teismo, pažeidėjas turi turėti galimybę susitarti su nukentėjusiuoju vėliau, nes, priešingu atveju, nukentėjusiojo neradęs kaltasis asmuo atsiduria blogesnėje padėtyje nei tas, kuris rado apgadintos transporto priemonės savininką ir susitarė su juo be policijos įsikišimo.

„Tokiu atveju, administracinės atsakomybės taikymą kalto asmens atžvilgiu, pastarajam net visiškai pripažįstant savo kaltę ir sutinkant su policijos pareigūnų nubraižyta įvykio schema, nulemia vien tik nukentėjusiojo asmens nebuvimas eismo įvykio vietoje ir kalto asmens pilietinės pareigos paklusti galiojančių teisės aktų nustatytai tvarkai sąžiningas vykdymas“, – sakoma Vilniaus apygardos teismo nutarime.

Savininko ieškojo valandą

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Artūro Pažarskio ir Lauretos Ulbienės, nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubausto piliečio Jono U. apeliacinį skundą.

Vyras administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 2013 m. birželio 25 d., nes gyvenamojo namo vidiniame kieme vakare atbulas atsitrenkė į stovintį „Volkswagen Golf“ ir nežymiai įlenkė galinį buferį. Kliudyto automobilio savininko vietoje nebuvo, apie valandą trukusios jo paieškos buvo nesėkmingos, todėl pažeidėjas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją.

Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, patikrino dokumentus, surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir nubaudė Joną 100 litų bauda.

Tačiau vyras nesutiko su tokiu sprendimu ir apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jono nuomone, tuo atveju, jeigu apgadintos transporto priemonės savininkas būtų buvęs įvykio vietoje, pažeidėjas ir nukentėjusysis būtų galėję susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir administracinė atsakomybė jam nebūtų taikoma.

Vyriškis mano, kad jis nepagrįstai atsidūrė blogesnėje padėtyje dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – tai yra nukentėjusiojo buvimo arba nebuvimo įvykio vietoje – nors pats elgėsi pilietiškai, nepasišalino iš įvykio vietos, dėjo pastangas surasti nubraižyto automobilio savininką ir neturėjo minčių išvengti atsakomybės.

Kaip žinoma, Lietuvoje automobilių savininkai privalo apdrausti savo transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu, todėl kai eismo įvykio metu apgadinama transporto priemonė, pažeidėjo draudimo bendrovė apmoka nukentėjusiojo automobilio remontą.

Jono manymu, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra prieštaringas, nes apgadinto automobilio savininko neradęs pažeidėjas, iškvietęs policiją, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o tais atvejais, kai apibraižytos mašinos savininkas yra vietoje, taikomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Maža to, antruoju atveju administracinė atsakomybė nekyla.

„Teisiškai nelogiška, kai eismo įvykis (konkrečiai susidūrimas su stovinčia transporto priemone namo kieme) sukelia skirtingas teisines pasekmes dėl nuo kalto asmens nepriklausančių aplinkybių, konkrečiai – nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar ne“, – Jono argumentai aprašomi Vilniaus apygardos teismo nutarime.

Pirmos instancijos teismas skundą atmetė

Pirmos instancijos Vilniaus miesto apylinkės teismas Jono skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad vyras vis tik pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kuriuo kitam asmeniui padarė turtinę žalą. Teismo nuomone, atsakomybė Jonui kilo ne dėl to, kad apgadinto automobilio savininko nebuvo namuose, o dėl jo paties veiksmų – tai yra neatsargaus vairavimo.

Tačiau aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos – teismas su Jono nuomone sutiko, nes „situacijos, kai eismo įvykis, konkrečiai – susidūrimas su stovinčia transporto priemone namo kieme – sukelia skirtingas teisines pasekmes (…) pažeidimą padariusiam asmeniui dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, t. y. nukentėjusiojo asmens buvimo netoliese, ar nebuvimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą“.

Teismas pabrėžė, kad įstatymuose nenumatyta, jog į įvykio vietą iškviesti policininkai privalo būtinai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokia pareiga kyla tik iš Generalinio komisaro įsakymo. Be to, teismo nuomone, net ir protokolo surašymas nebūtinai turi reikšti asmens nubaudimą.

Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Jonas iš tiesų padarė pažeidimą, o policijos patruliai pagrįstai surašė pažeidimo protokolą, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš vyriškio buvo atimta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju, nes pastarojo nuomonės tiesiog nebuvo paklausta.

„Tokiu atveju, administracinės atsakomybės taikymą kalto asmens atžvilgiu, pastarajam net visiškai pripažįstant savo kaltę ir sutinkant su policijos pareigūnų nubraižyta įvykio schema, nulemia vien tik nukentėjusiojo asmens nebuvimas eismo įvykio vietoje ir kalto asmens pilietinės pareigos paklusti galiojančių teisės aktų nustatytai tvarkai sąžiningas vykdymas“, – sakoma teismo nutarime.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai aiškino įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą, todėl neskundžiamu sprendimu nurodė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Jono atžvilgiu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Teisinė informacija

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 118
0