Sugadinęs krovinį vežėjas nebenorėjo pripažinti, kad buvo sudaręs vežimo sutartį
Redakciją pasiekė skaitytojų laiškas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama vežėjo ir užsakovo ginče dėl nuostolių už krovinio sugadinimą atlyginimo.
Istorija prasidėjo dar 2009 m., kai užsakovas (UAB „Kauno Daisotra“) faksu nusiuntė užsakymą vežėjui (UAB „Vilniaus kranų transportas“) krovinio gabenimui iš Italijos į Angliją, tačiau iš vežėjo negavo atgal faksu patvirtinto užsakymo nei iki krovinio pakrovimo, nei po jo. Nepaisant to, kad vežėjas užsakymo nepatvirtino, jis telefonu pranešė užsakovui transporto priemonės valstybinius numerius, tokia transporto priemonė iš tiesų užsakyme nurodytu laiku atvyko į pakrovimo vietą, kaip vėliau paaiškėjo – ji priklausė ne vežėjui, bet vežėjo pasamdytam trečiajam asmeniui, buvo pradėtas krovinio vežimas, užsakovas ir vežėjas toliau susirašinėjo elektroniniu paštu dėl kelto rezervavimo, viršsvorio išlaidų kompensavimo ir t.t. Pervežimo metu transporto priemonė pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta didelė dalis krovinio. Krovinio savininkas užsakovui pateikė pretenziją, reikalaudamas atlyginti nuostolius.
Užsakovas nuostolius krovinio savininkui atlygino ir kreipėsi į vežėją. Geranoriškai vežėjas nuostolių atlyginti nesutiko, atsakymo į pretenziją nepateikė, todėl užsakovui teko kreiptis į teismą. Ir šiame ginčo etape, jau bylai esant teisme, vežėjas netikėtai pareiškė, kad vežimo sutarties su užsakovu jis nesudarinėjo. Pasak jo, kito vežėjo samdymas krovinio pervežimui, susirašinėjimas dėl vežimo eigos tebuvo pagalba užsakovui, tarpininkavimas dėl pervežimo ir tiek, o vadybininkas, kuris bendravo su užsakovu, nebuvo įgaliotas sudaryti vežimo sutarties, tą neva galėjo padaryti tik įmonės direktorius.
Teismų maratonas nebuvo lengvas – pirmosios instancijos teisme užsakovas bylą laimėjo, apeliacinės – pralošė, ir galiausiai byla pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. 2012-11-05 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012 teismas pasisakė, kad atsižvelgiant į vadybininkų susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl vežimo eigos (keltai, viršsvoris ir kt.), taip pat į tai, kad faksu pateiktame užsakyme buvo aptartos visos esminės vežimo sutarties sąlygos (tikslūs duomenys apie krovinį, pasikrovimo vieta ir laikas, pervežimo kaina ir kt.), į tai, kad vežėjas įvykdė įsipareigojimą pateikti krovinio pervežimui transporto priemonę užsakyme nurodytu laiku, darytina išvada, kad vežimo sutartis buvo sudaryta, ir vežėjas tapo atsakingu už gabenamą krovinį. Nuostolių atlyginimą iš šio vežėjo Aukščiausiasis teismas priteisė galutine ir neskundžiama nutartimi.
Teismų praktikoje yra ir daugiau tokių atvejų, kai po krovinių apgadinimo ar praradimo vežėjai pradeda neigti vežimo sutarties sudarymo faktą. Besidomintiems šiuo klausimu, siūlytume pasiskaityti 2011-02-15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011, kurioje užsakovas faksu pateikė vežėjui D. G. individualiai įmonei užsakymą nugabenti daržoves iš Olandijos į Rusiją. Krovinys iš siuntėjo Olandijoje faktiškai buvo paimtas, tačiau gavėjui nepristatytas. Kai užsakovas pateikė pretenziją vežėjui dėl krovinio praradimo, šis nurodė, kad vežimo sutarties sudaręs iš viso nebuvo, o darbuotojas krovinį vežti priėmė per klaidą. Kaip ir aukščiau paminėtuoju UAB „Kauno Daisotra“ ir UAB „Vilniaus kranų transportas“ atveju, šioje byloje teismas taip pat pripažino, kad vežimo sutartis buvo sudaryta, nepaisant to, kad vežėjas užsakovui nepateikė raštu patvirtinto užsakymo.
Advokatė Reda Aleksynaitė taip pat patvirtino, kad nei CMR konvencijoje, nei Civiliniame kodekse, nei Kelių transporto kodekse nėra nustatyta, kad krovinio vežimo sutarčiai rašytinė forma būtų privaloma. Vežimo sutartis gali būti sudaroma tiek raštu, tiek žodžiu, tiek atliekant konkliudentinius veiksmus (pavyzdžiui, atsiunčiant transporto priemonę į pakrovimo vietą), todėl ir raštu nepatvirtinus gauto užsakymo vežimo sutartis galioja, o vežėjui ar užsakovui išvengti atsakomybės neigiant sutarties sudarymo faktą dažniausiai nepavyksta. Bet kuriuo atveju, siekiant išvengti kitos šalies piktnaudžiavimo, rekomenduotina saugoti visus sutarčių sudarymą patvirtinančius duomenis – fakso išklotines, vadybininkų susirašinėjimą elektroniniu paštu ar naudojantis įvairiomis pokalbių programomis, SMS žinutes ir kitus įrodymus, tam atvejui, jei vėliau viena iš šalių pradėtų nesąžiningai neigti vežimo sutarties sudarymo faktą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.