Krovinio priėmimo ir perdavimo tvarka, jo gabenimas ir šalių atsakomybė
Viena įmonė užsakė nedidelio, bet brangaus krovinio gabenimą. Krovinys užėmė pusę europaletės, bet jo kaina siekė apie 30 000 Lt. Atsiimant krovinį buvo pastebėta, kad pakuotė ir pats krovinys – pažeisti. Kilo konfliktas – vežėjas teigė, kad tokį krovinį priėmė, gavėjas reikalavo padengti nuostolius.
Skaitytojas Autoreviu.lt teiravosi, ar teisingai elgėsi krovinį gabenusios įmonės atstovas, nenorėjęs sutikti su tuo, kad jis atsakingas už sugadintą krovinį. Platesnio komentaro autoreviu.lt kreipėsi į draudimo bendrovę „If” ir krovinių vežėjų automobiliais asociaciją „Linava”.
Atsako draudimo bendrovės „If” Didelių žalų departamento juristė Milda Barkauskaitė.
Krovinių gabenimus tarptautiniais maršrutais kelių transportu reglamentuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Ja ir reikia vadovautis sprendžiant kilusią situaciją. Pagrindinis vežėjo atsakomybės principas, vadovaujantis konvencijos 17 str. 1 p.: vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti iki jo perdavimo gavėjui. Jei vežėjui perduodant krovinį gavėjui pastebėtas pakuotės ir/ar krovinio apgadinimas ir jei vežėjui tinkamai pareiškiamos pretenzijos, kaip numatoma konvencijos 30 str. 1 p., tuomet vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už krovinio būklės pablogėjimą. Minimoje situacijoje vežėjas ginasi, kad jis priėmė tokios būklės krovinį iš siuntėjo, todėl reikia įvertinti vežimo dokumentus, o konkrečiai – įsitikinti, ar priimdamas krovinį gabenimui vežėjas įrašė į CMR važtaraštį pastabas dėl priimamo gabenti krovinio ir pakuotės išorinės būklės, ar ne (tokia vežėjo pareiga numatyta konvencijos 8 str. 1 p.). Jeigu vežėjas neįrašė į važtaraštį jokių pastabų dėl krovinio ir pakuotės išorinės būklės, laikoma, kad jis priėmė gabenimui geros būklės krovinį ir jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusiojo asmens nuostolius.
Krovinio draudimas
Tokioje situacijoje, jei krovinio priėmimo metu gavėjas tinkamai pareiškia pretenzijas vežėjui (pagal konvencijos 30 str. 1 p.), t. y. dokumentai rodo, jog krovinio būklės pablogėjimas įvyko nuo krovinio priėmimo gabenimui iki jo perdavimo gavėjui, toks įvykis būtų draudžiamasis. Be abejo, čia tik bendrojo pobūdžio teiginys, nes daug priklauso nuo to, kokios konkrečios draudimo sutarties sąlygos (ar yra individualių sąlygų, dėl kurių įvykis gali būti nedraudžiamasis ir pan.).
Vežėjo atsakomybė
Paminėtina, kad atsižvelgiant į klausime nurodytus faktus (brangus, bet nedidelis krovinys), krovinio savininkas turi žinoti tai, kad pagal konvencijos 23 str. 3 p. vežėjo atsakomybė yra ribojama, atsižvelgiant į krovinio bruto svorį, t. y. gali nutikti taip, jog nukentėjęs asmuo gaus ne visą kompensaciją iš vežėjo, nors vežėjo atžvilgiu tai būtų maksimali kompensacija. Tokiu atveju rekomenduotinas papildomas krovinio draudimas.
Gavėjo atsakomybė
Iš esmės gavėjas nėra vežimo sutarties šalis (vežimo sutarties šalimis yra krovinio siuntėjas ir vežėjas), todėl jam atsakomybė iš vežimo sutarties nekyla. Gavėjas tiesiog turi pareigą geranoriškai bendradarbiauti su vežėju priimant krovinį: atliekant krovinio apžiūrą ir patikrinimą (konvencijos 30 str. 5 p.).
Nuostolių atlyginimo tvarka
Jei draudėjas yra apsidraudęs „If”, sužinojęs apie įvykį, jis turi raštu (internetu) pranešti apie žalą. Mes informuojame jį, kokie dokumentai ir informacija yra reikalingi nustatant draudžiamojo įvykio buvimo faktą, atsakingą už žalą asmenį, nuostolių dydį, kt. Gavę reikalingus dokumentus ir atsižvelgę draudimo sutarties sąlygas, priimame sprendimą, apie kurį informuojame draudėją.
Krovinio priėmimo ir perdavimo aktai (jei tokie yra)
Priimdamas krovinį iš vežėjo, jei yra pretenzijų dėl gauto krovinio būklės, gavėjo atstovas kartu su vežėjo atstovu gali surašyti aktą, fiksuojanti gauto krovinio būklę. Nėra konkrečių akto formos ir turinio reikalavimų- tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Svarbu tai, kad akte būtų užfiksuoti krovinio būklės neatitikimai, atsižvelgiant į krovinio vežimo dokumentuose nurodytą krovinio būklę (pvz., jei dalis krovinio sugadinta – kokios prekės pagal vežimo dokumentus sugadintos, koks sugadinimo pobūdis ir mastas ir pan.) ir kad aktas būtų pasirašytas abiejų šalių: krovinio vežėjo ir gavėjo atstovų.
Reikalavimai pakuotei ir krovinio tvirtinimui
Bendra taisyklė – krovinio pakuotė ir tvirtinamas turi atitikti atitinkamam kroviniui keliamus reikalavimus. Už krovinio pakuotės tinkamumą yra atsakingas krovinio siuntėjas, kuris, kaip savo srities profesionalas, turi užtikrinti, kad krovinys būtų supakuotas taip, jog, nesant jokių įvykių transportavimo metu, krovinys būtų pristatytas gavėjui be pažeidimų.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” specialistas draudimo klausimams Gintaras Leščinskas.
Aprašyta situacija – tipinė tarp vežėjų, draudikų, brangaus krovinio siuntėjų ir jo gavėjų. Su ja susiduriama gavėjui atsiimant krovinį, kai vizualiai pastebimas krovinio pakuotės arba dalies ar viso krovinio pažeidimas, jo sunaikinimas. Teisinis konfliktas beveik neišvengiamas, nes šalių interesai skiriasi, o krovinio vertė (30 000 Lt) yra per didelė, kad kuri nors šalis prisiimtų atsakomybę ir atlygintų žalą nukentėjusiai šaliai (šalims) arba nukentėjusi šalis prisiimtų nuostolius, nekaltindama kitų ir nesitikėdama nuostolių kompensavimo. Nurodytoje situacijoje reikia nustatyti ir įvardyti kaltininką. Ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme: kiekviena šalis nedelsiant turėtų surinkti, deramai įforminti ir, prireikus, pateikti teismui savo įrodymus, dokumentus, liudininkus. Tai padėtų atleisti ją nuo patirtų nuostolių kompensavimo ir nurodytų, jų manymu, tikrąjį kaltininką, kuriam ir tektų juos kompensuoti.
Krovinių draudimas
Tradiciškai patikimiausia apsauga tokioje situacijoje – krovinių draudimas, nes draudėju gali būti krovinio siuntėjas, vežėjas, gavėjas ar kitas suinteresuotas nepatirti nuostolių asmuo, jei krovinys buvo apgadintas, sunaikintas gabenimo, laikymo, sandėliavimo tarp gabenimų metu. Jei krovinys apdraustas krovinių draudimu ir draudimo sutarties tekste nėra išlygų, sudarančių galimybę išvengti nuostolių kompensavimo, tai krovinių draudimas – patikimiausia draudimo rūšis draudėjui. Asociacija „Linava” skatina vežėjus įsitikinti, jog, iki krovinio perdavimo gabenti vežėjui, siuntėjas ar kiti asmenys būtų apdraudę jį krovinių draudimu. Pasitaiko, kad pvz., krovinio savininkas pats elgiasi neatsakingai ir neapdraudžia savo krovinio, tuomet visiems kyla didelė rizika.
Vežėjo atsakomybė (pagal CMR draudimą)
Vežėjui kyla didelė finansinė grėsmė krovinio apgadinimo arba sunaikinimo atvejais. Norėdamas to išvengti, jis gali pats apdrausti krovinį krovinių draudimu ir dėl to patirti papildomų išlaidų, o kita galimybė – apsidrausti vežėjo civilinę atsakomybę CMR draudimu, galiojančiu atliekant tarptautinius krovinių gabenimus kelių transportu už užmokestį. CMR draudimu apdraudžiama tik vežėjo civilinė atsakomybė už krovinį, o ne pats krovinys. Kad nuostoliai būtų atlyginti, privalo būti įrodyta vežėjo kaltė ir aplinkybės, atleidžiančios draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančios jam teisę sumažinti draudimo išmoką. CMR draudimas ribotas ir dažnai finansiškai nepakankamas, o dėl jo taikymo kyla ginčų. Šio draudimo atveju vežėjo civilinė atsakomybė bus ribojama 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t. y. apie 32 Lt už 1 kg arba, sumokėjus papildomą užmokestį, sutartu su draudiku dydžiu ir vežėjas tarsi turėtų išvengti nuostolių dėl krovinio sugadinimo, sunaikinimo jo gabenimo metu. Iš tikrųjų retas vežėjas krovinį draudžia didesnėmis nei standartinės sumomis, todėl neretai kyla problemų dėl lengvų, bet brangių krovinių sugadinimo, sunaikinimo.
Reikalavimai krovinio pakuotei ir krovinio tvirtinimui
Krovinio siuntėjas privalo deramai krovinį paruošti gabenimui: tinkamai jį supakuoti, pažymėti, kad krovinys pasiektų gavėją tinkamos būklės. Krovinio gabenimo metu vairuotojui gali tekti staigiai stabdyti ar įvažiuoti į duobes, o krovinio siuntėjas, ruošdamas krovinį, turi atsižvelgti į gabenimo atstumą, kelių būklę, inercines jėgas, vibraciją ir deramai paruošti krovinį, kad jis nebūtų apgadintas.
CMR konvencija nenustato, kam tenka pareiga pakrauti, perkrauti, iškrauti krovinį, todėl praktikoje ji nustatoma šalių tarpusavio susitarimu. Konvencijos 10 str. nustato, kad siuntėjas atsakingas už visas krovinio nesupakavimo ar netinkamo supakavimo pasekmes, išskyrus, kai krovinio priėmimo metu jo pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas arba akivaizdus, bet jis to nepažymėjo krovinio važtaraštyje. Vežėjas, neapdairiai priėmęs gabenti krovinį ir neįrašęs deramų pastabų krovinio gabenimo važtaraštyje, prisiima ypač didelę riziką ir, vėliau atsiradus galimai žalai dėl tokio krovinio pakuotės sugadinimo arba dėl krovinio sugadinimo, sunaikinimo, turi pats įrodyti, kad krovinys arba jo pakuotė buvo pažeisti dėl netinkamo jo supakavimo gabenti kelių transportu.
Konvencijos 11 str. nustato pareigą krovinio siuntėjui aprūpinti vežėją visais reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga atlikti muitinės ir kitus formalumus. Išimtinė siuntėjo pareiga – pateikti vežėjui visą tokią reikiamą informaciją ir dokumentus. Vežėjas neprivalo pats jų surinkti, jis neprivalo ir tikrinti tų dokumentų bei informacijos turinio ir jos išsamumo. Rizika dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo, nepakankamo dokumentų įforminimo, tenka išskirtinai siuntėjui, jei siuntėjas neįrodo vežėjo kaltės. Vežėjas, priimdamas gabenti krovinį, vizualiai įvertina išorinę krovinio pakuotės būklę ir, pastebėjęs pažeidimų ar pan., įrašo deramas pastabas krovinio važtaraštyje. Tai itin svarbu vežėjui, kad jis išvengtų galimos atsakomybės už krovinio pakuotės pažeidimą arba krovinio sugadinimą, sunaikinimą dėl vežėjo kaltės.
Svarbu pabrėžti, jog konvencijos 17 str. 2 dalis nustato: „Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų, ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti”.
Vežėjas turi būti informuotas siuntėjo, kaip užtikrinti specifinio krovinio saugumą jo gabenimo metu (ypatingos krovinio savybės, konkrečios jo pakrovimo, iškrovimo, tvirtinimo, gabenimo sąlygos, deramos temperatūros palaikymas ir pan.). Krovinio siuntėjas yra atsakingas už tokios informacijos teisingumą, o vežėjas turi laikytis siuntėjo nurodymų ir, prireikus, prašyti siuntėjo patikslinti jau suteiktą informaciją.
Dokumentai dėl krovinio perdavimo, priėmimo ir pan.
Perduodant ir priimant krovinį pildomi jo perdavimo ir priėmimo aktai, tai standartiniai užpildomi blankai. Vykdant tarptautinį krovinių gabenimą kelių transportu, vežėjo atsakomybė ribojama tarptautinėmis konvencijomis (CMR, TIR) ir tarptautinėmis sutartimis, Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos transporto kodeksu, kitais kodeksais ir teisės aktais.
Pervežime naudojami dokumentai: krovinio pervežimo sutartis (užsakymas); krovinio (CMR) važtaraščiai, krovinio sąskaita (invoice), pakavimo lapai (packing list); įvairūs leidimai; prireikus, šaldymo įrenginio tinkamumo sertifikatas (FRC, ATP); krovinio priėmimo ir perdavimo aktai; dažnai TIR knygelė, muitinės deklaracija ir kiti susiję dokumentai.
Pervežimo dokumentuose paprastai būna šie duomenys: krovinio siuntėjo ir gavėjo pavadinimai; išsiuntimo ir paskirties punktų adresai; krovinio pavadinimas; svoris ar kiekis; transporto priemonės tipas, jos pateikimo laikas; pakrovimo ar iškrovimo bei vežimo terminai; krovinio specialios vežimo sąlygos ir kiti duomenys bei dokumentai, būtini krovinio gabenimo vykdymui.
Krovinio gavėjo atsakomybė
Krovinio gavėjas, nustačius, jog vežėjo atgabentas krovinys yra apgadintas, pvz., pažeista pakuotė, sugadintas ar sunaikintas krovinys (jo dalis), pasitelkęs atitinkamus asmenis surašo krovinio pakuotės, dalinio arba viso sugadinimo ar sunaikinimo aktą, jį pasirašo, jį pasirašo ir vairuotojas, kiti procedūroje dalyvaujantys atsakingi asmenys, informuojamas draudikas. Jei krovinys draustas krovinių arba CMR draudimu, prasideda formalūs žalos kaltininko bei jos dydžio nustatymo ir atlyginimo veiksmai. Vežėjo vairuotojas, pasirašydamas tokį aktą, tik patvirtina patį apgadinimo arba kitą akte nurodytą faktą, jis neprivalo akte įrašyti pastabų dėl atsakomybės už žalą kroviniui pripažinimo ar nepripažinimo.
Nuostolių atlyginimo tvarka
Gavėjas krovinio važtaraštyje įrašo pastabas apie patirtą žalą (krovinio sugadinimo ar sunaikinimo atveju) vežėjo ir gavėjo važtaraščio egzemplioriuose.
Įrašoma: pvz., pažeistų / trūkstamų / sugadintų / sunaikintų krovinio pakuočių skaičius, jų žymos; žalos pobūdis (suplėšyta, sudaužyta, aplieta skysčiu ir pan.); žalos priežastis, jei žinoma (įplėšta / sudužusi / nukritusi pakuotė, dėl pažeisto tento sušlapęs krovinys ir pan.); apgadinto krovinio/pakuotės nuotraukos, kol krovinys dar transporto priemonėje; vairuotojo paaiškinimas; atitinkamų institucijų pažymos ir kiti reikiami dokumentai; įrašoma aplinkybių fiksavimo data ir pasirašoma. Krovinio savininkas (dažniausia gavėjas) apskaičiuoja ir pateikia pretenziją (dažniausia vežėjui) su žalą ir kompensacijos reikalavimo teisę pagrindžiančiais dokumentai. Šie dokumentai kartu su pretenzija pateikiami draudikui.
Draudikas, jei įvykis pripažįstamas draudžiamuoju, kompensuoja žalą nukentėjusiam asmeniui (asmenims) per kelias darbo dienas (jei įvykis nesudėtingas, o žala nedidelė, o jei didelė, tai procesas gali baigtis tik pasibaigus teisminiams procesams – po kelių mėnesių, metų). Jei įvykis nedraudžiamasis, pretenzijos, įvykio kaltininko ir nuostolių atlyginimo klausimai sprendžiami teisme.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.