Nuo 2013 m. keičiasi individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka
Nuo naujųjų metų įsigalios Lietuvos Respublikos darbo kodekso pataisos, kuriomis iš esmės reformuojama individualių darbo ginčų, kylančių tarp konkretaus darbuotojo ir darbdavio, nagrinėjimo tvarka.
Šiomis pataisomis keičiama darbo ginčų komisijos sudėtis, darbo ginčų nagrinėjimo apimtis ir atvejai (pavyzdžiui, darbdavys galės inicijuoti ginčą dėl to, kad darbuotojas neima kasmetinių atostogų), sprendimų vykdymo tvarka, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo taisyklės ir kt.
Darbo ginčų komisijos persikelia iš įmonių į Valstybinę darbo inspekciją
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas ar darbdavys, norėdamas įšspręsti kilusį ginčą dėl darbo santykių, gali kreiptis arba į darbo ginčų komisiją, arba į teismą. Jeigu Darbo kodekse nėra nurodyta, kad šaliai privaloma kreiptis tiesiogiai į teismą, tuomet ginčą turi nagrinėti darbo ginčų komisija, kaip privalomas ikiteisminis tokių ginčų nagrinėjimo organas.
Iki šiol darbo ginčų komisijos, turinčios nagrinėti individualius darbo ginčus, yra sudaromos toje pačioje įmonėje, kurioje ir kyla ginčas. Komisijos nariais skiriama po vienodą skaičių darbuotojų ir darbdavio atstovų. Vis dėlto, komisijos sudarymas iš esmės priklauso nuo darbdavio valios – jeigu jis komisijos nesudaro, ginčas perkeliamas į teismą.
Nuo naujųjų metų darbo ginčų komisijos nuolat veiks Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose ir būtent juose, o ne įmonėse, bus nagrinėjami individualūs darbo ginčai. Kadangi naujosios darbo ginčų komisijos veiks nuolat ir bus nepriklausomos nuo ginčo šalių, darbuotojams ir darbdaviams teks gerokai dažniau pereiti per ikiteisminę darbo ginčo nagrinėjimo stadiją, kol ginčas galės pasiekti teismą.
Komisiją visuomet sudarys tik trys nariai – komisijos pirmininkas (darbo inspektorius) bei po vieną atstovą iš komisijos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų. Tačiau darbuotojų atstovo ar darbdavio atstovo arba abiejų šių komisijos narių nedalyvavimas neužkirs kelio išnagrinėti ginčą ir priimti sprendimą, nes tokiais atvejais ginčą nagrinėjantis darbo inspektorius, kaip komisijos pirmininkas, turės teisę sprendimą priimti savo nuožiūra. Bet kurį komisijos narį taip pat bus galima nušalinti pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles.
Darbo ginčų komisijoje bus nagrinėjami ir po darbuotojo atleidimo kilę ginčai
Šiuo metu visi be išimties ginčai, kuomet darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę, nagrinėjami teisme. Kitaip tariant, jeigu darbuotojas yra atleistas ir, pavyzdžiui, nori iš darbdavio prisiteisti nesumokėtą darbo užmokestį, jis turi eiti į teismą arba, jeigu darbdavys nori iš atleisto darbuotojo prisiteisti pastarojo padarytą žalą, taip pat reikia kreiptis į teismą.
Nuo naujųjų metų, nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose bus nagrinėjami tik ginčai, susiję su darbuotojo nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva arba darbuotojo nušalinimu nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva bei dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo.
Tai reiškia, kad visais kitais atvejais, kuomet darbo santykiai tarp šalių bus pasibaigę, jų darbo ginčus reikės spręsti darbo ginčų komisijoje. Į tokią ginčų kategoriją pateks ginčai dėl nesumokėto atlyginimo atleistam darbuotojui, dėl atleisto darbuotojo materialinės atsakomybės, mokymosi, kvalifikacijos išlaidų padengimo ir t.t.
Prašymo dėl darbo ginčo išnagrinėjimo padavimo terminai nesikeis – darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai galės pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Tai reiškia, kad atleisti darbuotojai, su kuriais nebuvo atsiskaityta, ir, jeigu jie neginčija atleidimo iš darbo teisėtumo, turės tris mėnesius tam, kad išsieškotų atlyginimą. Darbdaviams šie pasikeitimai naudingi tuo, kad darbuotojai bus priversti greičiau ginti savo teises ir nebegalės piktnaudžiauti galimybe prisiteisti iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką už tokius ilgus laikotarpius, kaip yra dabar, t. y. net už trejus metus.
Tuo tarpu tokio prašymo išnagrinėjimo terminas pailgės nuo keturiolikos dienų iki vieno mėnesio (su galimybe ginčo nagrinėjimą pratęsti dar vienam mėnesiui). Pats komisijos sprendimas bus priimamas bylos nagrinėjimo dieną posėdžio metu.
Darbo ginčų komisijos sprendimas prilyginamas vykdomajam dokumentui
Pagal dabar galiojančią tvarką, jeigu priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas per nustatytą terminą nėra įvykdomas, darbuotojas (darbdaviui tokia teisė nesuteikiama) turi raštu kreiptis į teismą, kad šis sprendimas būtų įvykdytas priverstinai pagal nustatytą teismo sprendimų vykdymo tvarką.
Nuo naujųjų metų įsiteisėjęs, t. y. per vieną mėnesį neapskųstas teismui, darbo ginčų komisijos sprendimas bus laikomas vykdomuoju dokumentu, kurį bus galima nešti tiesiai pas antstolį ir atiduoti vykdymui.
Darbo ginčų komisijos sprendimą galės apskųsti ir darbdavys
Šiuo metu darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali ir tai riboja darbdavio gynybos galimybes. Pavyzdžiui, darbuotojas kreipiasi į darbo ginčų komisiją įmonėje ir prašo išreikalauti iš darbdavio nesumokėtą atlyginimą, o komisija priima darbuotojui palankų sprendimą. Darbdavys gali su juo nesutikti, tačiau neturi jokių teisinių instrumentų tokiam sprendimui pakeisti.
Įsigaliojus naujajai individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, darbdavys (ir darbuotojas), nesutinkantis su priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu, galės per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį apylinkės teisme.
Švelnėja vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas
Dabartinėje Darbo kodekso redakcijoje nustatyta, kad, jeigu darbuotojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu, darbuotojui priteisiamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jeigu darbuotojo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1000 Lt, o priverstinė pravaikšta trunka 12 mėnesių, jam priteisiama 12000 Lt kompensacija.
Tuo tarpu nuo naujųjų metų vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą galės būti priteisiamas ne vien tik už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba įsigaliojimo, bet taip pat galės būti priteisiamas darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikštos laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Taigi, jei darbuotojo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1000 Lt, o priverstinė pravaikšta trunka 12 mėnesių, tačiau 6 mėnesius jis dirbo kitoje įmonėje, kurioje jo vidutinis darbo užmokestis taip pat buvo 1000 Lt, jam bus priteisiama jau tik 6000 Lt kompensacija.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.