Sutarties teksto taisymas
2008 m. spalio 21 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-313/2008 buvo nagrinėjama situacija, kai vežėjas, tvirtindamas užsakymą, pataisė vežimo užmokesčio sumą. Užsakovas nesutiko apmokėti vežėjo nurodytos sumos ir nurodė, kad jis nepritarė vežimo sutarties taisymui, todėl sutartis galioja tomis sąlygomis, kokios nurodytos vežėjui pateiktame užsakyme. Nagrinėdamas šią bylą, Apeliacinis teismas pasisakė, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, turi susitarti dėl visų esminių sutarties sąlygų, tarp kurių yra ir vežimo kaina. Iš bylos duomenų matyti, kad užsakovas perdavė, o vežėjas nugabeno krovinius į paskirties vietą, t. y. dėl paslaugų suteikimo fakto ginčo nėra. Tačiau užsakovas atsisako mokėti vežėjo reikalaujamą papildomą kainą, teigdamas, kad dėl jos nebuvo susitarta. Šalys derėjosi dėl krovinių vežimo sutarties, perduodamos informaciją fakso pranešimais, todėl užsakovas nurodė, kad fakso pranešimu jis nusiuntė vežėjui rašytinės formos ginčo sutartis kroviniui vežti, pasiūlydamas konkrečią krovinių vežimo kainą. To neginčija ir vežėjas, pripažindamas, kad sutartis (pasiūlymus) jis gavo iš užsakovo, o iš byloje esančių ginčo sutarčių kopijų ir originalų matyti, kad jose vežėjo padaryti rankraštiniai vežimo užmokesčio pakeitimai, vežimo užmokestį padidinant.
Vežėjas byloje pripažino, kad vežimo užmokestį didinančius įrašus padarė jis, juos faksu perdavė užsakovui. Tačiau šioje byloje teismas padarė išvadą, kad vežėjas neįrodė pateikęs užsakovui priešpriešinę ofertą (pasiūlymą) ir gavęs į ją atsakovo akceptą. Užsakovo antspaudai yra tik ant vežėjui faksimiliniu pranešimu atsiųstų sutarčių, o kitų antspaudų, patvirtinančių vežėjo pasiūlytus kainų pakeitimus, sutartyse nėra. Be to, pačiose sutartyse yra nurodyta, kad ,,visi sutarties pakeitimai ir taisymai negalioja“, o vežėjui neįrodžius, kad užsakovui buvo pranešta apie padidintą krovinio vežimo kainą, užsakovas neįgijo prievolės mokėti didesnę – šalių nesutartą – vežimo kainą. Nors užsakovo pasiūlymas sudaryti vežimo sutartį jo pasiūlytomis (mažesnėmis) kainomis nebuvo vežėjo patvirtintas raštu, tačiau tolesnis vežėjo elgesys (užsakovo pateiktų krovinio ir važtaraščių priėmimas ir krovinio nugabenimas į paskirties vietą) įrodo užsakovo ofertos priėmimą ir laikytinas akceptu. Taigi, visos šios faktinės aplinkybės įrodo, kad užsakovas turėjo realų pagrindą tikėti, kad mokės vežėjui būtent užsakovo pasiūlytą mažesnę krovinių vežimo kainą.
Beje, vežėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vežimo sutarčių sudarymą vežėjo pasiūlyta – didesne – kaina įrodo užsakovo priimtos ir įtrauktos į užsakovo apskaitą vežėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta didesnė vežimo kaina, tačiau teismas nusprendė, kad toks teiginys nepagrįstas. Pardavėjo pateiktų pirkėjui PVM sąskaitų faktūrų įrašymą į apskaitą reglamentuoja mokesčių mokėjimą ir jų administravimą reglamentuojantys įstatymai, todėl šių finansinės atskaitomybės dokumentų priėmimas neįrodo šalių susitarimo dėl juose nurodytos vežimo kainos. Užsakovas šių PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo ir jose nurodytą padidintą kainą ginčija teisme.
**
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad aukščiau pateiktos nutarties santrauka yra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinama kaip teisinė išvada ar advokato konsultacija.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.