Krovinio palikimas be priežiūros – iš teismų praktikos

Krovinio palikimas be priežiūros

2007 m. gegužės 2 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-267/2007 buvo vertinama situacija, kai vežėjo gabenamas krovinys buvo prarastas dėl vagystės, puspriekabę su kroviniu palikus be priežiūros. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti prarasto krovinio vertę iš dviejų atsakovų – vežėjo bei jo draudimo kompanijos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino tik vežėjo atžvilgiu ir nuostolius priteisė iš vežėjo, o ieškinį draudimo kompanijos atžvilgiu atmetė. Teismas nurodė, kad pagal draudimo sutarties sąlygas, draudimo kompanija nebuvo įpareigota patenkinti pretenzijų, jei nuostolio priežastimi yra krovinio vagystė, sąlygota krovinio palikimo be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus. Teismas taip pat pasirėmė ir draudimo sutarties priedo (nurodymų vairuotojams) tekstu bei jame esančia sąlyga, jog poilsiui ir stovėjimui vairuotojas privalo pasirinkti vietą saugomose aikštelėse arba prie stacionarių milicijos (policijos) postų. Apeliaciniu skundu vežėjas prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys draudimo kompanijos atžvilgiu buvo atmestas, tačiau apeliacinio skundo teismas netenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

Teismas nepripažino pagrįstais vežėjo argumentų, jog automobiliui, gabenusiam krovinį, buvo būtinybė sustoti tiek dėl vairuotojo darbo ir poilsio laiko režimo eigos, tiek dėl to, kad krovinį vežęs vairuotojas pasijuto blogai. Tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos būklės vairuotojas negalėjo toliau vairuoti transporto priemonės: jis nesikreipė į gydymo įstaigas, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba ir pan. Be to, teismas pažymėjo, kad net ir pablogėjus sveikatos būklei, vairuotojas galėjo ir privalėjo imtis priemonių – pavyzdžiui, pranešti telefonu apie susidariusią situaciją įmonės vadovui ir pan., tačiau tokių priemonių nesiėmė. Galiausiai, teismas pažymėjo, kad darbo ir poilsio laiko reikalavimų vykdymas neatleidžia vežėjo nuo pareigos organizuoti tinkamą krovinio priežiūrą ir nesuteikia vežėjui teisės palikti krovinio be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties reikalavimus.

Svarbu tai, kad iš dalies pagrįstais teismas pripažino apeliacinio skundo argumentus, jog byloje neįrodyta, kad Lietuvoje prie kelių yra saugomos stovėjimo aikštelės arba stacionarūs policijos postai, todėl aukščiau minėtoji draudimo sutarties priedo nuostata yra praktiškai neįgyvendinama („privalo pasirinkti vietą saugomose aikštelėse arba prie stacionarių milicijos (policijos) postų“). Teismas pasisakė, kad krovinio vagystę vis dėl to sąlygojo krovinio palikimas be priežiūros, o krovinio priežiūra gali būti organizuojama ne tik pagal draudimo sutarties priedo (Nurodymai vairuotojams) reikalavimus, t.y. pasirenkant stovėjimo vietą saugomose aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų. Pagal draudimo sutarties sąlygas, vežėjui buvo draudžiama krovinį palikti be priežiūros, o krovinio priežiūra šiuo atveju turi būti suprantama kaip krovinio stebėjimas, saugojimas, kontrolė. Pakankama transporto priemonės su kroviniu priežiūra galima ir įmonių bei įstaigų teritorijose, stebimose mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse, degalinėse bei pan. Kad pagrobta puspriekabė su kroviniu vagystės metu buvo palikta be priežiūros, patvirtina ir tai, kad puspriekabės su kroviniu pagrobimo niekas nepastebėjo ir įvykis nebuvo užfiksuotas stebėjimo ar kitomis techninėmis priemonėmis, kadangi įvykio metu transporto priemonė stovėjo Kaune, nesaugomoje aikštelėje.

Išlaidos ekspertų pagalbai apmokėti

2007 m. gruodžio 10 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-575/2007 teismas sprendė klausimą dėl ekspertizės, susijusios su žalos įvertinimu ir sugadinto krovinio apžiūra, išlaidų priteisimo iš vežėjo bei jo draudimo kompanijos, apdraudusios vežėjo atsakomybę. Nagrinėjamu atveju gabenamas krovinys (bankomatai) buvo sugadintas autoįvykyje. Nepriklausomo eksperto išvadoje nurodyta, jog apskaičiuotos reikalingo remonto sąnaudos viršytų krovinio (bankomatų) vertę, todėl žalos dydis apskaičiuotas iš bankomatų vertės atėmus jų likutinę vertę. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš vežėjo ir jo draudimo kompanijos ne tik sugadintų bankomatų vertę, bet ir išlaidas eksperto darbui apmokėti. Vežėjo draudimo kompanija prievolę atlyginti ekspertams sumokėtas sumas ginčijo.

Išnagrinėjęs šią bylą, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog remiantis CMR konvencijos 23 str. 4 d. bei 25 str., vežėjas turi kompensuoti užmokestį už vežimą, muitų rinkliavas, mokesčius, išlaidas, susijusias su krovinio vertės sumažėjimu, jei prarandamas visas krovinys, arba proporcingai nuostolių daliai, jei prarandama dalis krovinio. Be to, teismas pasirėmė ne tik šiomis CMR konvencijos nuostatomis, bet ir Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d., kurioje nustatyta, jog, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, turi būti kompensuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nepriklausomo eksperto paslaugos šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo reikalingos, būtinos ir protingos: naudojantis eksperto paslaugomis buvo siekiama atlikti sugadinto krovinio apžiūrą, nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis ir nuostolių dydį, nepriklausomo eksperto išvada buvo pagrindas žalos įvertinimui bei draudimo išmokos apskaičiavimui, todėl krovinio ekspertizės išlaidos išieškotinos iš vežėjo bei jo atsakomybės draudimo kompanijos. Šios išlaidos laikytinos kitomis su krovinio vertės sumažėjimu susijusiomis išlaidomis (CMR konvencijos 25 str.) arba protingomis išlaidomis,
susijusiomis su žalos įvertinimu, kurios taip pat yra kompensuotinos vežėjo ar jo draudimo kompanijos.

**
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad auksčiau pateiktos nutarčių santraukos yra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinamos kaip teisinė išvada ar advokato konsultacija.

Komentarai

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.