Europos mokėjimo įsakymas (1 dalis)

Dar 2006 metais, kuomet ekonominė krizė dar tebuvo neaktualus žodžių junginys, Europos Parlamentas ir Taryba, siekdami greito ir efektyvaus skolų grąžinimo tarptautiniu lygmeniu, priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau– Reglamentas), kurios paskirtis – išieškoti pinigų sumas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Reglamentas įsigaliojo 2008 m. gruodžio 12 d., o jį Lietuvoje įgyvendinantis įstatymas – 2008 m. lapkričio 29 d.

Šios procedūros pagalba kreditoriai gali išieškoti skolas iš skolininkų, esančių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Ši supaprastinta procedūra padidina tikimybę atgauti skolą optimaliausiomis sąlygomis – sugaištant mažiau laiko bei išleidžiant mažiau pinigų.

Tarptautinio proceso sklandumui užtikrinti, Reglamente yra numatytos 7 standartinės formos:

Europos įsakymo procedūra pradedama kreditoriui (ieškovui) išreiškiant iniciatyvą teismui pateikiant prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą (toliau – Prašymas). Pastarasis pateikiamas užpildant Reglamento priede pateiktą standartinę formą, kurioje be kita ko nurodomi: reikalavimo suma, palūkanos, jei jų prašoma, ieškinio pagrindas, jurisdikcijos pagrindai, ir, žinoma – šalių vardai, pavardės (pavadinimai) ir adresai, bei teismas, kuriam pateiktas prašymas. Prie Prašymo nereikia pridėti įrodymų, grindžiančių reikalavimą, todėl jie privalo būti išsamiai aprašyti, kad skolininkas (atsakovas), gavęs Europos mokėjimo įsakymą, galėtų tinkamai identifikuoti reikalavimą ir jo pagrindą. Prašymo priede (arba vėliau, tačiau bet kuriuo atveju jis tai turi padaryti prieš įsakymo išdavimą) ieškovas gali teismui nurodyti, kad atsakovo prieštaravimo atveju jis nesutinka pereiti prie įprasto civilinio proceso. Tai gali šiek tiek klaidinti, nes, skirtingai nuo įprastos prašymo išduoti teismo įsakymą procedūros Lietuvoje, kuomet kreditorius apie galimybę tęsti/nutraukti civilinį procesą gali apsispręsti gavęs skolininko prieštaravimus, šiuo atveju ieškovas privalo apsispręsti prieš prašomo įsakymo išdavimą.

Teismas, gavęs ieškovo Prašymą, išnagrinėja, ar įvykdyti visi formos reikalavimai ir įvertina, ar reikalavimas atrodo pagrįstas. Atvejais, kai reikalavimai neįvykdyti (išskyrus, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas), teismas suteikia ieškovui galimybę papildyti Prašymą arba pašalinti jo trūkumus, taip pat naudodamas atitinkamą formą. Nežiūrint į aprašomos procedūros ir nacionalinėje teisėje taikomos teismo įsakymo išdavimo procedūros tam tikrus panašumus, vargu, ar Lietuvoje, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, teismui būtų panaši galimybė priimti teismo įsakymą dėl dalies reikalavimų. Tačiau, ieškovui neatsiuntus teismui atsakymo per teismo nustatytą terminą arba nesutikus su teismo pasiūlymu, teismas atsisako išduoti Europos mokėjimo įsakymą visai sumai. Nors Prašymo atmetimas, esant Reglamente įvardintiems pagrindams, yra neskundžiamas, tai nekliudo ieškovui tęsti su reikalavimu susijusį procesą, pateikiant naują Prašymą arba pagal kitą procedūrą, taikomą pagal valstybės narės teisę.

Teismas išduoda Europos mokėjimo įsakymą, taip pat naudodamas Reglamento priede pateiktą standartinę formą, paprastai per 30 dienų nuo Prašymo pateikimo. Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie galimybę sumokėti ieškovui įsakyme nurodytą sumą arba paprieštarauti įsakymui pateikiant kilmės teismui prieštaravimo pareiškimą, kuris išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo jam.

Atsakovui per teismo nurodytą terminą, trunkantį ne ilgiau nei 30 dienų,  nepareiškus prieštaravimo, Europos mokėjimo įsakymas taps vykdytinas, tuo tarpu, jei pateikiamas prieštaravimo pareiškimas, teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės (atsakovo) ES narės kompetentinguose teismuose, laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus minėtus atvejus, kai ieškovas priede aiškiai nurodo nenorįs jo tęsti.

Teismas užtikrina, kad įsakymas būtų įteiktas atsakovui pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau įteikimas turi atitikti minimalius Reglamente nustatytus reikalavimus. Kaip ir Lietuvoje supaprastinto proceso metu (bylose dėl teismo įsakymo išdavimo), prieštaravimai neprivalo būti motyvuoti, t.y.  prieštaravimo pareiškime atsakovas nurodo, kad jis ginčija reikalavimą, ir neprivalo šiuo tikslu pateikti priežasčių. Nesulaukęs prieštaravimų per nurodytą laiką, teismas nedelsdamas paskelbia Europos mokėjimo įsakymą vykdytinu naudodamas atitinkamą formą. Tačiau net ir pasibaigus teismo nurodytam laikotarpiui prieštaravimams pareikšti, atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės kompetentingame teisme išimtiniais, Reglamente nurodytais atvejais (ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai; atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl „force majeure“ arba dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės ir kt.).

Didžiausias, mano nuomone, šios procedūros privalumas – kilmės valstybėje narėje vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas, nereikalaujant papildomo vykdytinumo patvirtinimo ir nesuteikiant jokios galimybės prieštarauti jo pripažinimui. Siekdamas, kad įsakymas būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje, ieškovas vykdymo institucijoms pateikia autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos mokėjimo įsakymo kopiją ir Europos mokėjimo įsakymo oficialų vertimą į vykdančiosios valstybės narės oficialią kalbą. Svarbu tai, kad iš ieškovo, pateikiančio vykdymui Europos mokėjimo įsakymą kitoje valstybėje, nereikalaujama jokios garantijos, įsipareigojimo ar užstato, kad ir kaip tai apibrėžiama, remiantis tuo, kad jis yra kitos šalies pilietis arba tuo, kad jis nuolat ar įprastai negyvena vykdančiojoje valstybėje narėje.

Komentarai

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.