Kontrabanda – ką verta žinoti įmonės vadovui ir vairuotojui
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Lietuvos Respublikos įstatymai atskiria kontrabandos nusikaltimus nuo administracinių teisės pažeidimų ir nustato konkrečius skiriamuosius požymius.
Baudos ir sankcijos
Baudžiamasis kodeksas už kontrabandą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo, numato iki 300 MGL (dabar atitinkanti 39 000,00 Lt) dydžio baudą arba laisvės atėmimą iki dešimties metų.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau ATPK) už kontrabandą numato baudą, kuri priklausomai nuo kontrabanda gabenamų daiktų vertės gali siekti nuo 500 Lt iki 20 000 Lt, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per valstybės sieną arba jiems slėpti, konfiskavimą. Taigi, skirtingai nei baudžiamasis kodeksas, ATPK numato ir priemonių, skirtų kontrabandos daiktams gabenti, konfiskavimą.
Siekdami užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, muitinės pareigūnai gali laikinai, kol bus išnagrinėta byla, areštuoti transporto priemonę, jos raktelius ir dokumentus. Teisę atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus muitų rėžimą, pristatyti juos į policijos tarnybines patalpas turi teisę taip pat ir Valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Tai numato Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymas. Vadinasi, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, kokie daiktai gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o nustatę nusikalstamos veikos požymius privalo informuoti ikiteisminį tyrimą galinčias atlikti teisėsaugos institucijas apie veiklos metu nustatytus nusikalstamos veikos požymius.
Teisinė logika reikalauja, kad administracinė nuobauda turėtų būti skiriama pažeidėjui, taigi turėtų būti konfiskuojama transporto priemonė, priklausanti pažeidėjui. Tačiau kontrabandos atveju, administracinio poveikio priemonė gali būti taikoma ir transporto priemonę pažeidėjui perdavusiam asmeniui. Teisė turėti nuosavybę yra viena iš prigimtinių žmogaus teisių, tačiau tuo pačiu draudžiama naudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Tokia pareiga išlieka ir tuo atveju, jei savininkas perduoda transporto priemonę naudoti darbuotojui. Atitinkamai, darbuotojo pareiga yra transporto priemone naudotis taip, kaip dera protingam, rūpestingam žmogui.
Tai, kad transporto priemonė, su kuria padarytas teisės pažeidimas nepriklauso pažeidėjui (paprastai ji priklauso darbdaviui – transporto įmonei arba lizingo bendrovei), nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo kaip pagrindinės ar papildomos administracinės nuobaudos. Konstitucinis teismas, vertindamas ATPK 26 str. 1 d. atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodė, jog „tretiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas, prilyginamas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra iš sąžiningo įgijėjo". Vadinasi, tais atvejais, kai savininkas perdavė transporto priemonę kitam asmeniui, o šis, pasinaudodamas transporto priemone gabeno kontrabandą per valstybės sieną ir dėl to transporto priemonė buvo konfiskuota, savininko teisė išreikalauti transporto priemonę iš valstybės yra ribojama nepriklausomai nuo to, kad pats savininkas pažeidimo nepadarė ir kontrabandos negabeno. Šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas apibūdinamas, kaip priverstinis neatlygintinis jos paėmimas valstybės nuosavybėn.
Reikia įvertinti ir tai, jog kontrabandą galima padaryti tik tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas supranta, kad veža prekes pažeisdamas įstatymus ir, tai suvokdamas, sąmoningai naudojasi darbdaviui priklausančiu automobiliu.
Teismas, vertindamas administracinės poveikio priemonės paskyrimo klausimą, kiekvienu atveju atsižvelgia į individualias bylos bei administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Svarstant transporto priemonės konfiskavimo klausimą svarbu tai, kokiu būdu buvo vežama kontrabanda. Jeigu kontrabandos prekės gabenamos slepiant nuo muitinės kontrolės automobilyje specialiai įrengtose slėptuvėse, pavyzdžiui, atsarginiame degalų bake, atsarginėje padangoje, dvigubame dugne ir pan., yra laikytina, kad kontrabandos gabenimo būdas yra profesionalaus pobūdžio. Kadangi teisės pažeidimui yra rengiamasi iš anksto, atitinkamai tokia veika yra pavojingesnė visuomenei. Be to, tokiu atveju labiau tikėtina, kad neteisėtoje veikoje kaip netiesioginis bendrininkas gali dalyvauti ir transporto priemonės savininkas, kuris privalo rūpintis transporto priemonės būkle ir joje įrenginėjamomis slėptuvėmis, juo labiau, kai transporto priemonė priklauso įmonei, kuri atsakinga už jos techninę priežiūrą ir parengimą maršrutui.
Svarstant kontrabandos įrankio konfiskavimo klausimą, atsižvelgiama ir į kontrabandos mastą. Nuobauda yra mažesnė, kai mažiau įvežama nelegalių prekių. Neveltui ir administracinė atsakomybė nuo to priklauso bei su tuo susieta. Kuo kontrabanda gabentų daiktų daugiau, tuo labiau tikėtina, jog teismas pritaikys administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau bet kuriuo atveju veikia teisinio poveikio priemonės padarytam nusižengimui principas. Pavyzdžiui, neturėtų būti konfiskuojamas naujas ar apynaujis vilkikas ir puspriekabė, jeigu juo gabentos kelios dėžės nelegalių cigarečių ir pan.
Itin nepalankiai vertinama kontrabanda, kurią vairuotojas gabena sistemingai. Toks pažeidėjo elgesys įgauna versliškumo požymių, todėl jos pobūdis rodo, kad pažeidėjui anksčiau taikytos administracinės nuobaudos nepasiekė ATPK 20 str. nurodytų perauklėjimo ir prevencijos tikslų. Šiuo atveju pažeidėjo asmenybė gali lemti, jog jam taikoma nuobaudos rūšis gali būti neefektyvi, jei nebus konfiskuoti kontrabandos įrankiai.
Vairuotojo atsakomybė
Transporto įmonių darbuotojų kartais ganėtinai lengvabūdiškai vertinamas administracinis teisės pažeidimas ir pasekmės už jį iš tikrųjų gali lemti daug didesnę žalą – ne tik pareigą sumokėti baudą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Efektyviausia ir geriausia prevencinė priemonė siekiant išvengti tokių skaudžių pasekmių yra darbuotojų informavimas bei instruktavimas. Kontrabandą vežantys vairuotojai apie administracinę atsakomybę, be abejo, žino, tačiau apie jiems gresiančią civilinę turtinę atsakomybę už automobilio konfiskaciją jie greičiausiai nenumano. Kadangi transporto priemonės konfiskavimas yra prilyginamas daikto sunaikinimui, atitinkamai vairuotojas darbdaviui privalo atlyginti už tokį įmonės turto sunaikinimą. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, jog vienas iš darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymo pagrindų yra darbuotojo tyčia. Atsižvelgiant į tai, darbuotojų rašytinis supažindinimas su darbdaviui gresiančiomis kontrabandos pasekmėmis turi ne tik prevencinę naudą, bet ir iš dalies apdraudžia darbdavį nuo darbuotojų galimų pasiteisinimų, kad materialinės žalos nesiekta tyčiniais veiksmais (kaip žinoma, tyčiai civilinėje teisėje prilygintinas ir didelis neatsargumas). Tokiu atveju, matyt, nekiltų abejonių dėl to, ar vairuotojas, žinodamas apie gresiančius padarinius ir atsakomybę, žalą darbdaviui darė sąmoningai.
Savaime aišku, prieš priimant į darbą vairuotoją, derėtų išsiaiškinti, ar anksčiau jis nebuvo baustas už kontrabandą. Paprasčiausias būdas – rekomendacijos iš ankstesnės darbovietės. Tokiu būdu būtų išvengiama pakartotinumo ar sistemiškumo.
Komentarai
Geras.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.