Pagrindiniai vežimo sutarties akcentai
Nors nei Civilinis kodeksas, nei Kelių transporto kodeksas, nei CMR Konvencija tiesiogiai nenurodo, kad vežimo sutartis turi būti sudaryta raštu, atsižvelgiant į vežėjų darbo specifiką bei teismų praktiką, vežėjams visais atvejais rekomenduotina sudaryti rašytines vežimo sutartis.
Kodėl? Visų pirma dėl to, kad net jei būtų galimybė remiantis CMR važtaraščiu ar liudytojų parodymais įrodyti, jog žodinė vežimo sutartis vis dėl to buvo sudaryta, įrodinėjimo procesas būtų pakankamai sudėtingas ir užsitęstų kur kas ilgiau, nei bylinėjimasis teisme, remiantis paprasta rašytine sutartimi. Be to, kai kurios vežėjų praktikoje įprastos vežimo sutarčių sąlygos iš viso negali būti sutartos žodžiu. Pavyzdys – netesybos, t.y. bauda už prastovas, automobilio ar krovinio nepateikimą ir kitus vežimo sutarties sąlygų pažeidimus. Remiantis Civilinio kodekso 6.72 str., susitarimas dėl netesybų visada turi būti rašytinis, todėl jei žodžiu susitarsite, kad už transporto priemonės prastovas pakrovimo vietoje bus mokama po 100 eurų už kiekvieną dieną, užsakovui atsisakius šią sumą apmokėti, teisme negalėsite remtis liudytojų parodymais siekdami įrodyti susitarimo dėl netesybų faktą. Galiausiai, sudarydami sutartis su vežėjais ir užsakovais iš kitų valstybių, galite pakliūti į situaciją, kai užsienio valstybės teisė nepripažįsta ne rašytine forma sudarytų pervežimo sutarčių, o tinkamai sudaryta rašytine sutartimi galėsite remtis praktiškai visų Europos valstybių teismuose.
Šios publikacijos tikslas – padėti neturintiems teisinių žinių ar turintiems jų minimaliai, suprasti pagrindinius pervežimo sutarties elementus bei įžvelgti galimas rizikas.
Vežimo sutarties šalys
Taigi, vežimo sutartį visada sudaro dvi šalys –užsakovas ir vežėjas. Sutarties tekstą dažniausiai pasiūlo viena iš šalių, todėl dažniausiai jis yra paruoštas palankesnėmis sąlygomis ją pasiūliusiai šaliai. Atsižvelgiant į tai, įprotis nesigilinti į sutarties tekstą, tikintis, kad grėsmingos baudos liks tik nieko nereiškiančiais skaičiais ant popieriaus lapo, yra daugiau nei neatsargus. Dar vienas „neprotingas“ įprotis – noras įtikti kitai sutarties šaliai, kurios paslaugos ar užsakymas tuo metu labai reikalingas, dėl kurio bijoma reikalauti lygių arba bent protingų pervežimo sutarties sąlygų.
Pagal krovinio vežimo sutartį, vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o užsakovas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Bet kokiu atveju, svarbu nepamiršti, kad sutartys turėtų būti pasirašomos lygiomis sąlygomis abiems sutarties šalims, ir kol bijosime priešintis primestoms sutarčių sąlygomis, ginčo atveju vienai ar kitai šaliai gali tekti nukentėti. Gaila, tačiau dažnai tik įvykus kažkokiems nesklandumams (krovinio nepateikimas laiku, prastovos, atlygio nesumokėjimas laiku ar pan.), šalys pradeda idėmiai skaityti sudarytas sutartis bei gilintis į jų sąlygas.
Sutarties terminas ir pavadinimas
Vežimo sutartis gali būti sudaryta tam tikram laikotarpiui – keletui vežimų, o gali būti ir vienkartinė. Svarbu žinoti, kad sutarties pavadinimas teisiškai nėra labai reikšmingas, t.y. nepriklausomai nuo jos pavadinimo („Užsakymas“, „Sutartis – užsakymas“, „Susitarimas dėl krovinio pervežimo“ ir pan.), vežimo sutarties rūšiai ji priskiriama pagal tikrąją šalių valią ir atliekamus veiksmus. Todėl, jei šalys įsipareigojo iš vienos pusės – nugabenti krovinį ir perduoti jį gavėjui, o iš kitos pusės – sumokėti vežimo užmokestį, nepriklausomai nuo dokumento pavadinimo, sutartis bus laikoma vežimo sutartimi.
Pareiga sumokėti vežimo užmokestį
Visi žinome, kad tarptautiniai pervežimai keliais už užmokestį vykdomi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR Konvencijos) sąlygomis. Būtent joje numatytos esminės vežėjo ir siuntėjo teisės ir pareigos, tačiau yra nemažai klausimų (prastovos, papildoma rida, apmokėjimo sąlygos ir kiti), kurie konvencijoje nėra reglamentuoti, todėl šalys yra laisvos dėl jų susitarti, o reiškia – ir derėtis dėl jų.
Vežimo užmokestis – būtina atlygintinos paslaugos sąlyga. Atrodytų, kad sutarties eilutė, kurioje minimas atlygis už suteikiamą paslaugą, turėtų būti itin kruopščiai išnagrinėta ir suprasta. Deja, praktikoje pasitaiko atvejų, kai ši sąlyga neaiškiai suformuluota. Dažnai pasitaikanti užsakovo „gudrybė“ – nenurodytas atlygio už vežimą sumokėjimo terminas. Tuomet vežėjas nežino, nuo kurio momento jis turi teisę reikalauti užmokesčio bei skaičiuoti delspinigius. Taip pat pasitaiko, kad nurodomas dienų skaičius, per kurias užsakovas turi sumokėti vežimo užmokestį, bet nėra aišku, nuo kurio tos dienos skaičiuojamos – nuo krovinio pakrovimo/iškrovimo ar kito įvykio (sąskaitos ar važtaraščio pateikimo).
Apmokėjimo terminas turėtų būti išreikštas konkrečiu dienų skaičiumi ar laikotarpiu (savaitėmis, mėnesiais) nuo tam tikro įvykio, arba konkrečia data (pavyzdžiui, „iki 2010 m. liepos 1 d.“, „iki krovinio pristatymo dienos“ ir pan.). Jei užsakomos kelios transporto priemonės, svarbu išsiaiškinti, ar vežimo užmokestis yra nurodytas už visomis transporto priemonėmis vykdomus pervežimus, ar tik už vienos transporto priemonės darbą, o išsiaiškinus, raštu visa tai užfiksuoti. Be to, jei šalys susitarė, kad vežėjas be paties vežimo atliks ir papildomų veiksmų, būtina išsiaiškinti, ar sutartyje nurodytas atlygis yra už visus veiksmus (pavyzdžiui, dokumentų įforminimą, pagalbą iškraunant – pakraunant ir pan.), t.y. taip vadinamasis „all in“ arba „viskas įskaičiuota“, ar tik už vežimą.
Nepamirškite raštu susitarti dėl baudų už prastovas ir krovinio / transporto priemonės nepateikimą dydžio ir mokėjimo sąlygų. To nepadarius laiku ir raštu, faktiškai susidarius prastovoms ar nepateikus krovinio, susitarti dėl baudų tampa beveik neįgyvendinama užduotimi, nes užsakovas nebelinkęs to aptarinėti ir dažnai tik žodžiu pažada vežėjo pageidaujamo dydžio baudas, kurios, deja, ir lieka žodžiu pažadėtu, tačiau neįgyvendinamu dalyku. Esant sutartyje raštu nurodytam baudos dydžiui, įsitikinkite, kad aiškiai nurodytas laikotarpis, už kurį mokama bauda, t.y. „už parą“, „už dieną“, „už valandą“ ir pan. Taip pat aiškiai susitarkite dėl poilsio ir švenčių dienų, t.y. išsiaiškinkite, ar jos būtų įskaitomos, ar neįskaitomos į prastovos laiką. Galiausiai, atkreipkite dėmesį, už kokias prastovas yra apmokama – tik už prastovas iškrovimo / pakrovimo vietose, ar taip pat ir už prastovas muitinės įstaigose, pasienio postuose ir pan.
Patikrinkite, ar Jums bei užsakovui taikytinos baudos yra daugiau – mažiau lygios, pavyzdžiui, jei už vėlavimą pateikti transporto priemonę už vieną dieną vežėjui taikytina bauda yra 50 eurų, panaši bauda turėtų būti taikoma ir užsakovui vėluojant pateikti krovinį. Žinoma, šioje vietoje vežėjai ir užsakovai gali pateikti sau palankius argumentus, pavyzdžiui, kad transporto priemonės vėlavimas, kai krovinio sandėliavimas kainuoja, laukia specialiai pakrovimui samdytas kranas ir pan. kainuoja daugiau, nei vežėjo prastova, kai nenaudojamas kuras ir atvirkščiai, tačiau – akivaizdu, kad jei sutartyje susitariama dėl baudų už transporto priemonės prastovas, pravartu analogiškai susitarti ir dėl baudų, susijusių su transporto priemonės vėlavimu į pakrovimo vietą.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į sutarties nutraukimo sąlygas – turėtų būti sudaromos vienodos galimybės abiems šalims nutraukti sutartį, o esant netesyboms, susijusioms su sutarties nutraukimu (krovinio, transporto priemonės nepateikimu) – jos taip pat turėtų būti protingo ir šalių galimus nuostolius atitinkančio dydžio.
Krovinio pristatymo terminas
Įsitikinkite, kad sutartyje būtų aiškiai nurodytas krovinio pristatymo terminas. Jis, taip pat kaip apmokėjimo už pervežimą terminas, gali būti išreikštas konkrečia data arba dienų skaičiumi nuo tam tikro įvykio. Jei toks terminas sutartyje nenurodytas, kelionei sugaištas laikas turėtų būti lyginamas su protingu laiko tarpu, reikalingu analogiškam atstumui analogiškomis sąlygomis įveikti. Praktikoje dažnai taikoma 450-500 km per parą norma. Todėl vežėjas turi atkreipti dėmesį į sutartyje numatytą per didelį važiuotiną dienos atstumą, viršijantį aukščiau nurodytąjį, kuris taip pat gali būti išreikštas ne tik dienos norma, bet ir per mažu terminu, išreikštu dienomis. Nepamirškite, kad kai kurios CMR draudimo taisyklės numato, kad CMR draudimas negalioja tais atvejais, kai yra susitariama dėl per trumpo vežimo termino, kuris normaliomis sąlygomis negali būti įgyvendinamas.
Su krovinio praradimu / sugadinimu susijusios sąlygos
Vežėjas turėtų žinoti, kad praradus dalį krovinio, užmokestis už vežimą gali būti mažinamas proporcingai prarastam krovinio kiekiui, todėl dažnai pasitaikančios sutarčių nuostatos, „įteisinančios“ viso užmokesčio nemokėjimą, esant daliniam krovinio praradimui ar sugadinimui, neturėtų būti toleruojamos. Labai svarbu žinoti, kad praradus dalį arba visą krovinį, kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (šiuo metu apytikriai tai sudaro 33-34 Lt) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, todėl jokiu būdu nesutikite su užsakovų siūloma sutarties nuostata, kad nuostoliai yra atlyginami pagal visą krovinio vertę, nesilaikant CMR Konvencijoje numatytų apribojimų, jei užsakovas už tai nesiūlo papildomo užmokesčio.
Papildomi kilometrai
Vežėjai labai dažnai pamiršta suderėti sąlygas dėl papildomai nuvažiuotų kilometrų, tačiau atsiradus būtinybei keisti maršrutą, užsakovai vengia tenkinti vežėjo keliamas sąlygas. Todėl, siekiant išvengti bereikalingų ginčų vežimo metu, patartina sutartyje iš anksto susitarti dėl kiekvieno papildomai nuvažiuoto kilometro kainos.
Informavimas apie vežimo sutarties eigą
Dar viena, vežėjų akimis dažnai „nekaltai“ atrodanti, nuostata – dėl užsakovo reikalaujamo informavimo vežimo metu apie jo eigą. Dažnai užsakovai apie bet kokius nukrypimus nuo normalios vežimo eigos reikalauja informuoti raštu, o to nepadarius, visą atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių primeta vežėjui. Todėl būtina įdėmiai išanalizuoti minėtas sutarties sąlygas, įvertinant realią galimybę vežimo metu įvykdyti šiuos užsakovo reikalavimus.
Ginčų sprendimo vieta
Neturintys teisinio išsilavinimo asmenys (dažniausiai – vadybininkai) tik išimtinais atvejais atkreipia dėmesį į ginčų teismingumą nusakančias sutarties nuostatas. Jei sutartį pasiūliusi šalis yra užsakovas, jis būtų suinteresuotas ginčus spręsti pagal savo buveinės vietą (savo šalyje, savo mieste, savo apylinkėje), jei vežėjas – atvirkščiai, pagal savo buveinės vietą. Visada atkreipkite į tai dėmesį ir bandykite derėtis dėl kompromiso – ginčų sprendimo pagal atsakovo buveinės vietą ar kitų palankesnių sąlygų. Be to, atkreipkite dėmesį, ar sutartyje nenumatyta arbitražinė išlyga, kuri reiškia, kad ginčas bus perduodamas nagrinėti arbitražo teismui, o ne nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose (beje, Rusijoje bendrosios kompetencijos teismai yra vadinami arbitražiniais teismais, tačiau čia turime omenyje išlygas dėl ginčo nagrinėjimo tikrame arbitraže, t.y. trečiųjų teismo, sudarytame, pavyzdžiui, prie Pramonės ir prekybos rūmų ir pan.). Iškilus paprastam ginčui dėl vežimo užmokesčio sumokėjimo, arbitražinė sąlyga gali labai padidinti ginčo sprendimo kaštus. Žinoma, ginčų dėl nuostolių atveju arbitražinė išlyga gali sudaryti palankesnes sąlygas ginčų sprendimui, nei susitarimas ginčus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose.
Sutarties teksto pakeitimai
Derybų metu visus pageidaujamus sutarties pataisymus atlikite elektroninėje laikmenoje, o nesant tokios galimybės (gavus užsakymą faksu ar skenuotą jo versiją), prie ranka pataisytų nuostatų reikalaukite užsakovo įrašo apie taisymo priimtinumą bei tai patvirtinančio parašo arba – suderinkite galutini sutarties tekstą ir tik tuomet jį pasirašykite. To neatlikus, Jūsų vienašališki pataisymai ne visada bus laikomi galiojančiais, ypač jei pradiniame užsakyme buvo nuostata, numatanti vienašališko sutarties pataisymo negaliojimą.
Reiktų pažymėti, kad praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet vežimo sutartys sudaromos žodžiu. Tačiau net jei nėra rašytinės vežimo sutarties, važtaraštis būtų pagrindinis įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis, jos sąlygų patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Nežiūrint į tai, manome, kad tinkamai sudaryta rašytinė sutartis gali Jums padėti apsisaugoti nuo bereikalingų klaidų ir ginčų su kita sutarties šalimi.
Komentarai
Paprastai teise pasirasyti sutartis imones vardu turi tik imones vadovas, visi kiti asmenys pasirasantys sutartis imones vardu turi buti igalioti imones vadovo. Kas yra imones vadovas galima patikrinti registru centro puslapyje, o jei sutarti pasiraso kitas asmuo tada reiketu reikalauti igaliojimo. Taip pat gerai butu gauti imones registracijos pazymejimo kopija. Tam paciam registru centro puslapyje galima patikrinti ir informacija apie imones bukle, patikrinti ar imone laiku pateikia finansines ataskaitas (netvarkoma buhalterija - signalas, kad imone gali nesumoketi), jas atsisiusti ir ivertinti. Tiek laiskus, tiek dokumentus siunciamus elektroniniu pastu geriau pasirasineti kvalifikuotu elektroniniu parasu, jis yra idiegtas naujo pavyzdzio tapatybes kortelese arba ji galima isigyti tame paciame registru centre USB laikmenos pavidalu.
Sveiki, jei žiūrėti į Lietuvos situaciją - atstovo teisės gali būt suprantamos ne tik iš rašytinių dokumentų (įgaliojimo ir pan.), bet taip pat ir iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pavyzdžiui, atėję į parduotuvę juk neprašote pardavėjo dokumento, patvirtinančio, kad pardavėjas turi teisę Jums parduoti parduotuvėje esančias prekes). Transporto įmonėse dirbančių vadybininkų pagrindinės pareigos - rasti krovinius ir teikti vežimo paslaugas, o tai nėra įmanoma be sutarčių sudarymo, t.y. vežimo sutarčių sudarymas paprastai įeina į tiesiogines vadybininko pareigas. Jei abejojate, kad konkretus asmuo dirba vadybininku įmonėje, su kuria sudarote sutartį - Lietuvoje galite paprašyti darbo pažymėjimo kopijos (darbo sutartis, kurioje nurodytos darbo užmokesčio ir kt. sąlygos, gali būti konfidencialus dokumentas). Dėl faksu gautų dokumentų - Lietuvoje pagal CPK 198 str. 2 d., telekomunikacijų ga;iniais įrenginiais perduoti dokumentai yra laikomi rašytiniais įrodymais, esant atm tikromis sąlygomis. Teismų praktikoje iš tiesų faksu gautais ir persiųstais dokumentais yra remiamasi, kiek susidūrėm su kitų valstybių teismais - taip pat paaiškinus, kad šalys apsikeitė sutartiniais dokumentais faksu ar el.paštu, tokie dokumentai yra laikomi galiojančiais. Žinoma, gali būti atvejų, kai apsimetę įmonės darbuotojais, asmenys suklastoja dokumentus, sukčiauja ir pan., tačiau - tai jau atskira tema, iš baudžiamosios teisės srities :)
Kaip įsitikinti, kad pasirašęs dokumentą žmogus turi teisę tai daryti? Paklaustas, žmogus aišku atsakys, kad yra įmonės vadybininkas arba atstovas. Klausimas ypatingai aktualus imant užsakymą iš kitos šalies įmonės.
Atminkite, kad faksu atsiųsta sutartis nėra juridinis dokumentas. O mergaitės, prisistačiusios įmonės atstovėmis, neturi parašo teisės. Teisme sunku įrodyti, kas jos tokios.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.