Romas Vosylius: „Gabenome ir „Boeing 737“ lėktuvą“
UAB “Jotvainis” užsiima negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių gabenimais Lietuvoje ir užsienyje. Tokie gabenimai – ypač sunki pervežimų rūšis, reikalaujanti specialios, techniškai tvarkingos technikos, leidimų, išankstinių susitarimų, specialiai apmokytų vairuotojų, o prireikus – ir krovinių palydos. Apie įmonės darbą papasakojo jos vadovas Romas Vosylius.
Papasakokite apie įmonę. Kiek metų ji veikia?
Užsiimame ne tik krovinių gabenimais, bet ir sunkvežimių detalių pardavimais. Įmonė veikia jau beveik 24 metus. Darbą pradėjome nuo paprastų gabenimų tarptautiniais maršrutais, o maždaug po 5 metų nusprendėme užsiimti ir negabaritinių krovinių pervežimais.
Manau, daug kas bandė užsiimti šia veikla, tačiau tai padaryti nėra lengva. Be to, reikia įsigyti specialią techniką, be kurios negalėsi gabenti tokių krovinių. Šita technika yra labai brangi. Gali turėti 10 vilkikų, bet jei neturėsi tinkamos priekabos, tokių krovinių gabenti negalėsi.
Į kokias šalis dažniausiai gabenate krovinius?
Mes dirbame su Lietuvos gamyklomis, gaminančiomis įvairius įrenginius, konstrukcijas statyboms. Pagamintus produktus gabename – ten, kur prašo mūsų klientai. Gabename krovinius į Suomiją, Norvegiją, Rusiją, Švedija, Baltarusiją, Lenkiją ir kitur.
Kai Lietuvoje vyko daug statybos darbų, turėjome daug projektų ir čia. Į „Mažeikių naftą“ vežėm reaktorius. Kai statė prekybos centrus „Akropolis“, vežėm į jų statybvietes įvairias statybines medžiagas, sunkias nestandartines plokštes. Tuo metu smarkiai išsiplėtė ir mūsų automobilių parkas.
Ar turite daug nuolatinių klientų?
Taip. Mes stengiamės patenkinti jų poreikius ir esame nuo jų priklausomi. Jeigu mūsų klientai gerai gyvena, turi planų, projektų, tada gerai ir mums. Lietuvoje dabar nevyksta stambūs statybos darbai, todėl tenka važiuoti į Rusiją ir kitas šalis. Kai buvo geresni laikai, dirbome Lietuvoje, nereikėjo niekur toli važiuoti. Pakankamai uždirbdavome ir čia.
Kas apsunkina darbą, gabenant negabaritinius krovinius į kitas šalis?
Darbą apsunkimą tai, kad kiekvienoje šalyje skiriasi negabaritinių krovinių gabenimo taisyklės. Nėra specialistų, kurie išmanytų tas taisykles. Tą klausimą mes jau kėlėm ir „Linavoje“, tačiau mums nieko neatsakė. Jeigu jus paskambintumėte į „Linavą“ ir paklaustumėte, kaip gauti Švedijoje ar Norvegijoje leidimą negabaritiniams kroviniams vežti, jums nieko neatsakytų.
Kartą mes vykdėm sudėtingą projektą, reikėjo nugabenti krovinį iš Vilniaus į Rusiją, už Uralo kalnų. Viską sužinojome ir organizavome patys: gavome leidimus, organizavome palydą per Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos teritoriją. Mūsų įmonės vadybininkai turi daug darbo. Paprastoje įmonėje vadybininkas dirba su maždaug 20 mašinų, o pas mus tik su 5. Jam reikia paruošti labai daug dokumentų, suplanuoti maršrutą, pateikti klientui kainą.
Ar sunku rasti gerą specialistą?
Mes nesame pasamdę nei vieno žmogaus, kuris atėjęs į darbą jau viską mokėtų. Tokį galima tik nuo konkurentų nuvilioti. Mokymasis užtrunka apie 3 mėnesius, kartais pusę metų. Po to žmogus jau pats savarankiškai gali paruošti projektą, parinkti maršrutą ir leidimus. Gabenimą reikia suderinti su transporto inspekcija, kuri toliau derina projektą su kelių direkcija, „Lietuvos geležinkeliais“ ir „Lesto“.
Jei klientui tinka pasiūlyta kaina, tada prasideda tikrasis darbas. Dar iki to laiko, kol krovinys pajuda.
Kokie reikalavimai keliami įmonėms, kurios užsiima negabaritinių krovinių pervežimu Lietuvoje?
Reikalavimai yra gana griežti. Mes neturime teisės suklysti, matuodami krovinio matmenis ir svorį. Jeigu krovinys yra labai didelis, tada reikia papildomai samdyti kelių policijos palydą. Kartais užtenka ir vežėjų palydos.
Jeigu klientas pateikia klaidingus duomenis apie matmenis ar svorį, tai kenčia vežėjas. O baudos yra tikrai didelės. Negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių gabenimais užsiimantiems verslininkams po pakartotinų 2-3 baudų – gali atimti licenciją. Tokiais atvejais, įmonėje daromas patikrinimas ir sprendžiama, leisti jai toliau dirbti ar ne.
Būna ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, pakrovėme traktorių, o jo kaminas išsikišo 15 centimetrų daugiau nei buvo nustatyta. Už šį pažeidimą mus nubaudė.
Kas patikrina, ar pateikti duomenys apie matmenis yra teisingi?
Dažniausiai vairuotojai. Jie turi žinoti, kaip krovinys turi būti pakrautas ir kaip jį išmatuoti. Iš pakrovimo vietos jie informuoja, kokio pločio ir ilgio yra junginys, koks bendras sąstato ilgis ir svoris. Tada mes tiksliname, ar šie parametrai sutampa su tais, kuriuos mums pateikė klientas anksčiau. Nuvažiavus pas klientą, vairuotojų prašome dar kartą pamatuoti krovinį. Kartais klientai, norėdami mokėti mažiau, gudrauja ir pasako mums mažesnius matmenis. Jei informacijos nepatikriname, o mums pateikia klaidingus duomenis, mes gauname baudas.
Prisimenu, kaip ėmėmės pervežti 30 tonų krovinį. Kai atvažiavome jo krauti paaiškėjo, kad jis sveria 55 tonas. Turėjome keisti tralą. Jei nebūtume patikrinę, galėjome sulaužyti techniką.
Ar negabaritinių krovinių gabenimai yra rizikingas verslas?
Labai rizikingas. Kartais po to, kai pervežame kokį nors krovinį, aš pagalvoju, kad tokio nebevešiu. Būna labai aukštų krovinių, kurie gali užkabinti elektros laidus. Viską, be abejo, deriname su „Lesto“, kartais jos darbuotojai atvažiuoja ir atjungia srovę, kartais to nedaro. Negabaritiniai kroviniai juda lėtai, o kitos mašinos lekia kaip pašėlusios. Neįmanoma normaliai važiuoti autostrada. Kai gabeni negabaritinius krovinius per viadukus, jaudiniesi, kad jis atlaikytų, pavyzdžiui, 100 tonų. Su tokia technika greitai nesustosi, nepasuksi į šoną.
Papasakokite apie įdomiausius projektus.
Vežėme „Boeing 737“ lėktuvą, be važiuoklės. Kai jį gabenome, juokavome, kad norėdami sutaupyti, dabar pradedame vežti turistus į Turkiją. Jį gabenome ant 30 metrų platformos. Taip pat vežėme ir malūnsparnius. Teko vežti vėjo jėgainės dalis: bokštus, generatorius, sparnus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.