Ole Loigu: „Sėkmės paslaptis – logistikoje“
Estų transporto įmonė „Saku ab“ yra vidutinio dydžio, turinti ilgą gyvavimo istoriją. Ilgametę patirtį tarptautinių gabenimų versle turinčios kompanijos – tarsi lakmuso popierėlis, iliustruoja susiklosčiusią situaciją pervežimo rinkoje. Mūsų pašnekovas – įmonės direktorius bei akcininkas Ole Loigu.
Įmonei „Saku ab“ jau 20 m. Tai reiškia, kad bendrovė įkurta dar tarybiniais laikais. Papasakokite, kaip įmonė buvo įsteigta? Kaip Jūs atėjote į šį verslą?
1981 m. baigiau Talino statybos ir mechanikos technikumą, grįžęs iš armijos įstojau į Žemės ūkio Akademiją ir kurį laiką dirbau žemės ūkio įmonėje.
Gorbačiovo pertvarkos metu mes su draugu nusipirkom MAZ bazę, t.y., valstybinę įmonę, kuri išvežiodavo alų, ir įkūrėme naują transporto įmonę.
2000 m. mes atnaujinome parką „Scania“ vilkikais. Dabar turime 21 mašiną ir 24 vairuotojus.
Dėl ko pasirinkote būtent „Scania“?
Dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, tai yra skandinaviškos mašinos, su kuriomis Estijoje yra ilga darbo patirtis. O patirtis atsirado, nes švedai pirmieji sukūrė plačiausią serviso aptarnavimo tinklą Estijoje. Ir, žinoma, svarbiausia, kad šie automobiliai ekonomiški.
Ar galima teigti, jog „Scania” ir „Volvo” yra vienos iš populiariausių vilkikų markių Estijoje?
Taip, galima. Antroje vietoje po jų – „Mercedes”.
Kas būdinga Estijos transporto rinkai?
Sakyčiau, kad geografinė padėtis – labai arti Skandinavija. Jei kelionė į Vakarų Europą užtrunka mažiausiai savaitę, per tą patį laiką galima 3 kartus nuvažiuoti ir grįžti į Suomiją arba Švediją ir iš jų. Tai reiškia, kad tam pačiam kroviniui gabenti reikia trigubai mažiau mašinų. Tačiau, kad ir kaip keista, tai nebūdinga mūsų įmonei – tik 1 mūsų mašina važiuoja į Skandinaviją.
Kokius krovinius gabenate?
Dažniausiai maisto prekes: maždaug pusė mūsų parko sudaro šaldytuvinės puspriekabės. Gabename ne tik maisto produktus, mūsų krovinių spektras įvairus – nuo durpių iki metalo konstrukcijų.
Kokios jūsų gabenimo kryptys?
Mūsų gabenimų schema: Estija–Vakarai arba Estija–Rusija. Ten mes vežame daugiausia estiškus krovinius. Į Rusiją vyksta tik 3 mašinos.
Turite savų ekspeditorių ar naudojatės kitų paslaugomis?
Apie 70 % savi. Visas mūsų personalas – 30 žmonių.
Jei lygintume jūsų įmonę su kitomis Estijos įmonėmis, kokia ji – vidutinė ar didelė?
Vidutinė. Stambiomis Estijoje laikomos tos, kurios turi 100 ar daugiau transporto priemonių.
Ar Estijoje užtenka vairuotojų? Ar būna tokių atvejų, kai tenka kviesti į darbą užsieniečių?
Retai, tokių atvejų dažniau pasitaikydavo per krizę. Dabar seniau išvykę estų vairuotojai grįžta iš Vakarų, taigi jų trūkumo nėra.
Kokie vairuotojų atlyginimai Estijoje ir Vakaruose? Kiek mokate savo vairuotojams?
Manau, kad Vakaruose jie užsidirba 30 proc. daugiau. Pas mus jie gauna 1200-1600 EUR.
Kaip jūsų įmonė išgyveno krizę?
Krizė mus paveikė labai smarkiai. 2009 m. teko 20 % sumažinti atlyginimus ir atleisti dalį žmonių, tiesą sakant, daugumą logistų. Tai reiškia, kad mes „išliaužėme“ iš krizės sumažindami darbuotojų skaičių.
Situacija įmonėje pagerėjo tik praėjusių metų viduryje. Galime sakyti, 2010 m. jau buvo sėkmingi.
Kaip vertinate dabartinę situaciją? Pavyzdžiui, Lietuvoje jau kalbama apie antrąją krizės bangą.
Galiu su jumis sutikti. 2010 m. buvo gana sėkmingi, tačiau šį pavasarį jau susidaro įspūdis, kad mašinų pasiūla pradeda viršyti paklausą. Pajutę pakilimą, vežėjai pradėjo vėl pirkti vilkikų. Atrodo, kad grįžta tie laikai, kai po atodūsio teks vėl pakovoti dėl krovinių.
Ar „Saku ab” yra Estijos vežėjų asociacijos narė? Jei taip, kokią naudą Jūs matote šioje narystėje, išskyrus TIR knygelių gavimą?
Taip, esame asociacijos nariai. Ši narystė naudinga iš esmės dėl dviejų dalykų: informacijos sklaidos ir švietimo. Asociacija taip pat rengia naudingų kursų logistikos specialistams.
Ar jūsų įmonė rengia kokius nors mokymus personalui?
Daugiau patirties turintys vairuotojai padeda nepatyrusiems naujokams. Pas mus netgi tam tikros dinastijos susikūrė – tėvai moko sūnus. Iš tiesų, mūsų įmonėje geriausi mokymai – praktika.
Kokia jūsų verslo sėkmės formulė?
Sugebėjimas skirti laiką ne tik kasdieniniams reikalams, mokėjimas galvoti apie perspektyvas, numatyti „ėjimus“ į priekį. Kad būtum sėkmingas, reikia visada turėti keletą atsarginių variantų, jei tavo planas nesuveiks. Labai svarbu gera vadyba. Kitaip tariant, sėkmės paslaptis – logistikoje.
Komentarai
proc o ne kartu
Manau, kad Vakaruose jie užsidirba 30 kartų daugiau. Pas mus jie gauna 1200-1600 EUR. Kaip dar randame dirbančių LT?
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.