Aurimas Kuliešius: „Logistikos įmonės plėtra gimsta visų darbuotojų širdyse“
Lietuviško kapitalo logistikos įmonė „Magnus Logistics“ rinkoje vos 4 m., tačiau Europos tarptautinėje krovinių arenoje jos žingsnių aidas girdėti toli ir vis dažniau. Šiais metais įmonė planuoja pasiekti 75 mln., o kitąmet – 100 mln. Lt apyvartą. Ambicingiems darbuotojams netrūksta drąsos vykdyti plėtrą. Bendrovės atstovai įsitikinę, kad logistikos specialistų galimybės už Lietuvos ribų yra itin didelės – savo vietą gali rasti iš esmės bet kuri Lietuvos kompanija. „Nėra lengva tai padaryti, tačiau reikia bandyti, ieškoti, o iš pradžių tiesiog patikimai ir kantriai dirbti“, – dėsto UAB „Magnus Logistics“ projektų vadovas Aurimas Kuliešius. Su specialistu kalbamės apie įmonės veiklos strategiją, situaciją Lietuvoje ir už jos ribų.
Aurimai, kas Jus stumia pirmyn?
Tikslas būti pirmiems ir stipriausiems Europoje. Tai ne tik mano noras, bet ir visos įmonės darbuotojų vizija, kurią mes būtinai pasieksime.
Kiek logistikos specialistų dirba „Magnus logistics“?
Įmonės variklis – 40 profesionalų komanda. Visi esame idėjiniai lyderiai, visi tikime sėkme, turime profesinių žinių bagažą, esame susibūrę tam, kad užkariautume Europą.
Skamba šiek tiek pasakiškai, nejau visi tikite sėkme ir esate atidavę visi save logistikos veiklai?
Būtent taip. Nors „susitiko“ daug skirtingų interesų, nesusiskaldėme, matyt, dėl to, kad turėjome bendrą tikslą. Kai tikslas tas pats, visada gali išvesti versle išvestines ir rasti kompromisą. Nors esame skirtingi, tačiau turime bendrą tikslą. Gerbiame savo darbuotojus, klientus ir vežėjus. Siekiame būti geriausia komanda darbuotojams, kokybiškai darbus atliekantis partneris klientams ir patikimas partneris vežėjams.
Kas jūsų įmonėje pasikeitė nuo starto dienos?
Iš esmės nelabai kas pakito. Juk ir anksčiau ir dabar mūsų tikslas – dirbti tarptautinėje arenoje su dideliais koncernais. Dabar tiesiog turime daugiau klientų, partnerių, konsultantų. Nepaisant to, mes Europos transporto rinkoje esame kaip lašas jūroje. Manome, kad augsime tiek, kiek sugebėsime prisitaikyti prie pokyčių rinkoje. Niekas negali pasakyti, kiek turi augti įmonė. Tai nusprendžia tik mūsų firmos darbuotojų komanda.
Ir ką nusprendėte?
Mūsų darbuotojai nusprendė artimiausiu metu augti 30 proc. Apyvarta kitąmet turėtų pasiekti 100 mln. Lt. Vis dėlto naujų darbuotoju priimti neketiname. Mūsų tikslas – didinti efektyvumą, veikloje taikome LEAN modelį. Žinome, kad taikydamos praktikoje šį modelį, kai kurios įmonės apyvartą padidino triskart, o sąnaudas sumažino dvigubai.
Iš esmės mūsų vidiniai pajėgumai leidžia augti ir daugiau, bet tada reiks pernelyg intensyviai dirbti – neturėti atostogų, pailginti dienos darbo laiką. To mes nenorime, nes saugome save. Pavargusios smegenys gali pridaryti klaidų, o viena menka klaida gali kainuoti daug.
Iš to, ką sakote, galima nuspėti, kad darbo krūvis įmonėje tikrai nemenkas…
Manau, kad krūvis optimalus. Su 2500 krovinių per mėnesį turi susitvarkyti 40 darbuotojų komanda. Nors tai nėra mažai, visgi, jei lygintume rodiklius su didžiausiomis Europos įmonėmis, tai darbo efektyvumu nuo jų atsiliekame maždaug 2-3 kartus.
Kaip motyvuojate komandą didinti darbo efektyvumą?
Pirmiausia pati komanda turi būti motyvuota. Dienos, savaitės nuopuolių būna visiems. Ypatingų motyvacijos priemonių neturime, tiesiog jų nereikia, nes žmonės, atėję čia dirbti, turi pakankamai motyvacijos.
Svarbu tik jos nesugadinti. Manau, kad kiekvienas mūsų įmonės darbuotojas turi pakankamai atsakomybės ir suinteresuotumo. Stengiamės nepriimti ir negaišinti žmonių laiko, jei matome, kad nesudarysime jiems sąlygų pasiekti jų norimo rezultato.
Jei darbuotojas neturi pakankamai atsakomybės ir suinteresuotumo savo užduotimis, jis mūsų įmonėje ilgai neužsibūna.
Kaip pasirenkate darbuotojus?
Specialios metodikos neturime. Per metus darbuotojų kaita mūsų įmonėje siekia nuo 5 iki 10 proc. Taip yra dėl įvairių priežasčių. Vis dėlto stipriausi žmonės išlieka. Džiaugiamės, kad mūsų komandos branduolys visada tas pats. Manau, kad stiprūs ir profesionalūs, ilgai dirbantys darbuotojai kaip magnetas pritraukia naujus tokius pat tvirtus, norinčius tobulėti ir augti komandos naujokus.
Kas yra geras darbuotojas?
Tai darbuotojas, kuris atranda save šioje nelengvoje veikloje. Logistas turi būti rimtas žmogus, ambicingas, motyvuotas, niekada nenuleidžiantis rankų, patenkintas savo darbu. Abipusis bendradarbiavimas – toks mūsų principas.
Mūsų įmonė tai ne tik darbo vieta ar pajamų šaltinis, tai – vieta, kur kiekvienas komandos narys turi galimybę įgyvendinti savo siekius, ambicijas ir padėti kitiems kolegoms pasiekti savo tikslų.
Dabar logistikos bendrovėms nelengvas metas, kaip pagerinti situaciją?
Svarbiausia, dirbti su mokiais klientais. Čia jokios ypatingos formulės nėra – turi turėti metodiką, mokėti valdyti rizikas, laikytis savo principų. Aišku viena – ar rinka augs, ar rinka kris, visada reikia veikti.
Kaip kažkada pasakė Darius Mockus (aut. pastaba – „MG Baltic“ idėjinis vadas): „Jei stovi vietoje, tai krenti žemyn“.
Mes su kitomis Lietuvos transporto ar logistikos įmonėmis ne visada konkurentai. Mums geriau geresnė mūsų konkurentų reputacija Europoje nei blogesnė. Kodėl? Ogi todėl, kad tai formuoja įvaizdį apie visus Lietuvos logistus ir vežėjus.
Jei vieną kartą įvaizdį kažkas sugadino užsieniečio kliento ar partnerio akyse, tai iš pradžių sudaro blogą nuomonę apie visą šalį.
Įprastai girdime, kad ne kokia nors lietuvių įmonė juos apgavo, o kad blogai dirba visos Lietuvos transporto kompanijos. Atstatyti Lietuvos reputaciją daug kainuoja, tačiau įmanoma.
Aišku, tai kainuoja pinigų. Pradėję dirbti su nusivylusiu mūsų šalimi klientu ar partneriu, susiduriame su tuo, kad klientas ar partneris reikalauja iš mūsų daugiau. Turi pasiūlyti geresnes sąlygas ar didesnes garantijas. Kaip minėjau, pastangos kainuoja brangiau.
Iš kitos pusės, džiugu, kad krovinių gabenimų apyvartos Europoje yra milijardinės. Vien Lietuva iš to atsiriekia per 1 mlrd. Lt. Taigi svarbu – ambicingai judėti į priekį.
Dažnai sakoma, kad Lietuvos verslininkai nesugeba pasiimti pinigų iš Europos. Ką apie tai manote?
Pinigai į šalį, įmonę, šeimą atplaukia tik dviem būdais. Apie tai kalbėjo Karlas Marksas savo knygoje „Kapitalas“. Jie arba uždirbami, arba juos galima pasiskolinti. Uždirbami – tik sukuriant pridėtinę vertę.
Sunku pasakyti, kodėl Lietuvos verslininkai nesugeba pasiimti pinigų iš Europos. Pagrindinis pinigų įplaukų šaltinis į šalį – eksportas. Kaip jį plėtoti, pradžioje turėtų apie tai galvoti kiekvienas Lietuvos pilietis, o visa kita ateis laikui bėgant.
Užtat reikia užsibrėžti aiškų tikslą – eksportuoti, o visa kita – menas. Kiekvienas turi ieškoti sprendimo, aišku, turi padėti ir valstybė – ne duoti pinigų, o netrukdyti plėtoti verslą minėta linkme.
Reikia kuo labiau saugoti Lietuvos eksportuotojus. Kartais atrodo juokinga, kai dėmesys sutelkiamas į tai, kaip sėkmingai pasiskolinta su 6 proc. metinėmis palūkanomis, o ne į tai, kaip didinti eksportą.
Esmė ta, kad pasiskolintus pinigus reikės atiduoti, o uždirbtų pinigų niekam nereikia atiduoti. Lietuvos kompanijos labai panašios į Olandijos įmones: jos gudrios, užsispyrusios, patikimos ir greitos. Kiekvienas turi nuolat mąstyti, ką aš turiu padaryti, kad mano prekės ir paslaugos būtų įdomios ne tik mano kaimynui iš gretimo buto, bet kaimynui iš Vokietijos ar Ispanijos.
Kas svarbu, ieškant konkurencinio pranašumo?
Svarbu neatitrūkti nuo realios situacijos, suprasti, kad rinka nuolat keičiasi, taigi vieni svertai versle tinka vienu metu, kiti – kitu, treti yra lankstūs. Reikia nuolat ieškoti savo konkurencinio pranašumo, tenkinant klientų poreikius.
Koks jūsų įmonės konkurencinis pranašumas?
Patikimumas. Mes vykdome savo įsipareigojimus. Visa kita – vienur laimi dėl vieno dalyko, kitur – dėl kito. Jei įsipareigojai – padaryk. Jei tai sugebi įvykdyti – klientai tavimi pasitiki.
Patikimumą galima tik įrodyti. Patikimas turi būti visur: su klientu, partneriu, darbuotoju, valstybe.
Daug kas tikėjosi, kad šis ruduo bus dosnus – pakils pervežimo įkainiai, bus daugiau krovinių. Kokia situacija rinkoje šiuo metu?
Rinka keičiasi visada. Gabenimų šaldytuvinėmis puspriekabėmis srityje tikrai jaučiamas atsigavimas. Judėjimas ypač aktyvus iš Vakarų į Rusiją. Kainos auga ne dienomis, o valandomis. Būna tokių atvejų, kai kaina tris kartus per dieną kyla apie 10 proc.
Tie, kurie gabena tentinėmis puspriekabėmis, gyvena taupiau, galima sakyti, kad nelabai gerai. Netgi gali būti bankrotų. Visi išmokę dirbti ir augančioje rinkoje, ir „krentančioje“. Dabar laikas apsispręsti, kokia rinka bus rytoj.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.