Svarbūs posėdžiai dėl Baltarusijos pasienio punktų problemų
Sausio 14 d. Lietuvos-Baltarusijos pasienio infrastruktūros ir punktų (PKP) darbo problemos aptartos Vyriausybės posėdyje bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotame pasitarime, kuriame sienos pralaidumo gerinimo klausimus su asociacijos „Linava“ vadovais – prezidentu Algimantu Kondrusevičiumi ir generaliniu sekretoriumi Ričardu Malkumi aptarė Vidaus reikalų, Susisiekimo, Užsienio reikalų ministerijų atstovai, Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovai.
Asociacijos „Linava“ iniciatyva LPK organizavo šį pasitarimą, siekdama diskutuoti, kas kliudo Lietuvos institucijoms kuo greičiau susitarti ir spręsti sienos pralaidumo gerinimo klausimą, kuris svarbus visam Lietuvos verslui ir valstybės ekonomikos plėtrai.
Verslo atstovai matydami, kad susiklosčiusios situacijos sprendimas Lietuvos – Baltarusijos pasienyje nepajudėjo iš vietos, o valstybės institucijos skirtingai mato problemos sprendimo kelius ir būdus, LPK prezidiumo nariai išdėstė savo pasiūlymus.
Pasitarime problemas pasienyje pristatęs LPK viceprezidentas A. Kondrusevičius pažymėjo, jog pernai eilės ties pasienio postais su Baltarusija bemaž padvigubėjo lyginant su 2011-aisiais. Jei prieš porą metų Medininkų kelio poste vidutiniškai lūkuriuodavo 150 vilkikų, tai pernai šis skaičius siekė apie 320 sunkvežimių. Nepaisant gerokai viršijamo pasienio postų projektinio pralaidumo, kurį didinti bandoma organizacinėmis priemonėmis, infrastruktūra yra nepakankama, trūksta ir pareigūnų. „Šia kryptimi kasmet tikimasi 5-7 proc. sunkiasvorių transporto priemonių srauto augimo. Dėl šios priežasties dabartinius PKP reikia nuolat modernizuoti, plėsti, aprūpinti juos reikiama technine įranga ir žmogiškaisiais ištekliais“, – priminė vežėjų poziciją asociacijos vadovas.
Pasak jo, pasienio postai yra mūsų valstybės logistikos infrastruktūros dalis ir jų darbas atsispindi uosto, logistikos centrų, krovinių vežėjų rodikliuose. „Tai yra vartai į NVS šalių rinkas, kuriose dirbdami vien kelių transporto atstovai per metus eksportuoja apie 4 mlrd. litų vertės paslaugų. Jei mūsų artimiausi kaimynai suskubs pirmieji padidinti PKP pralaidumą, galime netekti svarbios dalies krovinių srauto per Lietuvą, tuo pačiu pajamų netektų paslaugų sektorius“, – prognozavo A. Kondrusevičius.
Anot R. Malkaus, jei pasienio infrastruktūrą imtų gerinti Latvija, turinti tiesioginę sieną su Rusija, tranzito srauto praradimų neišvengtų ir kaimyninė Baltarusija.
LPK prezidiumo narys, asociacijos „Infobalt“ prezidentas Vytautas Vitkauskas pažymėjo, jog gerindama sienos pralaidumą su Rusija gerokai pasistūmėjo ir Suomija, kuri baigia įrengti modernią, itin didelio pajėgumo pasienio infrastruktūrą automobilių transportui Tarfianovkos pasienio punkte.
Vyriausybė perėmė iniciatyvą
Bene svarbiausiu pokyčiu, VRM viceministras Ž. Pacevičius įvardino šiandieniniame Vyriausybės posėdyje priimtus sprendimus tiesiogiai kuruoti greitesnį pasienio infrastruktūros vystymą. „Sakyčiau skirtumas yra tas, jog dabar ministrų kabinetas pats imasi šio klausimo priežiūros ir koordinuoja atskirų institucijų darbą“, – pažymėjo VRM viceministras.
Siekiant spręsti eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje problemą, Užsienio reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinės departamentui pavesta stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis Baltarusijos institucijomis. Susisiekimo ministerija įpareigota pristatyti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos priemonių plano projektą, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos PKP plėtrai ir pralaidumui gerinti.
Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat – užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.
Susisiekimo ministerijai – atsakingiausios užduotys
Susisiekimo viceministras V. Kondratavičius patvirtino, jog ministerija imsis visų būtinų žingsnių, kad procesas pajudėtų iš mirties taško.
Kiek detaliau kaip šis procesas atrodys dėstė šiai ministerijai pavaldžios Pasienio kontrolės punktų direkcijos vadovas Arnoldas Tvaronavičius, sakydamas, jog iki šių metų pabaigos jo vadovaujama tarnyba turėtų baigti elektroninės eilės projekto įgyvendinimą. „Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas išanksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės“, – sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.
Jis pripažino, jog šiandien Medininkų PKP veikianti eilių kontrolės sistema tėra vilkikų registravimo ir eilės priežiūros įrankis, skirtas tvarkai palaikyti.
Antrasis žingsnis – į tarptautinius bus pertvarkomi dvišaliai pasienio postai, kur sieną kirsti galėtų vilkikai vykstantys be krovinių.
Trečias etapas, kurį ketinama įgyvendinti kelerių metų perspektyvoje – esminė Medininkų posto rekonstrukcija, turinti padvigubinti šio posto pralaidumą. Šalia esamo PKP statant dar vieną tikimasi atvykstančiųjų iš Baltarusijos sunkvežimių ir lengvųjų automobilių srautą nukreipti dabartiniu postu, o naujais pastatytasis aptarnautų išvykstančiuosius iš Lietuvos. „Bendriems rekonstrukcijos darbams kartu su Baltarusija tikimės gauti 20 mln. eurų ES fondų lėšų 2014-2020m. finansinės paramos periodu, tačiau reikės ir nemažų įdėjimų iš biudžeto, todėl finansavimo klausimas išlieka itin svarbus“, – tikino A. Tvaronavičius.
Baltarusija jau turi programą
Valentinas Novikovas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas teigė, jog būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Baltarusija jau turi pasitvirtinusi 2011-2015 m. pasienio infrastruktūros plėtros programą.
Edminas Bagdonas, Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės departamento direktorius patvirtino, jog ES yra numačiusi lėšas įvairiose programose pasienio infrastruktūros, tad dėl konkrečių terminų ir bendradarbiavimo vystant pasienio infrastruktūrą kalbama įvairaus lygio susitikimuose. „Šis klausimas aptariamas bemaž visuose susitikimuose, nuolat susitinka ir atsakingų tarnybų vadovai, todėl visos sąlygos lyg ir sudarytos“, – pastebi jis.
Antanas Šipavičius, Muitinės departamento generalinis direktorius tikino, jog nekantriai laukiama infrastruktūros plėtros, nes vien organizacinės priemonės padidintų pasienio su Baltarusija pralaidumą, tačiau nepašalintų problemos. „Šiuo metu pasienio punktuose esanti infrastruktūra mus verčia dirbti ir balansuoti ant tokios ribos, kad mes kartais esame priversti įtemptai dirbti tam, kad būtų pakankamas kontrolės lygis. Kova su kontrabanda ir kitais pažeidimais nesumažės“, – užtikrino jis.
Sigitas Paulauskas, LPK Lietuvos-Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo tarybos pirmininkas teigė, jog Medininkų pasienio punktas turi tapti prioritetiniu, o Lietuva su Baltarusija turi susitarti, kaip spręsti ketverius metus neišsprendžiamą problemą. „Jei laiku neišspręsime šios problemos, tai visiems atsibos ir kroviniai keliaus per Lenkiją, per kitus pasienio punktus. Mes turime išsikelti sau strateginį uždavinį tapti kaip konkurencingu prekių srautų koridoriumi“, – dėstė jis.
Diskusija įgavo kur kas platesnį pobūdį, nes anot „Linavos“ prezidento, klausimas yra kur kas platesnis, nei eilių pasienyje problemos išsprendimas. „Sienos pralaidumo problema daro neigiamą įtaką visos Lietuvos verslo tranzito sistemos konkurencingumui. Nepaisant to, ar mes gilinsime Klaipėdos jūrų uostą, ar gerinsime kelių tinklą, jeigu pasienio postai nebus pakankamai paruošti srautams, mes nebūsime patrauklūs potencialiems savo klientams ir turėsime mažesnes galimybės uždirbti pinigus“, – antrino A. Kondrusevičius.
Jis išdėstė asociacijos poziciją, jog priimtinas problemos sprendimo būdas yra pasienio infrastruktūros plėtra – deramas pasienio postų išplėtimas, važiuojamųjų juostų, muitinės ir pasienio apsaugos pareigūnų darbo vietų didinimas bei saugių laukimo terminalų transporto priemonėms įrengimas, elektroninių eilių reguliavimo sistemos įdiegimas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.