Algimanto Kondrusevičiaus laiškas vežėjams
Gerbiami vežėjai,
Po praėjusią savaitę įvykusių sėkmingų derybų Maskvoje su kaimyninės Rusijos kelių transporto Transporto ministerijos atstovais, kurių metu Lietuvos vežėjams patvirtinta trejiems metams skirta pakankama leidimų kvota, noriu pasidžiaugti kartu su jumis ypatingai sėkmingais derybų rezultatais. Taip pat noriu išreikšti nuoširdžią padėką Susisiekimo ministerijos atstovams už nuoseklų bendradarbiavimą atstovaujant Lietuvos kelių transporto interesus tarptautinėje erdvėje.
Geri santykiai ir sprendimai brandinami metų metais ir ypatingai daug pastangų reikiamiems sprendimams pasiekti buvo padaryta pernai ir šiemet. Daug konsultacijų vyko su Susisiekimo ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos muitine, vyko daug dvišalių susitikimų su Rusija – su valstybinėmis institucijomis, asociacija ASMAP, įvairiais lygiais ir formatais. Teko daug bendrauti su IRU atstovais, analizuoti kitų šalių tokių kaip Lenkija, Slovėnija, Moldova derybinę praktiką bei susitarimus. Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat atliko milžinišką darbą iškeldama šį klausimą Briuselyje „Business Europe“ organizacijos formate. Prireikė daugybės derybų ir susitikimų kol išnyko esminiai nesusikalbėjimai ir šalių nuostatos pasikeitė. Tik po kruopštaus pasirengimo ir daugybės susitikimų įvyko teigiami pokyčiai šiame procese.
Derybose nustatyti baziniai skaičiai 2013-2015 m. – 170 tūkst. universalių leidimų kvota ir 4 tūkst. trečiųjų šalių leidimų. Šiems metams papildomai gavome 18 tūkst. dvišalių leidimų ir 2 tūkst. trišalių leidimų. Šalys sutarė, jog pritrūkus leidimų jos, išduos trūkstamą jų kiekį per vieną mėnesį nuo paraiškos padavimo.
Leidimų skaičiai savaime mažai ką reikštų, be susitarimo, kurį galėčiau pavadinti istoriniu dviejų šalių transporto politikos posūkiu. Tai tikrai nebuvo paprastos derybos dėl kitų metų leidimų kvotų. Kalbu apie tai, kad iš esmės su kaimynais sutarėme dėl gabenimų rūšies nustatymo. Sutarėme, jog krovinio kilmė ar jo gamybos vieta, nesietini su vežimo rūšimi, o pagrindinis rodiklis jai nustatyti yra pakrovimo ir iškrovimo vietos, remiantis CMR važtaraščiu. Taigi, jei iš Lietuvos terminalo ar uosto gabenamas krovinys ir kelionės dokumentai liudija jį keliaujant iš mūsų šalies, pakanka dvišalio leidimo.
Lygiai taip pat, norėčiau nuraminti tuos, kurie būgštauja, kad gali kilti naujų nesusipratimų ar kokių nors sunkumų dėl „juodųjų“ ar „baltųjų“ vežėjų sąrašų. Glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos muitinės departamentu pasiekėme, jog Rusijos muitinė panaikintų taip vadinamąjį nepatikimų vežėjų sąrašą, kad visiškai neliktų jokių sąrašų ir mūsų šalies transportininkai būtų laikomi patikimais, gerą vardą turinčiais ūkinės sistemos dalyviais. Bet turintys prasižengimų transportininkai išliks muitinės rizikų vertinimo rėmuose.
Tiesa, džiaugsmą dėl derybų sėkmės apkartino kelių vežėjų „pastangos“ rinkti politinius taškus sau ir politikams Seimo rinkimuose. Jie siekia įpainioti asociaciją „Linava“ į teismus ir politinius procesus Seimo komisijose. Naudojamasi politikų noru pasirodyti prieš rinkimus. Keisčiausia, kad tai daroma tą pačią dieną kai sėdime už derybų stalo Maskvoje dėl svarbiausių vežėjų klausimų. Noriu paklausti šias akcijas organizavusių asociacijos narių, kaip galėjo suprasti mūsų derybų partneriai tikrų tikriausią politinį spektaklį, kuriame naudojamos skambios frazės ir kaltinimai „Linavai“? Nepabijota sukelti abejonių visais Lietuvos vežėjais, metant šešėlį juos vienijančiai organizacijai. Tokie populistų veiksmai yra peilis į nugarą derybininkams ir tiems kas stengėsi pasiekti geresnių rezultatų Maskvoje.
Šį peilį smeigė mūsų pačių nariai, kolegos, save vadinantys skaidrumo judėjimu, netgi dalis prezidiumo narių. Tenka apgailestauti, kad vėl beprasmiškai bus švaistomas laikas ir resursai, tam, kad jau kažin kelintą kartą mus patikrintų Mokesčių inspekcija ar kitos kontroliuojančios institucijos. Kiek gi kartų reikės kartoti, jog patys pirmieji kreipėmės dėl buvusių blogybių asociacijoje į prokurorus ir teisėjus, kurie įvertins visus pažeidimus. Turime nubrėžti aiškią ribą tarp tų iniciatyvų ir teisinių procesų bei visų mūsų kasdienio darbo. Jei politikavimas pradeda kenkti visam vežėjų sektoriui, jo reputacijai, imama abejoti transporto įmonių patikimumu ar dirbtinai bandoma jį sumažinti užsienio šalyse bei valstybės institucijose, tai aš vadinu kenkėjiška ir griaunamąja veikla.
Nepasiduokime mums peršamiems negatyviems aiškinimams, jog blogai ar nepakankamai dirba mūsų institucijos, pati „Linava“, kad padėti gali tik kažkokie mistiniai gelbėtojai, sudarydami regimybę, jog jie pajėgūs administruoti net ir TIR bei ETMK sistemas, neturėdami net elementarių žinių apie jų veikimą. Kas galėtų paneigti, kad būtent šio administravimo ir siekiama bet kokia kaina.
Pozityviai vertinu tai ką turime ir ką pasiekėme savo ilgu atkakliu darbu. Jau seniai nebuvo dienos Lietuvos vežėjų istorijoje, kad būtų buvusi tokia situacija, kai įmonės vadovai gali ramiai planuoti savo verslą ir nepergyventi ar kitąmet pakaks leidimų į Rusiją ar galės važiuoti netrukdomi įvairių biurokratinių kliūčių.
Linkiu jums derlingo ir spalvingo rudens, kuris taptų tikra švente ir užsakymų gausa apdovanotų artėjant didžiosioms metų šventėms.
Algimantas Kondrusevičius,
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.