Linava – K. Šarkausko akimis (1 dalis)
Dar 2008 m. rudenį gavome signalų iš „Linavos serviso“ darbuotojų, kurie kreipėsi į mane ir M. Mečkovski, tikėdamiesi, kad mes galime kažką įtakoti. Darbuotojai matė, kad parduotuvių lentynose nėra būtiniausių prekių, perkamos tik brangios „Pirelli“ padangos, kurių sandėliuose jau buvo sukaupta už keletą milijonų litų. Tuo pat metu parduotuvėse trūko tvirtinimo diržų, akumuliatorių ir kitų einamų prekių, kurios nereikalauja didelių finansinių investicijų, t.y. investavus 100–200 tūkst. litų, galima vystyti prekybą bei gauti 20–30% pelną.
Kai valdybos nariai pradėjo domėtis „Linavos serviso“ finansais, tai buvo įvertinta kaip kišimasis į įmonės komercinę–ūkinę veiklą. Nuo tada ir prasidėjo mano konfliktas su A.Kondrusevičiumi. Bendrovės valdyboje susidarė dvi „stovyklos“ – aš, M. Mečkovski ir, dalinai, A. Darginavičius vienoje, o kitoje – B. Malinauskas ir V. Jagminas. Manau, kad pastarieji prezidentui A. Kondrusevičiui pateikdavo nepilnus ar netikslius duomenis apie „Linavos serviso“ veiklą bei finansinę padėtį. Aš ,asmeniškai, ne kartą minėjau tai prezidentui prezidiumo posėdžių metu.
Ar Linavos serviso valdyba pritarė sprendimams įsigyti brangių traktorių bei puspriekabę „Samro“, BP kuro kortelių projektui?
Dalyvavau visuose bendrovės valdybos posėdžiuose, tačiau jų metu nei puspriekabės „Samro“, nei traktorių pirkimas, nei BP kuro kortelių projektas iki sutarties su lenkais pasirašymo nebuvo diskutuojami. Šiuos klausimus tiesiogiai sprendė „Linavos serviso“ generalinis direktorius V. Jagminas. Pagal seniai (iki valdybos, kurios nariu buvau, darbo pradžios) patvirtintą Linavos serviso valdybos darbo reglamentą, visus pirkimus, viršijančius 10 tūkst. litų, generalinis direktorius privalo derinti su valdyba. Tačiau V. Jagminas, kai jam būdavo naudinga, informaciją apie pirkimus valdybai pateikdavo, o apie abejotinus pirkimus, tokius kaip puspriekabė, traktoriai ir pan., nepranešdavo. Apie traktorių pirkimą sužinojau tik 2009 m. rudenį, kai jau buvo prasidėjusios rinkiminės kovos.
Apie „BP Polska“ projektą valdyba taip pat iš anksto nežinojo. Kai sužinojome, jau buvo pasirašyta sutartis su lenkų kompanija dėl kuro tiekimo, todėl artimiausiame valdybos posėdyje paklausėme V. Jagmino, kodėl šis 10 tūkst. litų viršijantis sandoris nebuvo suderintas su valdyba? V. Jagmino atsakymas buvo paprastas: „Atvažiavo prezidentas su lenku ir liepė pasirašyti. Ar galėjau prieštarauti?“
Ar Linavos serviso vadovas teikdavo valdybai ataskaitas apie įmonės veiklą?
Pusmetines ataskaitas V. Jagminas teikdavo, tačiau norint patikrinti, ar tos ataskaitos buvo teisingos, reikėjo išmanyti „Navision“ apskaitos programą. Tokių galimybių mes neturėjome, todėl buvome priversti tikėti ta informacija, kurią mums teikė. Beje, manau, kad dabar vykdomas „Linavos serviso“ auditas taip pat vertins tik tuos dokumentus, kurie bus pateikti auditoriams, o tai, kas nebus pateikta – ataskaitoje ir neatsispindės. Pavyzdžiui, 2009 m. valdyba gavo pusmetinę ataskaitą, kurioje buvo nurodyta, kad „Linavos servisas“ kas mėnesį generuoja daugiau nei 200 tūkst. litų nuostolio. Iškart paklausiau V. Jagmino – „ką darote, kad nuostoliai mažėtų ar jų visai nebūtų?“ V. Jagminas atsakė – „juk krizė, o ką aš čia galiu padaryti“. Tačiau kodėl buvo leidžiama skyrių vadovams važinėti tarnybiniais automobiliais kur reikia ir kur nereikia, kodėl mokami solidūs atlyginimai, kodėl buvo išlaikoma nemažai etatų, kurie Linavos servisui, kaip įmonei, nereikalingi – atsakymo nebuvo.
Ar valdyba domėjosi „Linavos serviso“ darbuotojų etatais ir atlyginimais?
Paaiškėjus, kad „Linavos servisas“ dirba nuostolingai, valdyba paprašė V. Jagmino pateikti darbuotojų etatų sąrašą su atlyginimų dydžiais. Peržiūrėjus pateiktus duomenis, iškilo nemažai klausimų: iš kur atsirado, pavyzdžiui, A. Kranauskas? Paklausėme V. Jagmino, ką jis veikia? V. Jagminas atsakė, kad „tai mano ausys ir akys“. Tačiau ar už „ausis ir akis“ reikia mokėti po 4 500 litų kas mėnesį? Suabejojom ir dėl L. Stankevičienės – ji buvo įdarbinta, kaip direktoriaus padėjėja, tačiau prireikus protokoluoti valdybos posėdžius – tai darė pats V.Jagminas arba kvietė kitus asmenis, nes L. Stankevičienė to nedarė. Už 2 000 litų algą ji tik virė kavą ir arbatą. Paaiškėjus tokiai situacijai, ėmėme nagrinėti darbuotojų giminystės ir draugystės ryšius, paaiškėjo, kad L. Stankevičienė yra prezidentui reikalingas žmogus, A.Kranauskas – artimas V. Jagmino žmonos giminaitis, p. Šidlauskas – siejamas artimais ryšiais su Lietuvos ambasados darbuotojais Rusijoje, vadybininkų tarpe – ne vienas reikalingas ar svarbių asmenų giminaitis ir t. t.
Kaip atsirado Jūsų pareiškimas dėl asociacijos ir „Linavos serviso“ veiklos trūkumų?
2009 m. liepos mėn. pasirašiau UAB „Baltijos vilkikai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dar pora mėnesių dirbau šios bendrovės vadovu, dar mėnesį – konsultavau naujuosius savininkus. Nuo 2009 m. spalio 1 d. nei darbinių, nei finansinių santykių su UAB „Baltijos vilkikai“ – neturiu.
Pareiškimo prezidiumui istorija prasidėjo po to, kai viename prezidiumo posėdyje buvo paliestas mano, kaip buvusio UAB „Baltijos vilkikai“ vadovo, moralės klausimas. Man šis momentas yra labai svarbus ir prezidentas A. Kondrusevičius ant jautrios vietos „užmynė“ pakankamai skaudžiai. Prezidiumo posėdžio metu bandžiau paaiškinti situaciją, kad ieškau būdų kaip įsiskolinimą padengti, tačiau kilo didelis triukšmas ir niekas manęs nesiklausė, kadangi viskas iš anksto buvo surežisuota.
Pirma mintis buvo viską taip ir palikti, tačiau vėliau pagalvojau – kodėl aš vienas turiu būti atpirkimo ožiu? Juk prezidiume yra daugiau narių, kurių įmonės prasiskolinę didžiules sumas asociacijai bei jos dukterinėms įmonėms, o „prie kryžiaus“ buvo kalami tik „Baltijos vilkikai“. Todėl, grįžęs į Kauną, parašiau pareiškimą ir išsiunčiau jį prezidentui bei prezidiumo nariams elektroniniu paštu. Po mano pareiškimo išsiuntimo atsirado anonimas „Jonas K.“, kuris taip pat parašė du laiškus prezidiumo nariams. Nesulaukęs reakcijos į užduotus klausimus, Jonas K. paruošė laiškus, kuriuos ėmė platinti visiems „Linavos“ nariams. Manau, kad šie laiškai susiję su rinkimais, nes juos gaudavo vežėjai būtent tame regione, kuriame turėjo vykti regioninis susirinkimas.
Man asmeniškai būtų labai įdomu sužinoti, kas tas Jonas K., kadangi susidarė įspūdis, kad Jonas K. disponuoja informacija, netgi tokia, kurios neturėjau aš, būdamas prezidiumo nariu.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.