Linava – K. Šarkausko akimis (2 dalis)

„Linavos servisas“ kaip ir kitos ūkinės-komercinės struktūros turėjo skolininkų, todėl įmonės generalinis direktorius V. Jagminas valdyboje pasiūlė įsteigti skolų išieškojimo tarnybą. Šiam siūlymui buvo pritarta ir ( man atrodo 2007 m.) suformuotas skyrius, kuriame dirbo 3 žmonės. Tarnybai vadovavo Mečislov Naruševič.

Po kurio laiko pats V. Jagminas ėmė skųstis, kad ši tarnyba dirba blogai. Skolų išieškojimo tarnybos vadovas sakydavo priešingai – kad jie nesusikalba nei su generaliniu direktoriumi, nei su projektų vadovais, nes negauna pakankamai informacijos apie skolingas įmones, įsiskolinimus, atsiskaitymo sąlygas. Tuomet valdyba įpareigojo V. Jagminą kartą per savaitę organizuoti bendrus pasitarimus, kuriuose dalyvautų generalinis direktorius, projektų vadovai ir skolų išieškojimo tarnyba, kad galėtų operatyviai keistis naujausia informacija. Deja, šis valdybos sprendimas nebuvo vykdomas. Kas keisčiausia, jog  V. Jagminas, pats siūlęs suformuoti skolų išieškojimo tarnybą, ėmė garsiai diskutuoti, kad ši tarnyba nelabai ir reikalinga, nes komerciniai skyriai patys išsiieško skolas. (Red. pastaba – regioninių susirinkimų metu „Linavos“ vadovai įvardino prevencijos skyriaus biudžetą –  40 000 Lt per mėnesį.) 

Tuomet valdyba priėmė sprendimą ir nurodė prevencijos skyriui, kad šis valdybai teiktų ataskaitas apie nuveiktą darbą su skolininkais ir progresą išieškant skolas. Netrukus šį valdybos sprendimą  imta kritikuoti ir vadinti „kišimusi į tiesioginį V. Jagmino darbą“. Šią nuomonę aktyviai palaikė ir pats prezidentas bei jo aplinkos žmonės. Dar vėliau minėti valdybos sprendimai įvardinti kaip „generalinio direktoriaus galių apribojimu“ ar, netgi, „generalinio direktoriaus nušalinimu nuo darbo“.

Kokiu tikslu buvo pasirašyta sutartis su skolų išieškojimo bendrove, kai pats „Linavos servisas“ turėjo tokią tarnybą? Ar nebuvo išlaidaujama?

Mano turima informacija, „Linavos serviso“ skolų išieškojimo skyriui nebuvo teikiama savalaikė informacija apie skolininkus, dažnai informacija juos pasiekdavau jau tada, kai įmonei-skolininkei iškelta bankroto byla ir nieko neįmanoma atgauti, kadangi likusius pinigus bei turtą pasiimdavo pirmaeiliai kreditoriai. Be skolų prevencijos skyriaus, su skolininkais dirbo dar dvi darbuotojos kituose skyriuose. Kam šis darbas buvo dubliuojamas – du skyriai dirba su skolininkais ir abiem skyriams vadovauja V. Jagminas?

Kuo toliau, tuo įdomiau – 2009 m. per vieną iš valdybos posėdžių V. Jagminas sako, kad skolų išieškojimo skyrius nebesusitvarko su darbais, nebespėja, reikia palengvinti jų darbą. Į V. Jagminą, pasirodo, kreipėsi viena skolų išieškojimo įmonė iš Vilniaus ir ji sutinka dirbti su „Linavos serviso“ skolininkais tik už sėkmės mokestį. Valdyba neprieštaravo, tik perspėjo generalinį direktorių, kad nebūtų „Linavos serviso“ prevencijos skyriaus bei skolų išieškojimo įmonės darbo dubliavimo. Kitaip bus labai sudėtinga, o gal net ir neįmanoma, nustatyti kas kiek darbo įdėjo išieškant skolą ir kas turi prisiimti „sėkmės vaisius“ – skolų išieškojimo įmonė ar prevencijos skyrius.

Nepaisant to, kad ši firma turėjo dirbti tik už sėkmės mokestį, prieš vieną iš valdybos posėdžių sužinojome, jog per keletą kartų skolų išieškojimo įmonei buvo sumokėta apie 7 000 litų. Paprašius V. Jagmino paaiškinti situaciją, jis ėmė išsisukinėti ir bandė įtikinti valdybą, kad šiai firmai pinigai nebuvo mokami. Pakviestas prevencijos skyriaus vadovas M. Naruševičius patvirtino, kad per du kartus tokia suma buvo išmokėta. V. Jagminas „pasimetė“ ir pasikvietė į pagalbą dar vieną darbuotoją. Ji taip pat bandė aiškinti, kad mokėjimų nebuvo, tačiau neberadusi argumentų prisipažino, kad šie pinigai buvo sumokėti. Patikrinome buhalterinius dokumentus – pasirodo, kad skolų išieškojimo įmonei buvo mokamas ne tik sėkmės mokestis, bet ir abonentinis mėnesinis mokestis, kuris sudarė apie 1000 litų.

UAB „Linavos servisas“ veiklos kontrolė ir auditas

Po to, kai 2009 m. spalio mėn. asociacijos prezidento iniciatyva ir prezidiumo sprendimu buvo išformuota UAB „Linavos servisas“ valdyba, tolesnę šios bendrovės veiklą turėjo kontroliuoti  generalinis sekretorius V.Gilys. Be to, buvo užsakytas  auditas, turintis realiai įvertinti bendrovės finansines galimybes bei perspektyvas, atkreipti dėmesį į klaidas, padarytas bendrovės valdyme ir t. t.

Maždaug prieš mėnesį prezidento inciatyva dar papildomai sudaryta speciali komisija (iš prezidento, J. Grybausko, M. Drėgvos, A. Darginavičiaus bei kitų), turinti dar papildomai tirti „Linavos serviso“ veiklą. Auditas, komisija – visi kažką tikrina, o gal vieni kitų veiklą, bet realiai yra gaištamas laikas ir vėl išleidžiami, manau, tikrai nemaži pinigai, o realios naudos iš to tikrai nebus. Šiuo atveju reikėtų pakviesti keleto bendrovių vadovus, neturinčius nei finansinių, nei giminystės ryšių su „Linavos servisu“ ar asociacija ir išmanančius įmonių valdymą. Taip pat reikalingas patyręs finansininkas ir specialistas, gerai išmanantį buhalterinę apskaitos programą „Navision“. Neabejoju, kad tokiu būdu greitai, efektyviai ir minimaliom finansinėm išlaidom būtų įvertintas „Linavos serviso“ komercinė bei finansinė veikla, esama padėtis ir pateikti realūs bei konkretūs pasiūlymai apie tolimesnę įmonės perspektyvą. Tiek auditoriai, tiek ir visokios komisijos vadovaujasi bei daro išvadas, remiantis tais dokumentais, kuriuos jiems pateikia administracija. Tačiau jei kokie nors „nepatogūs“ dokumentai tikrintojams nepateikiami, tai juose esanti informacija ataskaitose ir neatsispindės. Jau senokai turėjo būti baigtas UAB „Linavos servisas“ auditas, už kurį, žinoma, bus arba jau sumokėta krūva pinigų, tačiau nei audito išvados, nei pasiūlymai kol kas mūsų nepasiekia. Taip pat neturime ir komisijos išvadų. Laikas bėga mūsų nenaudai ir panašu, kad kažkokias išvadas gausime tik tada, kai jos jau nebebus aktualios. Ar to reikia vežėjams?

Vienvaldystė asociacijoje

Galiu atvirai pasakyti, kad jau kuris laikas asociacijoje yra suformuotas ydingas požiūris – „tik prezidentas gali atstovauti asociaciją“. Na, kai kuriais atvejais ir viceprezidentas J. Grybauskas. Principas – „arba aš, arba niekas“ galbūt tiktų valdant UAB, tačiau mes esame asociacija. Be abejo, tie žmonės valdo praktiškai visą informaciją apie asociacijos veiklą, o nei kiti prezidiumo nariai nei sekretoriato darbuotojai, įskaitant ir asociacijos generalinį sekretorių, realiai neturi galimybės, o gal ir  teisės, bet kokiais klausimais atstovauti asociacijai kitose institucijose.

Vienas iš pavyzdžių – nuo 2008 m. pradžios kuro kainos Lietuvoje dėl pasaulinio naftos brangimo pakilo tiek, kad vežėjų darbas pasidarė nuostolingas. Aš asmeniškai raginau asociacijos prezidentą, kad imtumėmės kokių nors priemonių, tačiau šio klausimo sprendimui nebuvo skirta pakankamai dėmesio. Prezidiumo posėdžiuose mano poziciją šiuo klausimu aktyviai palaikė A.Grigaliūnas, prisijungė ir kiti prezidiumo nariai. Buvo akivaizdu, kad jeigu nieko nesiimsime,  vežėjai gali „išmirti kaip musės“. Tačiau dėl man nesuprantamų priežasčių, šis klausimas sprendėsi ypatingai vangiai ir tik liepos mėn. pavyko suorganizuoti akciją „STOP degalų kainų augimui“.

Dar viena istorija vyko 2009 m. vasarą. Visuomeninės organizacijos „Kauno vežėjų klubas“ iniciatyva, kurios prezidentu tuomet buvau, kartu su kitais klubo nariais Mindaugu Kapleriu (UAB „Samarina“) ir Erlandu Mikėnu (UAB „Vedautos autotransportas“) paruošėme raštą susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui dėl draudimo įmonės „Euler Hermes“ atšaukto kreditų draudimo. Pasirašiau jį „Kauno vežėjų klubo“ vardu, kad šiam raštui suteikti šiek tiek oficialumo. Pajudėjome iš „mirties“ taško. Inicijavome eilę susitikimų – su susisiekimo ministerijos, ūkio ministerijos, „Invega“ atstovais. Pavyko suorganizuoti platų susitikimą, kuriame dalyvavo apie 30 žmonių – įskaitant kitus galimus draudikus „Coface“, Mažmeninės prekybos asociacijos, „Statoil“ ir kitų įmonių bei organizacijų atstovus. Išsiaiškinome tikrąją padėtį dėl minėtų draudimų. Tačiau tai darėme tik iki tol, kol iš atostogų sugrįžo A. Kondrusevičius ir, kaip asociacijos prezidentas, perėmė šio klausimo sprendimą.

Ar prezidentas visada asociacijai vadovavo vienasmeniškai?

Ne, pradžioje tikrai taip nebuvo. Kauno vežėjai dėjo daug pastangų ir atvirai palaikė A. Kondrusevičiaus kandidatūrą,  2002 m. jam kandidatuojant į asociacijos prezidento postą. Keletą metų buvo tikrai malonu dirbti prezidiume, buvome viena darni komanda, tačiau laikui bėgant prezidiumo narius imta skirstyti  į „savus“ ir „ne savus“. Prezidentas nutolo nuo „ne savų“ prezidiumo narių ir pasidarė akivaizdu, kad jis stengiasi beveik viską nuspręsti bei atlikti vienas, visur ir visada vienasmeniškai atstovauti asociaciją. Tai, manau, ir yra pagrindinė priežastis to, kad nebespėjama pasirūpinti aktualiausiais asociacijos reikalais. Be to, labai svarbus momentas yra tas, kad asociacijos prezidiumo nariai dažnai neturi galimybės pasisakyti prezidiumo posėdžiuose diskutuotinais klausimais, kadangi jau iš anksto būna suformuluoti sprendimai. Realiai padėtis tokia – prezidiumas į posėdžius susirenka kartą per mėnesį, tačiau tiesioginiame asociacijos valdyme, kaip numato asociacijos įstatai, prezidiumo nariai dalyvauti neturi jokios galimybės.
 

Komentarai

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.