Su Mečislovu Atroškevičiumi, UAB „Mečys“ vadovu ir kandidatu į „Linavos“ prezidento postą, kalbamės apie vežėjams aktualias problemas, susidariusią situaciją asociacijoje „Linava“, jos dukterinėje įmonėje „Linavos servisas“.
Kodėl kandidatuojate į „Linavos“ prezidento postą?
Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad jau penktą kartą bandau tapti „Linavos“ Prezidiumo nariu. Pakliūti į šitą uždarą ratą labai sudėtinga. Atrodo, lyg ir turiu palaikymą, regis, žmonės nori permainų, bet vis tiek nepatenku. Aišku, to pernelyg nesureikšminu, dirbu savo darbą. Stengiuosi kolegom padėti, nors ir nesu valdžioje. Nuo 2004 m. esu įtrauktas į Krovinių transporto tarybą „Linavoje“. Ten įgijau nemažai patirties. Veiklos užteko, bet aš visą laiką sakiau savo kolegoms vežėjams – jei esate kažkuo nepatenkinti, tai keiskite valdžią. Sakiau jiems – jei manimi tikite, balsuokite. Pavasarį, kai pamačiau, kad „Linavoje“ situacija nėra gera, kad grįžome į 2002-uosius metus, kai vyko nelabai garbinga ir graži kova, nusprendžiau kandidatuoti į Prezidento postą. „Kovos“ anoniminiais laiškais nelaikau kova, nes ji turi būti atvira. Jei kažką žinai, turi išeiti, pasakyti, kas esi, kokią informaciją turi. Tai, kas vysta dabar, nedaro garbės „Linavai“.
Esate minėjęs, kad Jums nepatinka dabartinė rinkimų tvarka „Linavoje“. Kaip ją keistumėte?
Kalbėjome apie tai ir prieš keturis ir prieš šešis metus. Buvo tokių kalbų, kad regioninių susirinkimų metu turėtų būti renkami atstovai, sakykime, proporcingai kiekvienam regionui, pavyzdžiui, jei Vilniaus regione yra 300 narių, tai paskaičiuojame 10 proc. ir turime 30 atstovų. Tada šie atstovai renka Prezidentą ir prezidiumo narius. Tačiau pasigirdo tokių kalbų, kad „Linava“ surinks grupelę žmonių, kurie uzurpuos valdžią.
Po 2007 m. „Linavos“ įstatų pataisų, kandidatai gali dalyvauti regioniniuose susirinkimuose, tačiau neturi balso teisės. Todėl susirinkimuose sumažėjo dalyvaujančių – ateini, salė pustuštė, o seniau būdavo pilna.
Man atrodo, kad visos pertvarkos turi būti labai atsargios. Pastebėjau, kad kaip tik įvyksta kokia nors pertvarka, tai ja prisidengus daromi vežėjams nenaudingi dalykai. Pavyzdžiui, taip įvyko ir 2002 m. Tuo metu turėjome problemų su Rusija, mus vadino kontrabandininkais. Išėjo tuometinio Muitinės departamento direktoriaus V. Valicko įsakymas, kad TIR sistemoje gali dalyvauti tik tai tos įmonės, kurios turi daugiau kaip 5 transporto priemones. Tai reiškė, kad 65 proc. vežėjų būtų buvę išmesti už borto. Kažkas trynė rankomis – darom tvarką.
Dabartinė rinkimų tvarka „Linavoje“ nėra labai bloga. Aš gal netgi gražinčiau ankstesnę tvarką – kai balso teisę turėjo ir nariai, ir kandidatai į „Linavos“ narius.
Problema ta, kad regionų atstovai labai atitrūkę – su jais nelabai kalbamasi, jie net nežino, koks yra mokestis norint pereiti iš kandidato į narius. Sako: „Iš kur aš paimsiu tuos 50 000 Lt?“ Pagal dabar galiojančią tvarką, jei įmonės veiklos stažas daugiau kaip 10 m., norint pereiti iš kandidato į narius mokama 3 000 Lt, jei tarp 5 ir 10 m. – 5 000 Lt ir jei nauja įmonė – 10 000 Lt. Tapus tikruoju nariu, už tai sumokėtas perėjimo mokestis greitai atsipirktų – TIR‘ų kainos kandidatams ir tikriesiems nariams gana skirtingos. Taigi vežėjai turėtų prisiminti matematikos pamokas.
Esate minėjęs, kad „Linavos‘ įstatuose įžvelgiate spragų. Gal galėtume detalizuoti?
Pavyzdžiui, dabar yra taip, kad jei kandidatas arba „Linavos“ narys, nevykdo finansinių įsipareigojimų asociacijai, yra pašalinamas. Mano galva, jei narys lieka skolingas, naudinga būtų jo nenumarinti, o apriboti teises. Taigi minėtą punktą reikia išplėsti. Tarkime, galėtų būti panaikintos nuolaidos „Linavos“ Mokymo centre, pavyzdžiui, seminarams, taip pat „Linavos“ servise – prekėms ir paslaugoms, apribotas dalyvavimas TIR sistemoje. Svarbiausia – iš tokių narių turi būti atimta teisė dalyvauti Kongrese ir balsuoti. Taip pat tokių narių atstovai negali būti renkami į asociacijos valdymo organus.
Taip pat negerai, kad iš įstatų 2007 m. dingo dviejų kadencijų apribojimas. Aš manau, kad dvi kadencijos po 2 m. yra per mažai. Rotacija ir naujos mintys būtų naudingos visiems. Manyčiau, kad Prezidento kadencija turėtų būti 4 m., o Prezidiumo narių – 2-3 m. Tais metais, kai renkamas Prezidiumas, Prezidentas mažiau politikuotų, o dirbtų savo darbą, ir atvirkščiai – kai renkamas Prezidentas, mažiau politikuotų Prezidiumo nariai. Kiekvienas dirbtų savo darbą, o ne politikuotų.
Dėl Prezidiumo narių darbo – jis galėtų būti geriau paskirstytas. Dabar išeina taip, kad vienas Prezidentas visur laksto. Ne paslaptis, kad dabar kai kurių Prezidiumo narių darbo kaip ir nesimato.
Esate minėjęs, kad „Linavoje“ jau priėjome liepto galą ir reikia kažką daryti. Ką siūlytumėte daryti?
Iš tikrųjų dabar situacija „Linavoje“ nepavydėtina – vieni apsivogė, o kiti apsivogę dar lenda į valdžią. Tiems, kurie rašo raštus ir kažkuo skundžiasi arba kažko reikalauja iš kitų patys būdami apsivogę, aš pasakyčiau paprastai – ponai, nekiršinkite vieni kitų. Iš tų, kurie apsivogę netgi balsavimo teisė turėtų būti atimta, o dabar išeina taip, kad įgaliojimus renka visi, o pila purvą ant darančių tą patį.
Ar manote, kad bus sušauktas pakartotinis Vilniaus regiono susirinkimas? Ką manote apie įgaliojimus?
Niekam ne naujiena, kad dabar iš nevilties daug žmonių griebiasi raštų rašymo, kuriuose bando ieškoti teisybės. Neseniai kalbėjau su vienu kolega, pasirašiusiu kreipimąsi į „Linavą“ dėl pakartotinio Vilniaus regiono sušaukimo. Į klausimą, kodėl pasirašė, man atsakė: „Gilys pažadėjo, kad nebus įgaliojimų“. Tai būtų tas pats, jei aš pasakyčiau, kad po dviejų metų padarysiu Kongresą mėnulyje.
Jei Civilinis kodeksas leidžia įgaliojimus, tai asociacijos įstatais to drausti negalime. Jei nebus įgaliojimų, tai ką daryti su kvorumu, ar daryti taip, kaip daro latviai. Jų asociacija „Latvijas Auto“ iš anksto paskelbia dvi Kongreso datas ir visi žino, kad į pirmą nelabai kas susirinks. Rėkti, kad blogai dėl taktinių žaidimų įgaliojimais – lengviausia, bet niekas nieko protingo nepasiūlo. Šiuo metu geriau reiktų kovoti su ‚Linavos“ narių abejingumu. Daug vežėjų, kuriems viskas vienodai arba mąsto siaurai – mano, kad vežėjų asociacija nelabai reikalinga. Manau, kad reikia stipriai papurtyti Sekretoriatą. Keista tai, kad Generalinis sekretorius, kuris įstatuose įvardytas kaip vienasmenis valdymo organas, valdantis finansus, turi didelius administracinius resursus ir sako, kad aš bejėgis. V. Gilys Vilniaus regioninio susirinkimo metu man uždavė klausimą; „Jei būsi išrinktas Prezidentu, ar aš liksiu dirbti Generaliniu sekretoriumi?“ Atsakiau: „Ne, nes 19 m. buvo tikrai ilgas laikas daug ką nudirbti“.
Dabar matau stagnaciją. Per 10 m. nesugebėjome pakeisti paprastų dalykų. Pavyzdžiui, eidami pasiimti TIR‘ų rašydavome įgaliojimus, blankus imdavome iš Mokesčių inspekcijos. Jeigu mes mokame pinigus, pasirašome ant sąskaitų-faktūrų, tai kam dar tas įgaliojimas. Tik prieš pusmetį pasikeitė tvarka. Kad taip įvyktų, reikėjo šnekėti 10 m. Kitas pavyzdys – TIR sistemos kursai. Kasmet reikia specialiai važiuoti, išklausyti, sugaišti visą dieną ir dažniausiai nelabai ką naujo sužinai. Tai esu sakęs Generaliniam sekretoriui: padarome kitaip, pirmą kartą reikia, kad visi išklausytų, o po to regioninių susirinkimų metu galima pateikti naują informaciją, ją aptarti, sudaryti dalyvavusių asmenų sąrašus. Taip sutaupytume vežėjų laiko – nereiktų gaišti papildomos dienos.
Taip pat gėda žiūrėti į „Linavos“ tinklalapį – ar negalima ten pagyvinti visko, padaryti forumo, kad vežėjai gyvai galėtų diskutuoti, dalintis naujienomis ir problemomis. Reikia, kad vežėjas, atėjęs į darbą, atsiverstų ne „Delfi“, o „Linavos“ puslapį. Taip pat reikia teikti daugiau informacijos – apie visus veiksmus, kuriuos atlieka „Linavos“ vadovybė turi būti informuojama. Dabar yra labai didelis atotrūkis tarp administracijos ir vežėjų. Juk „Linavoje“ tiek daug gerų specialistų. Reikia gerinti vidinę ir išorinę komunikaciją. Gal reikia sukrėtimo?! Jis jau buvo pavasarį. Kai Gilys įlindo į politinius reikalus, Sekretoriato darbas buvo paralyžiuotas, nes visi visko bijojo – tylėjo arba „ardėsi“. Mano galva, reikia gyventi ne tik pagal įstatus, bet ir pagal sąžinę.
Ar manote, kad Kongresas įvyks laiku?
Jei dabar būtų sušauktas pakartotinis Vilniaus regioninis susirinkimas, Kongresas gegužės 28 d. neįvyktų – vėl neturėtume naujos valdžios, o sena trintų rankomis, kad dar prie vairo galės pabūti. Bet kita vertus, kuo kvailesni kiti regionai, juk ir jie tuomet galėtų pasekti Vilniaus pavyzdžiu. To rezultatas – užstrigtume rinkimų karuselėje. Aišku, pažeidimų Vilniaus regioninio susirinkimo metu būta, bet esmės tai nekeičia.
Kas kaltas dėl milijoninių ,‚Linavos serviso“ skolų?
Atsakingi už skolas visi: Prezidentas, Prezidiumo nariai, Generalinis sekretorius. Susidariusią situaciją lėmė ir kontrolės nebuvimas, ir „Linavos“ serviso Generalinio direktoriaus neatsakingi veiksmai, ir kai kurių vadovų neveiklumas. Generaliniam sekretoriui p. Giliui nieks nedraudė blokuoti TIR sistemos dalyvių, kurių skolos peržengė tam tikrą ribą. Juk jis turėjo savo atstovą „Linavos“ servise, tai žinojo, kada kliento skolos perkopia pavojingą ribą ir galėjo laiku „užsukti čiaupą“. Dabar nėra prasmės išradinėti dviračio.
Kaip įsivaizduojate situaciją po Kongreso?
Nesu revoliucijų šalininkas, bet jeigu pasikeis bent 30–40 proc. Prezidiumo narių, tai, aišku, kad teigiamų pokyčių bus. Mums reikalinga ne revoliucija, o evoliucija.
Ar vežėjams reikalingas „Linavos“ servisas?
Manau, kad servisas vežėjams padarė labai daug gero, bet dabartinė situacija rodo, kad taip dirbti kaip iki šiol neįmanoma. Reiktų patobulinti serviso veiklą, pavyzdžiui, didžiausios kompanijos yra išsikovojusios nuolaidas. Reikia galvoti ir apie mažas ir vidutines transporto bendroves – juk jos irgi perka iš „Linavos“ serviso, o 1 500 Lt kainuojanti padanga yra sunkiai įperkama. Naudingiau būtų surasti du tris tiesioginius padangų gamintojus, suderėti su jais geresnę kainą, kuri bus priimtina ir mažesnėms įmonėms, o naudos turės ir pats servisas – pardavimai išaugs. Perkant per asociaciją kaina turėtų būti pati geriausia Lietuvoje. Kita kalba, ar tai turi būti dabartinis „Linavos“ servisas, jei šis bankrutuos galbūt tai galėtų būti naujai įkurta įmonė. Svarbiausia, kad vadyba turi pasikeisti iš esmės – dirbti turės ne už didelius atlyginimus ir „otkatus“ į savo kišenę, o už protingą minimumą, bet didelius „bonusus“, jei projektas sėkmingas.
Taip pat mums verta būtų turėti bendrą draudimo brokerį, juk draudimo bendrovės kovoja dėl mūsų. „Linavos“ nariai valdo apie 16 000 vilkikų. Mūsų minimalus draudimo paketas – apie 120–130 mln. Lt. Didelėms įmonėms, aišku, lengviau – jos ateina į draudimo kompaniją ir gauna išskirtines sąlygas, o mažieji – ne, jei turėtume savo draudimo brokerį – palengvėtų visų vežėjų gyvenimas, sutaupytume. Visi kartu – mes didelė jėga.
Ką daryti su „Linavos serviso“ skolininkais?
Tarp skolininkų yra tokių, kurie jau bankrutavę, užregistravę kitas įmones, išsipirkę bankų iš jų anksčiau atimtus vilkikus ir jau dirba kaip kitos įmonės atstovai. Reikia žiūrėti, kad tie patys, kurie apgavo asociaciją, nebandytų gauti naudos dar kartą.
Ką manote apie dabartinį stojamąjį mokestį į „Linavą“?
Jį reikia didinti – galėtų būti maždaug 250–350 tūkst. Lt. Dabartinis 150 tūkst. Lt mokestis per mažas, nes jis, kaip ir ankstesnis 50 tūkst. Lt mokestis, suteikia galimybę įmonėms skolininkėms dar kartą tapti „Linavos“ narėmis.
Kaip įsivaizduojate tolimesnę „Linavos“ veiklą? Kokius darbus reikia nudirbti pirmiausia?
Sudaryta grupė Prezidiumo narių kartu su teisininkais turėtų būti atsakinga už „Linavos“ įstatų pakeitimą. Tai neturėtų būti priešrinkiminis triukas, tai turi būti kryptingas, neskubotas darbas. Reikia paruošti juodraštį, aptarti su žmonėmis, „suvirškinti“. Per šiuos metus tai turėtų būti padaryta. Reikia dar ir įgaliojimų klausimą kelti – ar galima kažką pakeisti, ar ne.
Būtų ne pro šalį turėti Etikos ir procedūrų komisiją. Ji reikalinga, pavyzdžiui, kai kyla įtarimų dėl balsavimo rezultatų, arba kai narys nevykdo įsipareigojimų „Linavai“. Tokia Komisija jį galėtų svarstyti ne „politinių“ niuansų.
Be to, labai svarbu sugrąžinti į „Linavą“ mažuosius vežėjus, jie vėl turi pradėti vaikščioti į susirinkimus.
Jeigu laimėtumėte Prezidento rinkimus, ar esate jau numatęs, ką siūlytumėte į Generalinio sekretoriaus postą?
Kol kas dar ne, bet tikrai žinau, ko nesiūlyčiau į Generalinio sekretoriaus postą. Aš neateinu buldozerio principu, todėl esu pasiryžęs ieškoti kompromisų, bet už savo poziciją kovosiu. Kandidatą į Generalinio sekretoriaus postą siūlo Prezidentas, bet vis dėlto kandidatūrai pritaria arba ne – Prezidiumas.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.