Vilniaus regioniniame susirinkime vėl kaltinimai
Rugsėjo 14 d. vykęs Vilniaus regioninis susirinkimas vežėjų nesuvienijo. Beveik 200 susirinkusių transportininkų jau nuo pirmųjų susirinkimo minučių buvo nusiteikę audringai.
Susirinkimui pirmininkavo viceprezidentas JonasGrybauskas, pirmomis savo kalbos eilutėmis konstravęs, kad „Linavos“ prestižas iki šio susirinkimo nepadidėjo. Viceprezidentas išreiškė norą padaryti susirinkimą konstruktyvų.
Po šių žodžių į tribūną stojo iniciatyvinės grupės atstovas, paprašęs iš dienotvarkės išbraukti punktą dėl vadovybės rinkimų. Toks pageidavimas motyvuotas tuo, kad dabartinei „Linavos“ vadovybei yra įteikta daugiau kaip 200 asociacijos narių parašų dėl neeilinio rinkiminio Kongreso sušaukimo, kuriame būtų keičiami asociacijos įstatai.
„Šis desperatiškai sušauktas Vilniaus regiono susirinkimas lyg ir neturi prasmės, nes vežėjai yra išreiškę valią keisti įstatus ir tada rinkti valdžią demokratiškai, o ne su įgaliojimais, kaip šiandien“, – kalba E. Armalis.
Šį iniciatyvinės grupės atstovo pasisakymą replikavo „Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius: „Ponas Armali, kokiu pagrindu dalyvaujate šiame susirinkime?“
E. Armalis sureagavo į šią pastabą: „Įgaliojimo pagrindu“. Įdomu tai, kad E. Armalis, aršiai kritikuojantis balsavimo tvarką, kai naudojami įgaliojimai, pats, būdamas ne vežėjas, susirinkime dalyvavo turėdamas įgaliojimą. Redakcija turi duomenų, kad nuo „Transekspedicijos“ buvo net du įgaliojimai.
Ragina padėti tašką
A. Kondrusevičius susirinkimo dalyviams priminė, kad po susirinkimo dienotvarkės paskelbimo ją galima koreguoti tik tuo atveju, kai susirinkime dalyvauja visi nariai. „Pagrindinis dalykas dėl kurio aš įtikinau prezidiumą rengti Vilniaus regioninį susirinkimą yra tas, kad mes jau beveik pusė metų įklimpę į ginčus, agitacijas – sklinda gandai, nepatikrinti faktai. Mus stebi ir Lietuvos, ir kitų šalių valstybinės institucijos, todėl man dėl to nemalonu. Dalį kaltės prisiimu ir aš. Jeigu šiandien nepadėsime taško šiuose blaškymuose, mes tikrai padarysime žalą visų mūsų verslui, nes teismuose galime murkdytis dar metų metais. Ar mes norime asociacijos supančiotomis rankomis ir kojomis, ar norime veiksmingos ir gyvos asociacijos, kuri šiandien įvardijama kaip antra lobistinė jėga po Pramoninkų konfederacijos? Mūsų laukia labai rimti iššūkiai – tokie rimti, kad mums praėjusi krizė atrodys kaip nedidelės pavasario šalnos,“ – įspėja A. Kondrusevičius.
Po prezidento kalbos į tribūną įsiveržė iniciatyvinės grupės lyderis Vidmantas Pelėda, kurį vežėjai savo replikomis bandė iš ten patraukti, reikalaudami, kad būtų apribotas pasisakymų skaičius ir laikas.
„Kam reikalingas šis susirinkimas? Ar tam, kad išlaikytume esamą valdžią? Gerbiami prezidiumo nariai, ko jūs taip bijote prarasti postus? Mes jus išrinksime, kai bus laisvi rinkimai, kai bus nauji įstatymai ir tuomet jūs visi dirbsite kitaip . Mums dabar primeta, kad mes norime eiti į valdžią. Mūsų žmonės labai nenorėjo eiti į valdžią, mes labai ilgai juos įkalbinėjome,“ – dėsto V. Pelėda.
Vežėjai susirinkimo metu bandė nutildyti ne tik įsismarkavusį ir tribūną uzurpavusį V. Pelėdą, bet ir Prezidiumo narį Ilja Ostrovskij. Vežėjas iš Švenčionių Vytautas Bulka kelis kartus su pasipiktinimu stabdė I. Ostrovskij pasisakymus rusų kalba, reikalaudamas pažymėti susirinkimo protokole, kad yra pažeidžiamas Valstybinis lietuvių kalbos įstatymas. Matyt, vežėjas iš Švenčionių mano, kad kai tik p. Ostrovskij pradės šnekėti valstybine kalba, visos asociacijos problemos išsisklaidys kaip ryto rūkas.
Lydeka tam, kad karosas nesnaustų
Ilja Ostrovskij, komentuodamas iniciatyvinės grupės veiklą, sako, kad kai kurie iš jos siūlomų pokyčių vežėjams išeis į naudą. „Pozityvūs siūlymai keisti įstatus, kelti kandidatus regionuose. Nepažangu tik tai, kad iniciatyvinė grupė teršia asociacijos vardą ir įdirbį, be kurio vežėjai turėtų daug problemų. Prisiminkime 2002-uosius metus, kai irgi buvo susidariusi iniciatyvinė grupė, vadinamoji opozicija. Ką ji padarė? Ogi „nukirto“ Lietuvos vežėjus nuo visų muitinės sandėlių Maskvoje. Eilėse transporto priemonės stovėjo mėnesį… Ką darė asociacijos vadovybė? Atvažiavo į Maskvą ir, pasitelkę gerus kontaktus, viską stabilizavo. Klaidų padaryta, bet taip žeminti vadovybę yra negražu. Pažiūrėkime kitu kampu – juk kiekvienas skolininkas, atėjęs į asociaciją, prašė padėti ir atidėti mokėjimo terminus, nes kitu atveju galėjo bankrutuoti. Ar jūs žinote, kiek skolingų sėdi šioje salėje? Žmonės skolas po truputį grąžina,“ – salėje užvirusias aistras bando raminti I. Ostrovskij.
Susirinkimo metu pasisakė ir „Girtekos“ atstovas: „Problemos, esančios asociacijos viduje, lenda į išorę. Asociacija jau pusę metų nelabai veikia. Jei šiandien dienotvarkėje nebūtų punkto apie rinkimus, daugelis čia net nebūtų važiavęs. Turim išrinkti valdžią ir tada jau svarstyti kitus aktualius klausimus. Jei ne, mes, didieji, kai situacija komplikuosis, kai bus sumažintos kvotos į Rusiją, gal ir rasime kitą būdą dirbti, bet ką darys mažieji.“
UAB „Mečys“ vadovas Mečislovas Atroškevičius irgi nepritarė iniciatyvinės grupės idėjai išbraukti rinkimų klausimą iš susirinkimo dienotvarkės.
„Mes neturime valdžios, kuri būtų suinteresuota kažką pakeisti. Ir visa dabartinė struktūra, serganti impotencija, sėdės, jei nebus pakeista. Mano nuomone, bet koks naujas prezidiumo narys, išrinktas pagal senąją ar naująją tvarką, yra geresnis už dabar esantį. Šiandien matome, kad nei Šiauliuose, nei Kaune, nei Vilniuje, žmonės, kurie įsiskolinę, nesibolotiruoja į prezidiumo narius. Jeigu mes šiandien nepadarysime esminio žingsnio, iki pavasario neišgyvensime,“ – įsitikinęs M. Atroškevičius.
Generalinis sekretorius V. Gilys beveik visą susirinkimo laiką tylėjo. Į susirinkimo dalyvių diskusijas įsiterpė tik vieną kartą, po to, kai įsižeidė dėl M. Atroškevičiaus replikos apie asociaciją.
A.Kondrusevičius susirinkimo dalyviams dar kartą patikino, kad nėra prisidėjęs prie to, kad įmonėms būtų atidėti mokėjimai. „Kodėl taip atsitiko, reikėtų paklausti tų, kurie už tai atsakingi. Kokie vėjai, kokios povandeninės srovės žaidė, aš nežinau, nesu prie to prisidėjęs. Prezidiumo niekada nebuvo klausiama, ar galima kažkam suteikti kreditą, atidėti mokėjimus. Priešingai – sekretoriatui buvo duotas instrumentas tai sukontroliuoti,“ – primena A. Kondrusevičius.
Kandidatams į prezidentus žodžių netrūko
Primename, kad kandidatais į „Linavos“ prezidentus buvo iškelti 4 žmonės: A. Kondrusevičius, UAB „Transvelas“, E. Mikėnas, UAB „Vedautos autotransportas“, M. Atroškevičius, UAB „Mečys“ ir S. Mekšėnas, St. Mekšėno komercinė įmonė.
A.Kondrusevičius savo, kaip kandidato į prezidentus, kalboje išreiškė norą, kad naujasis prezidiumas aktyviai dirbtų su vežėjais, nes „tai yra duona, kuria maitinasi pati asociacija“.
Dabartinės asociacijos vadovas savo rinkėjams aukso kalnų nežadėjo: „Revoliucijos nepadarysiu, nes tik evoliucinis darbas atneša gerų rezultatų,“ – dėsto A. Kondrusevičius.
Vežėjų paprašytas išreikšti nuomonę dėl įgaliojimų, sakė, jog tam neprieštaraujantis: „Jeigu žmogus negali pats savo nuomonės išreikšti – yra užsiėmęs arba, pavyzdžiui, išvažiavęs, jis gali įgalioti kitą asmenį“.
Vežėjai nepaliko skolų klausimo viso susirinkimo metu. Po savo, kaip kandidato i prezidentus, kalbos A. Kondrusevičius turėjo atsakyti į klausimą, kodėl jis leido asociacijai nusiristi į tokią skolų duobę.
„Jeigu tai būtų mano privati įmonė, tai daug ką būčiau sprendęs kitaip. Visus reikalingus įrankius turėjo sekretoriatas,“ – dar kartą akcentuoja A. Kondrusevičius.
Kandidatas į prezidentus E. Mikėnas pabrėžė, kad asociacijos įvaizdį sugadino prezidentas ir prezidiumas. „Brangieji ponai, įvaizdį sugadino ne Kaunas, ne Šiauliai, įvaizdį sugadino pats prezidiumas ir prezidentas. Apie kokį įvaizdį galime kalbėti, jeigu po tokių įvykių prezidentas ir prezidiumas neatsistatydina. Normalioje visuomenėje pirmas darbas, kurį turėtų padaryti, – garbingai atsistatydinti. Aš galvoju, kad yra peržengtos visos ribos – ir prezidiumo narių, ir prezidento. Dalis prezidiumo narių prasiskolino asociacijai, kita dalis – nesiėmė jokių veiksmų situacijai pakeisti ir priešinasi sistemos keitimui. Vienintelis dalykas, kuriuo galėtume pakeisti asociacijos įvaizdį – vykdyti 233 asociacijos narių valią – padaryti neeilinį kongresą. Prezidentas dangsto skolininkus ir neatsiriboja nuo jų. Kvietėme prezidentą ir dabar kviečiu, prezidente, atsiribokime nuo skolininkų ir sukime demokratišku keliu. Žinant ir matant dabartinę situaciją, nieko nedaryti yra nusikaltimas. Todėl jaučiu pareigą padėti. Jei to nedarysiu, būsiu lygiai toks pats kaip ir dabartiniai prezidiumo nariai. Aš noriu, kad asociacija tarnautų vežėjams ir prezidiumui, o ne jų parankiniams. Esama situacija privedė prie visiško asociacijos supuvimo, kurio nebuvo nuo 1991 metų,” – iš tribūnos piktinasi E. Mikėnas.
Iš vežėjų E. Mikėnas sulaukė klausimo, kokie jo ryšiai su Rusija, tačiau nieko konkretaus negalėjo pasakyti: „Rusija – specifinė šalis, kas gali pasakyti, kad aš ryšių neturiu,“ – atsako E. Mikėnas.
E. Mikėnas sulaukė klausimo ir dėl jo, kaip Kauno vežėjų klubo viceprezidento, ryšių su didžiuoju „Linavos serviso" skolininku K. Šarkausku. Kandidatas į prezidentus atsakė, kad su p. Šarkausku ryšių nepalaiko ir kad Kauno vežėjų klubas yra nuo jo atsiribojęs. „Apie K. Šarkausko skolas sužinojau prieš 2,5 mėnesio,“ – sako E. Mikėnas.
E. Mikėnas viešai prižadėjo tapęs prezidentu neimti asociacijai priklausančių pinigų, o tapęs toks, kokie dabar yra prezidiumo nariai, tuoj pat atsistatydinti.
A. Kondrusevičiaus po E. Mikėno kalbos apie tokius ketinimus ir „skaidrumą“, priminė, kad iš 233 įmonių, pateikusių parašus dėl neeilinio kongreso, daugiau kaip trečdalis yra asociacijos ‚Linava“ ir „Linavos serviso“ skolininkai.
E. Mikėnas taip pat pasisakė prieš įgaliojimus ir pabrėžė, kad 2 metų kadencija prezidentui ir prezidiumo nariams yra pakankama.
Kandidatas į prezidentus M. Atroškevičius savo, kaip kandidato, kalboje pabrėžė, kad skolininkai neturi turėti teisės deleguoti savo atstovų į prezidiumo narius ir prezidento postą. „Siūlyčiau, kad visi skolininkai negalėtų balsuoti. Kiekvienas skolininkas yra valdomas ir tampomas už virvučių,“ – apibendrino M. Atroškevičius.
Kandidatas į prezidentus M. Atroškevičius savo, kaip kandidato, kalboje pabrėžė, kad skolininkai neturi turėti teisės deleguoti savo atstovų į prezidiumo narius ir prezidento postą. „Siūlyčiau, kad visi skolininkai negalėtų balsuoti. Kiekvienas skolininkas yra valdomas ir tampomas už virvučių,“ – apibendrino M. Atroškevičius.
Savo kandidatūrą susirinkimo metu pats iškėlęs vežėjas iš Rokiškio S. Mekšėnas sako, kad asociacijoje viską reikia keisti iš esmės. „Pirmiausia reikia keisti įstatus, o paskui „Linavoje“ ir „Linavos servise“ perpus sumažinti darbuotojų skaičių. Taip pat reikia daugiau bendrauti su vežėjais. Jeigu būčiau išrinktas prezidentu, pirmiausia kitaip spręsčiau klausimus su Rusija – reikia mesti visas įmanomas jėgas ten, stiprinti bendradarbiavimą, nes mūsų vežėjų ateitis ten. Aš noriu įnešti demokratijos į asociaciją. Jūs esate bailiai ir aš taip pat toks buvau. Kiek metų brendo poreikis atvirai kalbėti? Gerbiamieji, visi, kurie esate skolingi, atsiprašykite vežėjų. Jei būsiu išrinktas, atsisakysiu tarnybinio automobilio – turėsite gerą arklį. Man tapus prezidentu, A. Kondrusevičius taptų viceprezidentu,“ – ambicingai dėsto S. Mekšėnas.
Po audringo Vilniaus regioninio susirinkimo asociacijos vadovybė išvyko į susitikimą su vežėjais Klaipėdoje, kuriame aptarė asociacijos aktualias ir bendras problemas. Jau paskelbta ir kongreso data, taigi vežėjai kol kas gali ramiai dirbti.
Komentarai
Šekspyro aistros...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.