Gegužę ir toliau augo Klaipėdos uosto apyvarta

krovos darbai

2014 m. sausio–gegužės mėn. Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale krauta 17,67 mln. t jūrinių krovinių: Būtingės terminale – 2,8 mln. t krovinių (pokytis -24,3 proc. arba -897,5 tūkst. t), o Klaipėdos uoste 14,87 mln. t (pokytis sudarė +1,6 proc. arba +239,6 tūkst. t).

Šių metų gegužę Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo net +17,4 proc.: iš viso krauta 2 975,4 tūkst. t, ir t. y. +440,3 tūkst. t daugiau nei 2013 m. gegužės mėn. Būtingės terminalo krova šoktelėjo net +41,1 proc.: pilta 701,2 tūkst. t, t. y. net +204,4 tūkst. t daugiau nei 2013 m. gegužę.

2014 m. sausio–gegužės mėn. gausiausio krovinio uoste – trąšų (biriųjų, skystųjų ir pakuotų) apyvartos rezultatai pastebimai šoktelėjo: iš viso krauta 5 021,9 tūkst. t (pokytis +25,25 proc. arba +1 012,5 tūkst. t palyginti su 2013 m. sausiu-geguže).

47,0 proc. Klaipėdos uosto krovos sudarantys birieji ir suverstiniai kroviniai 2014 m. sausio–gegužės mėnesiais sparčiai augo: krauta 6 987,2 tūkst. t, t. y. +21,3 proc. arba +1 229,2 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausio–gegužės mėnesiais. Tokiam augimui didžiausios įtakos turėjo net +34,2 proc. išaugusi birių natūralių ir cheminių trąšų krova: pilta 4 257,9 tūkst. t (pokytis +1 085,7 tūkst. t). Kiti kroviniai, lemiantys šios grupės krovą, mažėjo: žemės ūkio produktų krauta 897,9 tūkst. t (pokytis -20,9 proc. arba -237,7 tūkst. t), o pirminių ir apdorotų naudingųjų iškasenų, statybinių medžiagų – 701,7 tūkst. t (pokytis -11,5 proc. arba -90,8 tūkst. t). Verta paminėti rūdas, kurių krova sparčiai auga: krauta 615,9 tūkst. t, (pokytis +273,5 proc. arba +451,0 tūkst. t).

21,3 proc. uosto krovos sudaranti skystųjų krovinių krova šių metų sausio–gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebimai krito: bendra skystųjų krovinių apimtis sudarė 3 168,9 tūkst. t (pokytis -30,5 proc. arba -1 391,9 tūkst. t). Didžiausią įtaką skystųjų krovinių krovai turėjo kritusi naftos produktų ir skystųjų trąšų krova: naftos produktų pilta 2 458,1 tūkst. t, (pokytis -33,6 proc. arba -1 242,9 tūkst. t), skystųjų trąšų atitinkamai 535,6 tūkst. t (pokytis -21,0 proc. arba -142,1 tūkst. t). Verta pažymėti, jog naftos produktų krova 2014 m. gegužės mėnesį augo net +13,5 proc. : pilta 565,2 tūkst. t, t. y. +67,1 tūkst. t daugiau nei 2013 m. gegužę.

31,7 proc. Klaipėdos uosto krovos sudarantys generaliniai kroviniai 2014 m. sausio–gegužės mėn. išaugo +9,3 proc. arba +402,2 tūkst. t: krauta 4 712,4 tūkst. t. Šiai grupei priklausančios pakuotos trąšos augo net +43,2 proc.: iš viso krauta 228,4 tūkst. t (pokytis +69,0 tūkst. t). Taip pat, pastebimas ženklus konteinerizuotų krovinių augimas: iš viso krauta 2 306,9 tūkst. t (pokytis +27,3 proc. arba +494,6 tūkst. t lyginant su 2013 m. sausio–gegužės mėn.). Iš minėtos grupės krovinių, lemiančių bendrą uosto krovą, krito ro-ro (iš viso krauta 1 806,5 tūkst. t, pokytis -6,3 proc. arba -121,5 tūkst. t), mediena ir miškininkystės produktai (krauta 167,4 tūkst. t, pokytis -23,1 proc. arba -50,3 tūkst. t).

2014 m. sausio–gegužės mėn. į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 2 769 laivai, iš kurių Būtingės terminale prisišvartavo 28 laivai, o Klaipėdos uoste – 2 741 (+2,5 proc. arba +68 laivais daugiau, lyginant su 2013 m. sausio–gegužės mėn.).

Keleivių per nagrinėjamą laikotarpį apsilankė 94 301, t. y. -20,2 proc. arba -23 873 keleiviais mažiau negu per 2013 m. pirmuosius penkerius mėnesius.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0