„Rail Baltica“ projektas stumiasi į priekį

rail_baltica

Lietuvai, Estijai ir Latvijai planuojant antrą „Rail Balticos“ etapą iki Helsinkio, Lenkija taip pat pasistūmėjo į priekį. Lietuva europinės vėžės darbus iki Latvijos sienos planuoja baigti 2015-aisiais, Lenkijos planuose Lietuvos sienos geležinkelį modernizuoti iki 2020-ųjų.

„Rail Balticos“ projektas Lenkijoje pajudėjo į priekį. Pirmosios 60 kilometrų geležinkelio atkarpos Varšuva–Sadownas modernizavimo darbai bus baigti per porą metų. Jie kainuos beveik 1,5 mlrd. skaičiuojant litais. Europos Sąjunga skiria 85 proc. lėšų. Kad greitaeigiai traukiniai galėtų važiuoti 160–200 kilometrų per valandą greičiu, Lenkijai teks modernizuoti beveik pusketvirto šimto kilometrų geležinkelio.

„Kalbant apie „Rail Balticos“ geležinkelį, jam modernizuoti reikalingos milžiniškos lėšos. Pavyzdžiui, kad traukiniai galėtų važiuoti 160 kilometrų per valandą greičiu nuo Sadowno iki Balstogės, reikia modernizuoti 120 kilometrų ruožą. O nuo Elko iki Suvalkų apskritai reikia tiesti naują liniją. Taigi kalbame apie kelis milijardus zlotų. Planuojame, kad atkarpa nuo Trakiškių iki Šeštokų bus modernizuota tik 2020-aisiais“, – kalbėjo Lenkijos transporto viceministras Andrzejus Masselis.

„Jei kalbėtume apie „Rail Balticos“ geležinkelį, sujungsiantį Lenkiją su Lietuva, mes esame apsileidę. Mūsų vyriausybė daug tikisi iš naujos ES finansinės perspektyvos. Savo ruožtu galiu pasakyti, kad dažnai rašydami apie šį projektą, spaudžiame vyriausybę. Tenka pripažinti, kad geležinkelių infrastruktūra Lenkijoje prasta“, – konstatavo dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistas Jakubas Kuraszas.

Lietuvoje europinės vėžės ilgis – 335 kilometrai. Geležinkelio atkarpa tarp Mockavos ir Šeštokų – pirmasis „Rail Balticos“ ruožas, kuriame susijungia rytų ir vakarų standartų vėžės. Ruožo įrengimo darbai kainavo beveik 22 mln. litų. Pagal vyriausybės planą iki metų pabaigos europinė vėžė turi būti nutiesta iki Kauno.

Lietuva, Latvija ir Estija jau planuoja „Rail Balticos“ antrą etapą – per Rygą iki Talino. Preliminari projekto vertė – 12 mlrd. litų, tačiau šiam projektui parama iš ES mažės dešimtadaliu.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 208
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 315
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 474
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 228
0