2013 m. Uosto direkcija investicijoms numato skirti 328,0 mln. Lt be PVM.
Tinkamai subalansuotas valstybinis ir privatus finansavimas sudaro sąlygas Klaipėdos uoste rekonstruoti ir statyti infrastruktūros objektus, terminalus ir sandėlius, diegti naujausias technologijas, kelti personalo kvalifikaciją, plėsti teikiamų paslaugų spektrą, užtikrinti aukščiausią jų kokybę.
Uosto sėkmės garantas – sklandi ir sparčią uosto plėtrą užtikrinanti finansavimo sistema. Valstybinį finansavimą užtikrina Uosto direkcija. Jos pajamos, gaunamos iš uosto rinkliavų ir uosto žemės nuomos, taip pat ES paramos fondų ir bankų paskolos sudaro bendrą valstybinio finansavimo dalį, kuri skiriama uosto infrastruktūrai, privažiuojamiesiems keliams ir geležinkeliams vystyti, uosto akvatorijai gilinti, naujausioms informacinėms sistemoms ir technologijoms diegti, uostui augti.
Taip pat yra skiriama lėšų Klaipėdos miesto keliams tiesti ir rekonstruoti.
2013 metais investicijoms numatomą sumą – 328,0 mln. Lt be PVM – planuojama investuoti:
– krantinių statyba ir rekonstrukcija – 84,2 mln. Lt,
– gilinimas – 81,5 mln. Lt,
– geležinkelių statyba ir remontas – 23,0 mln. Lt,
– suskystintųjų gamtinių dujų terminalo infrastruktūrą įrengimas ir akvatorijos gilinimas – 82,8 mln. Lt,
– kiti infrastruktūros plėtros projektai – 39,0 mln. Lt,
– kiti projektai – 17,5 mln. Lt.
2013 m. Uosto direkcija planuoja gauti 166,8 mln. Lt pajamų, 93,9 mln. Lt. ES paramos bei pasiskolinti 146 mln. Lt.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.